Populiariausioje partijoje – skandalų serija: kas vyksta iš tiesų?

Lietuvos socialdemokratų partijai šis politinis sezonas intensyvus. Kurį laiką tvyrojusi įtampa pavirto trimis rimtais su partija susijusiais skandalais ir šalutinėmis audromis.

Socialdemokratų lyderis, premjeras Algirdas Butkevičius situaciją komentuoja fragmentuotai, nelygu, kas konkrečiai paliečiamas. Opozicija, kaip įprasta, reaguoja į skelbiamą informaciją ir reikalauja tyrimų, o savo ruožtu prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad didžiausią partiją kamuojantys skandalai ir prie premjero artėjantis korupcijos šešėlis mažina pasitikėjimą šalies politine sistema.

Kas vyko?

Viešumoje pastaruoju metu išlindo bent trys istorijos, kurios stipriai privertė prakaituoti A. Butkevičių ir jo aplinką.

Žento skandalas. Šių metų rugsėjį išlindo premjero A. Butkevičiaus žento Evaldo Vaitasiaus istorija. Premjero žentas 2015 m. balandžio 16 d. tapo įmonės „Ministerium“ bendrasavininku kartu su Mantu Krasausku. Šios įmonės pavadinimas figūravo Konkurencijos tarybos sprendime dėl kartelinio susitarimo, sudaryto 2013 m., tai yra iki E. Vaitasiui įsigyjant akcijas.

Konkurencijos tarybos sprendimu, viešųjų ryšių įmonė „Ministerium“, uždaroji akcinė bendrovė „Nebūk briedis“ ir viešoji įstaiga „TV Europa“ 2013 m. sudarė kartelinį susitarimą dalyvaudamos Kelių ir transporto tyrimų instituto organizuotame viešajame pirkime. Tai viešoji įstaiga, kurią įsteigė Susisiekimo ministerija.

Prieš E. Vaitasiaus akcijų įsigijimą įmonę valdė buvusios A. Butkevičiaus visuomeninės patarėjos, žinomos viešųjų ryšių specialistės Dalios Kutraitės-Giedraitienės sūnus Simonas Giedraitis ir tas pats M. Krasauskas. D. Kutraitė-Giedraitienė ir M. Krasauskas taip pat yra susiję per viešąją įstaigą „Socialiniai partneriai“, kuri dirbo su socdemais per rinkimus.

Pagrindiniai nerimą kėlę signalai: „Ministerium“ labai sekėsi laimėti viešųjų institucijų skelbiamus viešuosius pirkimus, o šios įmonės sąsajos su A. Butkevičiumi buvo brėžiamos arba per D. Kutraitę-Giedraitienę, arba per žentą E. Vaitasių.

Įtarimų kėlė ir tai, kad E. Vaitasius neatskleidė, kiek mokėjo už 50 proc. įmonės akcijų. Po skandalo E. Vaitasius apsisprendė parduoti „Ministerium“ akcijas, D. Kutraitė-Giedraitienė pasitraukė iš premjero komandos.

Druskininkų skandalas. Dar vienas su socialdemokratais susijęs skandalas, kuriame glūdi bent trys mažesnės istorijos iš Druskininkų kurorto, kurio ilgametis meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas yra vadinamas Druskininkų caru.

„Aqua“ ir jo klientai. Į viešumą išlindo, kad Druskininkų savivaldybei priklausantis sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“ galėjo nemokamai leisti naudotis savo paslaugomis daugeliui politikų, tarp jų buvusiam Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovui, Seimo pirmininkės sekretoriato vadovui Žimantui Pacevičiui ir sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtėi.

STT Kauno valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto savivaldybės lėšų naudojimo pradėjo ikiteisminį tyrimą. Prokurorai pareiškė įtarimus „Aqua” centro direktoriui Edmundui Antanaičiui, tyrimo metu iš politikų apklausta tik sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė.

Antras su šiuo sveikatinimo centru susijęs ir į viešumą išlindęs faktas – tai „Aqua“ darbuotojų sąraše figūruojantys žmones: paaiškėjo, kad centre dirba direktoriaus E. Antanaičio žmona, miesto mero R. Malinausko dukra ir buvusi žmona, mero pavaduotojo, socialdemokrato Lino Urmanavičiaus žmona ir sūnus, socialdemokratams priklausančios administracijos direktorės Vilmos Jurgelevičienės sūnus, socialdemokratų tarybos narė Inga Šinkonienė, socialdemokratų tarybos nario Virgaudo Taletavičiaus žmona, centro valdybos pirmininko Algirdo Svirsko pusbrolis.

Vijūnėlės dvaras. Druskininkai pastaruoju metu skambėjo ir dėl miesto centre, kurortinėje zonoje 2013 m. iškilusio beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamojo namo, praminto Vijūnėlės dvaru. Tam reikalingus sprendimus ir teisės aktus priėmė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, bet pirmosios instancijos teisme bylą pralaimėjo.

„Mano Druskininkai“ nuosavybė. Trečioji Druskininkų skandalo dedamoji – anksčiau savivaldybei priklausęs leidinys „Mano Druskininkai“, kuriame buvo skelbiami ditirambai R. Malinauskui ir vietos valdžiai. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba išaiškino, kad leidinys buvo leidžiamas neturint tam teisės ir po teisminių procesų savivaldybė pareiškė leidinio nebeleisianti.

Tačiau „Mano Druskininkų“ prekės ženklo ir leidybos teisių savininke tapo su socialdemokratais dažnai dirbusio Dariaus Gudelio viešoji įstaiga „Kantri medija“. Privatų leidinį finansuoja tas pats savivaldybei priklausantis sveikatinimo ir poilsio centras „Aqua“.

Utenos skandalas. Neseniai paaiškėjo ir faktas, kad STT Panevėžio valdybos pareigūnai tiria galimą Utenos rajono savivaldybės mero, socialdemokrato Alvydo Katino kyšininkavimą. DELFI šaltinių teigimu, Utenos meras kyšio galėjo reikalauti ministro pirmininko A. Butkevičiaus sekretoriato vadovės Džiuljetos Žiugždienės naudai, kuriai taip pat pareikšti įtarimai.

Pastaroji nuo pirmadienio pasiprašė atleidžiama, tačiau nauja sekretoriato vadovė surasta dar anksčiau. Neoficialiai teigiama, kad A. Katinas galėjo prašyti įmonės „Utenos melioracija“ suremontuoti Dž. Žiugždienės namą.

Ryškėja schema?

Patys socialdemokratai pasipylusius skandalus vertina nevienareikšmiškai. Politikos senbuviai paprastai nebūna linkę tikėti atsitiktinumais – esą jeigu yra skandalas, jis kažkam naudingas. „Visi yra panikoje, nes niekas nežino, kas tiksliai darosi“, - sako su DELFI bendravęs vienas politikas.

Partijoje keliamos kelios versijos. Pirma versija teigia, kad susidariusi situacija naudinga prezidentei D. Grybauskaitei, kuri esą labiau palaiko dešiniuosius ir kuri yra pasipiktinusi dėl dalies socialdemokratų išdavystės dukart nepaskiriant generalinio prokuroro.

Generalinio prokuroro nepaskyrimo klausimas apskritai yra tapęs Seimo ir Prezidentūros nesutarimų objektu. Seimui nepatvirtinus dviejų D. Grybauskaitės teiktų kandidatų radosi iniciatyva keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką taip, kad Prezidentūra turėtų mažesnę įtaką.

Po Seimo valdybos ir prezidentės susitikimo viešumoje pasklido informacija, esą prezidentė mojuoja socialdemokratą Julių Sabatauską kompromituojančia pažyma, nors, DELFI šaltinių teigimu, tai nėra specialiųjų tarnybų informacija, o pats J. Sabatauskas paneigė tokioje „pažymoje“ minimus teiginius, esą dėl generalinio prokuroro dar vasarą buvo susitikęs su socialdemokratu Broniumi Bradausku ir darbiečiu Vytautu Gapšiu. Socialdemokratas J. Sabatauskas savo pavardės linksniavimą sieja su Teisės ir teisėtvarkos komiteto atliekamu tyrimu dėl kriminalinės žvalgybos informacijos naudojimo.

Prezidentė D. Grybauskaitė, reaguodama į socialdemokratus krečiančius skandalus, pasakė tik tiek, kad korupcijos šešėlis, kritęs ir ant premjero, socialdemokratų vadovo A. Butkevičiaus aplinkos, menkina pasitikėjimą šalies politine sistema.

„Didžiausią populiarumą turinčią politinę partiją vienas po kito krečiantys skandalai ir net prie premjero aplinkos priartėjęs korupcijos šešėlis menkina žmonių pasitikėjimą šalies politine sistema. Tai aiškus signalas visoms politinėms jėgoms, kad negali būti jokio pateisinimo piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi, nepotizmui, protekcionizmui ar nomenklatūrinėms privilegijoms“, - sakė prezidentė.

Antra socialdemokratų versija, kad visose šiose istorijose sutapo Prezidentūros ir konservatorių interesai. Taip mąstoma dėl to, kad Druskininkų skandale merui oponavo konservatorius Vilius Semeška. Vienas socialdemokratas tarp „organizatorių“ mini ir Arvydo Anušausko pavardę, konservatorių ausys, socdemų nuomone, kyšojo ir už žento skandalo.

Kaip dar viena priežastis skandalų vešėjimui minima tai, jog A. Butkevičiaus reitingai laikosi taip aukštai, kad jo neįmanoma net kritikuoti.

„Priežastis paprasta – aukšti reitingai“, - sako vienas socialdemokratas, pridurdamas, kad iki eilinių Seimo rinkimų liko mažiau nei metai.

Pašnekovo manymu, aukšti premjero reitingai nervina ir prezidentę, ir konservatorius: „Kaip sakoma, sutapo interesai“.

Kaip žinoma, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, spalio mėnesį 60,6 proc. gyventojų palankiai vertino premjerą A. Butkevičių, 59,7 proc. - D. Grybauskaitę. Klausiami, kas geriausiai atstovauja jų interesams, 20,4 proc. minėjo prezidentę, 14,1 proc. - premjerą.

Kai kurie socialdemokratai neatmeta versijos, kad dalį aistrų pakursto ir vidinė partijos konkurencija. Pavyzdžiui, kaip šalutinė skandalinga istorija į viešumą iškilo teisingumo ministro Juozo Bernatonio namo statybų istorija: teigta, kad politiko namo statyba rūpinosi bendrovė „Garantas“, kuri yra laimėjusi net kelis stambius konkursus statyti pastatus policijai, kai J. Bernatonis dar buvo vidaus reikalų ministru.

J. Bernatonio pusė laikosi nuomonės, jog šiame žaidime suveikė įmonė, dalyvaujanti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo iš Vilniaus miesto centrinės dalies projekte.

Tos pačios įmonės pavadinimas paprastai minimas visuose nesutarimuose dėl generalinio prokuroro skyrimo, mat visa Prezidentūros siūlomus prokurorus diskredituojanti informacija pasirodo portale alfa.lt. Vienas socialdemokratas net iškėlė versiją, esą ši įmonė, kuri apibūdinama kaip stipri interesų grupė, nori supriešinti socialdemokratus ir konservatorius taip, jog būsimus Seimo rinkimus laimėtų Liberalų sąjūdis.

A. Bačiulis: yra dvi priežastys

Dešiniųjų pažiūrų apžvalgininkas Audrius Bačiulis teigia, kad susidariusią situaciją paaiškina dvi pagrindinės priežastys: pirma, premjeras A. Butkevičius, jo manymu, visuomet leidžia savo panosėje išdarinėti praktiškai bet ką, antra, socialdemokratai įsidrąsino, nes su prezidente buvo sudarę susitarimą - jei netrukdys strateginiams projektams, Vyriausybė išbus iki kadencijos pabaigos.

„Jis visuomet leisdavo vogti jam panosėje ir iš principo nematydavo vagiančių, jei tai įtakingi žmonės ar jų vaikai“, - sako A. Bačiulis.

Kaip pavyzdį jis pateikia Susisiekimo ministerijos kuruojamai sričiai priklausantį „Lietuvos paštą“, kurio buvęs ūkio valdymo direktorius, Algirdo Mykolo Brazausko patarėjo Vladimiro Beriozovo žentas Algirdas Balčiūnas piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo dokumentus bei darė įtaką kitiems asmenims klastoti dokumentus. Tuo metu susisiekimo ministras buvo kaip tik A. Butkevičius.

„A. Balčiūnas buvo V. Beriozovo žentas, o V. Beriozovas - asmeninis A.M. Brazausko draugas ir reikalų patikėtinis. Prieš tokius žmones A. Butkevičius niekada gyvenimo nešoko ir nešoks", - sako apžvalgininkas.

„Lygiai taip pat pas jį sėdėjo Dž. Žiugždienė, stalininio „liaudies komisaro“ Juozo Žiugždos anūko žmona. Tiesa, anūkas jau miręs. Kitaip tariant, ji yra atėjusi iš geležinių bolševikų giminėlės ir dirbo su A.M. Brazausku nuo 1993 m. Toks žmogus A. Butkevičiaus panosėje galės daryti, ką nori, A. Butkevičius net paklausti neišdrįs", - svarstė A. Bačiulis.

Apžvalgininkas taip pat sako, kad, jo manymu, tarp Prezidentūros ir A. Butkevičiaus įvyko tarsi sandėris, kuriame premjeras galėjo įsipareigoti netrukdyti pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalo ir pažadėti tęsti kitus strateginius projektus. Mainais už tai, pasak A. Bačiulio, premjeras veikiausiai gavo garantiją, kad liks ministru pirmininku iki kadencijos pabaigos.

„Todėl ir Prezidentūros pasyvumas toks keistas, ir visi kiti dalykai", - sako A. Bačiulis.