Forume kalbintų politikų, politikos ekspertų ir žiniasklaidos atstovų nuomonės išsiskyrė – vieni populizmą matė kaip natūralų visose šalyse matomą veiksmą, šį terminą apibrėžė kaip politikų norą „pildo“ visuomenės įgeidžius ar įžiebiamą „raudoną politikos lemputę“, kuri signalizuoja apie esamą situaciją.
Reikia aiškios skirties
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis, kad politinės partijos turėtų būti tarpininkas, ryšį palaikantis tarp visuomenės ir Vyriausybės. O kai partijos šios veiklos nevykdo, ir atsiranda populizmas.
Politologas pabrėžė, kad svarbu išlaikyti aiškią kairę ir dešinę, supanašėjusios politinės jėgos taip taip sukuria terpę augti populizmui.
„Bendresni pasiūlymai – vienas dalykas, jei mes išstumiame pačią politiką, kad reikia atiduoti viską ekspertams, nusitrina skirtumai tarp partijų, taip populizmas ir maitinamas. Prie ko lenkiu? Tam, kad būtų sveika, atsakinga partijų konkurencija, iš partijų formuojama Vyriausybė, tam yra reikalinga kairė ir dešinė. Jei valstybėje nematai skirtumo tarp kairės ir dešinės, nematai alternatyvų, tada populistams ganėtinai lengva“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Jis priminė ir populistų mėgiamą elgesį – besti pirštų į visas politinės jėgas ir kalbėti apie tai, jos visos vienodos.
„Ir jei skirtumų nėra, tada jie teisūs“, – kalbėjo politologas.
M. Jastramskis forume kalbėjo ir apie charizmatiškų lyderių klausimą.
„O iš mūsų praktikos galime matyti, kad populizmui reikia charizmatiškų lyderių. Iš kur jie atsiranda, yra labai atviras klausimas, bet šiuolaikinės medijos mėgsta tuos charizmatiškus politikus. Ir taip gali maitinti pasitikėjimą žmonėmis, kurie gal faini kaip žmonės, bet kaip kompetentingi politikai yra visiški nuliai“, – kalbėjo jis.
M. Jastramskis svarstė, kad jei pilietinė visuomenė į politikos įvykius, kad ir rinkimus įsitraukti aktyviau, populistams taip pat liktų mažiau vietos.
Jis teigė, kad visuomenė į politiką žiūri kaip į realybės šou, juos nuo „politikos“ skiria stiklinė sieną, kurią būtina griauti.
„Būtent šitoje vietoje partijos atlieka esminį vaidmenį – sujungdamos žmones ir Vyriausybę, tada populistams vietos būtų mažiau“, – sakė politologas.
„Populizmas buvo visą laiką, jo negalėjo nebūti. Lietuvoje niekada nebuvo stiprių partijų. Kai partijos kūrėsi kaip tam tikri elito klubai, juk realiai jie nebuvo iš apačios“, – „Lietuvos politikos forume kalbėjo M. Jastramskis.
Ne tik Lietuvos problema
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime atstovė Ingrida Šimonytė teigė, kad populizmo tikrai yra pakankamai. Tačiau visai nereikia įsivaizduoti, kad tai tik Lietuvos problema.
„Bet mes neįsivaizduokime, kad mes čia vieni esame pasmerkti klaidžioti po dykumą ir iš populizmo neišbrendantys. Paimkime tą patį „Brexit“, čia klasikinis populizmo pavyzdys. (…) Tai yra manipuliavimas. (…) Nemanau, kad mums čia reikėtų kalbėti, kad čia tik mūsų problema. Aišku, labai dažnai populizmu yra vadinami tie dalykai, kurie gal nėra populizmas.
Ta pati elementari demagogija, populizmas jau būtų per gražus to pavadinimas. Tas pats ir su oportunizmu – kai politikas pamato tam tikrą langą, įšoka į jį, nes tema žmonėms pasirodo aktuali. Mums pirmiausia reikia susitarti apie ką mes kalbame – manau, kad geriausia yra kalbėti apie tą „anti-elitą“, sąmokslininkų būrį, kuris užsidaręs nuo žmonių. Šitų požymių mūsų gyvenime yra tikrai nemažai“, – situaciją vertino ji.
Jai pritarė ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė Rasa Budbergytė. Ji prabilo apie tai, kad tradicinės partijos nukenčia ne tik nuo populistų, bet ir nuo valdžios atstovų.
„Tradicinės partijos jau eilę metų yra daužomos iš visų pusių – aukščiausių mūsų pareigūnų, kurie sako, kad mes blogi, ne tik visuomenės akyse praradę reputaciją, nebėra takoskyros, nusigręžėme nuo tradicinių vertybių. Gerai, kad kalbame apie tuos, nes partijos apie tai nekalba“, – teigė ji.
„Nuopelnus“ turi prisiimti visi
Dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas forume sakė, kad populizmas pats iš savęs nėra nei geras, nei blogas. Jo teigimu, populizmas skatina pokytį.
„Lietuvos politikos forume“ jis svarstė, kad į politinę areną įleistas populizmas parodo, kur yra atsiduriama.
„Man populizmas taip pat yra ir raudona lemputė. Šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje to populizmo yra daugiau nei įprastai. Pusiausvyra tarp populizmo ir elito, sisteminių žmonių, yra paleista. Bet kalti dėl to ne populistai, o tie, kurie neatliko savo vaidmens visuomenėje. Tas elitas, kuris užsidarė, partijos Lietuvoje, kai kurios jau seniai turėjo numirti, bet jos prisikelia su kitų partijų pagalba, jungiasi į koalicijos. Ir net pretenduoja į tam tikrus postus.
Bet pažvelgus giliau, ar jie turi kažkokį politinį turinį, kuris būtų naudingas visuomenėje, mes turbūt ir nematysime. Mes matome veidus, kurie kažkada veikė, kažką mums primena, bet jų žvilgsniai nėra nukreipti į ateitį, o savąjį „aš“, – abstrakčiai apie dabartinę valdančiųjų koaliciją Seime kalbėjo R. Barysas.
Tokias politines jėgas apibūdindamas, kaip „utėlę galvoje“, kurios ten neturėtų būti. O kaltę dėl to turėtų jausti visi – tiek visuomenė, tiek ir politikai.
„Ją, matyt, reikėtų krapštyti, kaltę turėtų jausti ir visuomenė, kuri jas renka, bet ir sisteminių partijų gretose, kurios nesugeba surasti racionalių sprendimų labai sudėtingose ekonominėje situacijoje. Populistai anksčiau ar vėliau priverčia mus susiimti“, – kalbėjo „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius.
„Dabar yra populistų era, visame pasaulyje“, – situaciją vertino jis.
„Visi mes turime prisiimti dalį „nuopelnų“ dėl populizmo sustiprėjimo“, – konferencijoje kalbėjo R. Barysas, pridurdamas, kad pats populizmas kaip reiškinys yra visiškai normalus. Klausimas yra esminis – jų proporcija, kaip toli norime leisti populistams veikti.
Ne norų pildytojai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis kalbėjo apie tai, kad populizmas stimuliuoja ne naujas idėjas, o tik didesnius norus.
„Tie politikai, norintys būti valdžioje, ima dar labiau pataikauti. Ir užsisuka tas ratas – kuo toliau, tuo blogiau, einant iki tragedijos. (…) Politikai tokie, kokie mums nepatinka, mes juos kritikuojame didžiąja dalimi, jie perlenkia lazdą mums pataikaudami, bet jie gi žiūri į mus kaip į veidrodį. Jie žiūri į rinkėjus ir mato tuos norus, kurie mumyse vis auga ir į juos atsiliepia“, – kalbėjo politologas, primindamas, kad gera demokratija yra „atsakingų piliečių visuomenė“.
„Politikai neturi būti norų vykdytojai“, – pabrėžė L. Bielinis.