Prabangiausias postas - ant stalo

Rinkimai pasibaigė, dabar prasideda varžybos dėl prabangiausio posto Lietuvai, kadangi po parlamento rinkimų performuojama ir Europos Komisija.

Tačiau postas vienas, o pretendentų užimti jį nemažai. Dar blogiau – skiriant asmenį į Europos Komisiją reikia suderinti daugybę politinių interesų, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika.

Europos Komisijos komisarų kandidatūras siūlo nacionalinės valstybės, tačiau siūlymo procedūrą apibrėžia Lietuvos įstatymai. Pagal Vyriausybės įstatymą, kandidatą į Europos Komisijos narius oficialiai siūlo Vyriausybė, gavusi prezidento pritarimą ir pasikonsultavusi su Seimu.

Vadinasi, kandidatūrą veikiausiai siūlys pagrindinė valdančiosios daugumos grandis – socialdemokratai, tačiau siūlomas asmuo turi tikti prezidentei Daliai Grybauskaitei ir gauti Seimo palaiminimą.

Norai ir galimybės

Premjeras Algirdas Butkevičius neslepia, kad socialdemokratų gretose norinčiųjų tapti eurokomisarais netrūksta. Socialdemokratų lyderis antradienį minėjo, kad partijoje esama bent 4-5 asmenų, kurie mielai padirbėtų tarptautinėje erdvėje. Taigi kas jie tokie?

Zigmantas Balčytis. Neoficialiais duomenimis, pirmasis šiame sąraše yra prezidento rinkimų nelaimėjęs Z. Balčytis. Šis politikas yra iškovojęs mandatą Europos Parlamente, tačiau tai nėra kliūtis – mandato galima atsisakyti. Tokiu atveju į Europos Parlamentą išvažiuotų ekspremjeras Gediminas Kirkilas.

Z. Balčyčio kandidatūra veikiausiai tiktų prezidentei D. Grybauskaitei, tačiau kalbama, kad kliūtimi jam gali tapti pernelyg menkos anglų kalbos žinios. Kaip DELFI sakė vienas socialdemokratas, „paskui eurokomisarus vertėjai nevaikšto“.

Jam taip pat būtų nepalanku, jog socialdemokratams pasiūlius jį dirbti Europos Komisijoje, sustiprėtų kalbos apie užkulisinius susitarimus tarp socialdemokratų ir Prezidentūros: esą Z. Balčytis specialiai pralaimėjo prezidento rinkimus, nekritikavo D. Grybauskaitės, nes tikėjosi aukšto politinio posto.

Juozas Olekas. Krašto apsaugos ministras J. Olekas irgi svarstomas kaip potencialus kandidatas tapti eurokomisaru nuo Lietuvos. Pats politikas yra pareiškęs norą dirbti tarptautinėje erdvėje, tačiau jis eina krašto apsaugos ministro pareigas, o socialdemokratai į šias pareigas galėtų deleguoti tik G. Kirkilą.

Tačiau dirbti vienoje Vyriausybėje su G. Kirkilu gali nenorėti pats premjeras A. Butkevičius. Jie priklauso skirtingiems partijos flangams, be to, G. Kirkilas – buvęs premjeras, todėl gali jaustis pranašesnis už A. Butkevičių, teikti savo patarimus. Todėl iš esmės J. Oleko delegavimas į Europos Komisiją daugiau problemų sukurtų nei išspręstų.

Europos Parlamento rinkimuose J. Olekas liko ketvirtas ir mandato nelaimėjo.

Gediminas Kirkilas. Šis politikas, kuris yra dirbęs premjeru ir krašto apsaugos ministru, neviešai yra išsakęs savo norą sustiprinti savo statusą. Šiuo metu jis eina Seimo vicepirmininko ir Europos reikalų komiteto pirmininko pareigas.

G. Kirkilo karjera gali pakrypti trimis kryptimis: pirma, jis gali būti siūlomas į Europos Komisiją, antra, jam gali tekti krašto apsaugos ministro postas, jeigu eurokomisaru taptų J. Olekas, trečia, jis gali išvažiuoti į Europos Parlamentą, jeigu į Europos Komisiją būtų siūlomas Z. Balčytis.

Taigi G. Kirkilas žaidžia nepralošiamą žaidimą.

Kaip žinoma, Europos Parlamento rinkimuose G. Kirkilas iš ketvirtos pozicijos pakilo į trečią – arba liko pirmas už brūkšnio, nes socialdemokratai laimėjo du mandatus.

Vytenis Andriukaitis. Kaip juokauja socialdemokratai, šis politikas nori užimti visas įmanomas pareigas, todėl tikrai neatsisakytų tapti eurokomisaru nuo Lietuvos. Tačiau jis yra prieštaringai vertinamas socialdemokratų gretose dėl nuolatinės kritikos partijai ir dėl savo būdo: politikas yra neprilygstamas debatų meistras, bet nemėgsta įsiklausyti, ką mano kiti asmenys.

Šio politiko šansai, socialdemokratų vertinimu, yra menki.

Birutė Vėsaitė. Seimo narė, buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė partijoje irgi yra užsiminusi apie norą tapti Europos Komisijos nare, bet jai koją gali pakišti Prezidentūra.

Kilus skandalui dėl B. Vėsaitės kelionės į Kazachstaną bendrovės „Arvi“ išnuomotu lėktuvu, prezidentė D. Grybauskaitė yra pareiškusi, kad B. Vėsaitės veiksmuose išryškėjo atviros politinės korupcijos požymiai.

B. Vėsaitės šansai tapti Europos Komisijos nare vertinami kaip menki.

Linas Linkevičius. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, nepaisant to, kad iš visų minimų kandidatų turi daugiausiai tarptautinės politikos patirties, socialdemokratų eilėje yra tolokai.

L. Linkevičiaus šansus mažina tai, kad politikas yra atitrūkęs nuo socialdemokratų politinio elito, be to, rasti kitą prezidentei D. Grybauskaitei tinkantį užsienio reikalų ministrą būtų labai sunku.

Geidžiamas postas

Lietuva nuo įstojimo į Europos Sąjungą yra turėjusi 2 atstovus Europos Komisijoje: 2004 m. Vyriausybė į šias pareigas pasiūlė D. Grybauskaitę, 2009 m. – Algirdą Šemetą. Abu į pareigas buvo paskirti iš finansų ministro pozicijų.

Neatmestina, kad toliau Europos Komisijos nario pareigas norėtų eiti ir pats A. Šemeta, tačiau galimybės labai ribotos, nes tai konservatorių ekspremjero Andriaus Kubiliaus žmogus.

Neoficialiai tarp kandidatų buvo minima ir premjero patarėjo Remigijaus Motuzo pavardė, žiniasklaida yra rašiusi, kad prezidentė D. Grybauskaitė norėtų šioms pareigoms skirti Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.

Remiantis Europos Komisijos informacija, eurokomisaro alga siekia 20,6 tūkst. eurų per mėnesį (71,5 tūkst. litų) iki mokesčių. Europos Komisijos pirmininkas uždirba 25,3 tūkst.eurų (87,7 tūkst. litų), vicepirmininkas – 22,9 tūkst. eurų (79,4 tūkst. litų), neatskaičius mokesčių.

Europos Komisijos nariams taip pat priklauso 15 proc. išmoka nuo bazinio atlyginimo būsto išlaikymui. Eurokomisarai taip pat gauna po 607 eurus per mėnesį reprezentacijai, jiems padengiamos visų kelionių išlaidos.

Palikus eurokomisaro postą, asmeniui trejus metus mokama 40-65 proc. buvusios algos kompensacija, priklausomai nuo darbo Europos Komisijoje trukmės. Tačiau jeigu buvęs Europos Komisijos narys įsidarbina kitur, jam mokama sumažinta išmoka: sudėjus naują atlyginimą ir kompensaciją suma negali viršyti Europos Komisijos nario algos.