Dar daugiau, įstatymus pažeidžiančius darbus draustinyje savininkui anksčiau leido daryti patys aplinkosaugininkai. Taigi didžiąją dalį leidimų savininkas yra gavęs.
Kėlė puotą gaisro metu
Viešojoje erdvėje buvo skelbta, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (Šiaulių RAAD) spalio 6–7 dienomis organizavo tarptautinę konferenciją su kolegomis iš Latvijos, kurios tikslas buvo apsikeisti patirtimi. Skelbta, kad į šią konferenciją suvažiavo keliasdešimt aplinkosaugininkų iš įvairių Lietuvos regionų, taip pat kviesta ir Aplinkos ministerijos vadovybė, ministras Kęstutis Trečiokas atsisakė čia dalyvauti, tačiau konferencijoje lankėsi viceministras Algirdas Genevičius.
Taip pat viešojoje erdvėje skelbta, kad „konferencijoje“ neapsieita ir be linksmybių: muzikantų, valgių ir gėrimų bei pirčių malonumų.
Didžiausias paradoksas yra tas, kad būtent tuo laiku Radviliškio rajone kilo didžiulis gaisras granulių gamykloje. Daug kam buvo keista, jog nelaimės vietoje pirmosiomis dienomis Šiaulių aplinkosaugininkų vadovai taip ir nepasirodė. Vėliau paaiškėjo, kad tuo metu jie dalyvavo konferencijoje.
Kaina – įtartinai maža
Taip pat viešojoje erdvėje Šiaulių RAAD skelbė, kad konferencijos biudžetas buvo 2500 eurų.
Konferencijai buvo nuomota prabangi „Dubgirio“ vila Mažeikių rajono draustinyje, internete nurodoma, kad nakvynė šioje sodyboje dviem asmenims su pusryčiais kainuoja nuo 59 iki 100 eurų.
2500 eurų kaina kelia dideles abejones, mat dar turėjo prisidėti konferencijai skirto maisto, gėrimų bei muzikantų atlygis. Taigi, pagal biudžetą panašu, kad sodybos nuoma galėjo nekainuoti apskritai nieko.
Kelios dešimtys aplinkosaugininkų nematė galimų įstatymų pažeidimų draustinyje
Prabangi „Dubgirio“ vila yra Mažeikių rajone, Uikių kaime, Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje ant pat Plinkšių ežero kranto. Gali būti, kad sklype yra ne vienas aplinkosauginis pažeidimas, yra atlikta darbų, kuriuos pagal įstatymą, draustinyje daryti draudžiama. Tačiau sodyboje konferenciją rengę ir sviečiavęsi kelios dešimtys aplinkosaugininkų nieko nepastebėjo. Dar daugiau, vėliau paaiškėjo, kad patys aplinkosaugininkai savininkui dalino ir leidimus.
Visų pirma, draustiniuose, pagal įstatymo nuostatas, draudžiama įrenginėti didesnius nei 10 arų vandens telkinius. Sodyboje yra du tvenkiniai, vienas mažytis, tačiau, pamačius kitą ir plika akimi galima įtarti, kad jo dydis viršija leistiną pagal įstatymus. Išmatavus tvenkinio plotą su internete prieinamais matavimo įrankiais, jo dydis, panašu, kad yra 20-25 arai, t. y. dvigubai daugiau nei leidžia įstatymai.
Dar vienas galimas pažeidimas – nukasta ežero pakrantė ir suformuotas paplūdimys, tai buvo padaryta ne privačiame sklype, o valstybinėje draustinio žemėje.
Galiausiai, valstybinėje žemėje ant ežero yra pastatytas didžiulis lieptas, kuriam leidimo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) teigė nedavusi, taip pat klausimų kelia ir pačios statybos draustinyje, tačiau kelios dešimtys aplinkosaugininkų neatkreipė į tai dėmesio.
Pats sklypų savininkas Rimantas Norkus teigė, kad visus leidimus, tiek lieptui, tiek tvenkinio kasimui yra gavęs iš aplinkosaugininkų. Jo teigimu, jokių pažeidimų padaryta nebuvo, tiesa, jis pripažino, anksčiau gavęs baudų.
Skirtos tik nedidelės baudos, aplinkosaugininkas medžiojo su sodybos savininku?
Sklypų savininkas draustinyje yra R. Norkus. Vietinės Mažeikių rajono agentūros vedėjas yra Nilius Kupliauskas, būtent jis pagal planinius patikrinimus vykdo Plinkšių kraštovaizdžio draustinio patikrą.
Vietinio medžiotojų klubo internetinėje svetainėje skelbiama, kad abu šie žmonės yra pažįstami ne tik oficialiai, kadaise jie vyko kartu medžioti į Afriką.
„Trumpai apsitarę ir tvirtai nusprendę, 2010 m. balandžio 27 dieną, grupė mūsų Žemaitijos medžiotojų: Rimantas Norkus, <...>, Nilius Kupliauskas, <...> išvykome medžioklėn į tolimąją Namibiją“, - skelbiama medžiotojų būrelio tinklapyje.
Pasak Šiaulių RAAD vyriausiojo specialisto Artūro Konderausko aplinkosaugininkai sodyba domėjosi tik statybų metu. Buvo skirtos gana nedidelės baudos, tuomet dar nebuvo skaičiuota žala aplinkai, kuri šiuo metu už tokio tipo pažeidimus gali būti ir tūkstantinė.
Statybos metu buvo gauti skundai dėl galimų pažeidimų. Pažeidimus aiškinosi Mažeikių rajono agentūra. Nustatyti 4 aplinkosauginiai pažeidimai, piliečiams surašyti ATPK protokolai:
1. 2006-09-25 (mama, buvusi savininkė, mirusi). Saugomų teritorijų režimo pažeidimas. Bauda – 75 Lt;
2. 2007-06-04 (dabar savininkas). Saugomų teritorijų rėžimo pažeidimas. Bauda – 75 Lt;
3. 2008-01-29 (tėvas). Miškotvarkos projektų sudarymo ir tvirtinimo, miško naudojimo, medienos gabenimo reikalavimų, apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimas. Bauda – 200 Lt;
4. 2009-09-07 (Svainis). Iškasinėjo ežero pakrantę. Saugomų teritorijų rėžimo pažeidimas. Bauda – 150 Lt. Paskaičiuota žala gamtai 385 Lt.
„Baudos ir žalos buvo skiriamos pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Nuo 2009 metų skundų daugiau negauta. Projektas statyboms buvo derinamas daugiau kaip prieš dešimtmetį. Projektai pas mus nearchyvuojami“, - komentavo A. Konderauskas. Į klausimą, kodėl konferencijoje buvę aplinkosaugininkai nematė galimų pažeidimų, atstovas spaudai neatsakė.
Po DELFI praneštos informacijos apie didesnį nei leidžiama įstatymu tvenkinį, gali būti, kad patikrinimą sklype vėl atliks ta pati vietinė agentūra: „Jūsų pateikta informacija perduota ŠRAAD kontrolės organizavimo skyriui ir Mažeikių rajono agentūrai.“
Draustinyje vietoj senų lūšnų išdygo didžiulis kompleksas
Draustinyje naujos statybos pagal įstatymus griežtai draudžiamos, galima tik atstatyti senas sodybas. Šiuo atveju sklype prie pat Plinkšių ežero, pagal archyvines žemėlapių nuotraukas, 1995 metais stovėjo tik pora senų pastatų.
Vietoj jų išdygo didžiulis poilsio kompleksas: 4 pastatai ir dar keli pagalbiniai statiniai. Ekspertai abejoja, ir ar tokia architektūra su didžiuliais stikliniais langais yra būdinga tradiciškai Žemaitijos architektūrai, kokios reikėtų laikytis parke.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Štakonaitė DELFI teigė, kad statybos leidimas buvo išduotas 2008 metais.
„2008-11-20 išduotas statybą leidžiantis dokumentas projektui „Sodybos ir pavėsinės su ūkiniu pastatu rekonstrukcija pritaikant juos kaimo turizmui, ūkinio pastato ir garažo rekonstrukcija pritaikant juos kaimo turizmui“. Tuo metu specialieji architektūros reikalavimai išduodami nebuvo (buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas). Tarp derinančių institucijų buvo ir Aplinkos apsaugos departamentas (projektui pritarta)“, - komentavo D. Štakonaitė.
„Statinių statyba užbaigta 2012 m. Statybos užbaigimo aktu komisija, patikrinusi statinių atitiktį projektams, pagal kuriuos Mažeikių rajono savivaldybė 2008 m. išdavė statybą leidžiančius dokumentus, pripažino, kad Pušynės g. 28, Uikių k., Mažeikių r., užbaigti statyti šie statiniai: pirtis su gyvenamomis patalpomis; pirtis su mini SPA su poilsio patalpomis ir katiline; poilsio pastatas; maitinimo pastatas su poilsio patalpomis; malkinė; sandėlis; stoginė“, - komentavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.
Statybas palaimino tie patys aplinkosaugininkai
Žemaitijos nacionalinio parko, kuris prižiūri šį draustinį, direktorius Ramūnas Lydis DELFI teigė, kad tarp statybų projektą derinančių institucijų buvo būtent aplinkos apsaugos departamentas. Jo teigimu, šiame draustinyje galėjo būti statomi tik sodybos, bet ne rekreaciniai, pastatai.
„Svarbu pažymėti, kad specialiuosius saugomos teritorijos apsaugos reikalavimus statinių projektams Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje Žemaitijos nacionalinio parko direkcija pagal teisės aktų reikalavimus pradėjo išduoti ir derinti projektus tik nuo 2014 m. sausio 1 d. Iki to laiko saugomose teritorijose, neturinčiose saugomos teritorijos direkcijos, esančių ar numatomų statyti statinių projektus derino regionų aplinkos apsaugos departamentai.
Pažymėtina, kad Plinkšių valstybinis draustinis neturi individualaus apsaugos reglamento, kuriame būtų nustatyti konkretūs reiklavimai statomiems pastatams. Todėl gali būti taikomi tik bendrieji šio regiono architektūros principai. Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje gali būti statomi tik sodybos pastatai, bet ne rekreaciniai pastatai. Statinių skaičius nėra reglamentuotas“, - komentavo R. Lydis.
VSTT: poilsio kompleksų draustinyje negali būti
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) išsamiai išnagrinėjo situaciją. Tarnyba DELFI patvirtino, kad tokių poilsio kompleksų draustinyje negalėjo būti statoma.
„Iš turimų dokumentų – nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad vienam savininkui priklauso du besiribojantys žemės sklypai. Keista tai, kad kitos paskirties sklypui, kuriame yra didžioji dalis pastatų nustatytas gyvenamųjų teritorijų žemės naudojimo būdas (šiuo metu atitiktų vienbučių, dvibučių pastatų teritorijos), nors nėra įregistruoto nė vieno gyvenamojo pastato.
Faktiškai visi pastatai – paslaugų paskirties: pastatas – pirtis su gyvenamosiomis patalpomis (užstatytas plotas 211 m²), pastatas – pirtis mini SPA su poilsio patalpomis ir katiline, 2 aukštų (užstatytas plotas 199 m²), pastatas – poilsio pastatas 2 aukštų (užstatytas plotas 373 m²), pastatas – maitinimo pastatas su poilsio patalpomis 2 aukštų (užstatytas plotas 410 m²), pastatas – malkinė (užstatytas plotas 83 m²), pastatas sandėlis (užstatytas plotas 80 m²), kiti inžineriniai statiniai – stoginė. Pagal įregistruotus duomenis tai poilsio kompleksas. Tokių draustinyje negali būti“, - komentavo VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė.
Gavo leidimą išvalyti senas kūdras, bet senose nuotraukose jų nematyti
Dėl didesnio nei leistina tvenkinio, žiūrint į archyvines žemėlapio nuotraukas, panašu, kad jis buvo iškastas tarp 2006 ir 2009 metų. Nei 1995 metais, nei 2006 metais didžiojo tvenkinio nematoma jokių senų tvenkinių. Vis dėlto, aplinkosaugininkai išdavė leidimą „mistiniam“ tvenkinių išvalymui. Kasti didesnius nei 10 arų tvenkinius pagal tuomet galiojusius teisės aktus jau buvo draudžiama.
„Telšių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius informavo, kad 2005-09-22 buvo gautas pritarimas iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento tvenkinukų išvalymui ir naujų iškasimui.
Saugomų teritorijų įstatymo (projekto derinimo metu galiojusi redakcija) 9 straipsnio 2 dalies 6 punktu draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius didesnius kaip 0,1 ha vandens telkinius. Kurios kūdros buvo iškastos, kurios iš jų išvalytos, informacijos neturime“, - komentavo R. Lapinskienė.
NŽT atliks patikrinimą
Taip pat šalia sklypo valstybinėje žemėje, ežero pakrantėje yra pastatytas lieptas. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) teigė, kad jis buvo įrengtas be leidimo, nors toks dokumentas buvo privalomas.
„Jus dominančioje vietoje Nacionalinė žemės tarnyba nėra davusi sutikimo liepto statybai. Nuspręsta gruodžio 5 d. trijuose šalia esančiuose sklypuose atlikti valstybinę žemės naudojimo kontrolę“, - laiške rašė NŽT atstovė Aušrinė Lisauskienė.
Pats savininkas DELFI pateikė seno leidimo kopiją, todėl neaišku, ar jo nemato žemėtvarkininkai, ar jis neteko galios.
Savininkas: visus leidimus man davė aplinkosaugininkai
Sklypų savininkas R. Norkus DELFI teigė, kad pažeidimų nėra padaręs. Ir tiek tvenkiniui, tiek lieptui yra gavęs leidimą. Vyras stebėjosi, kodėl leidimo neranda žemėtvarkininkai.
„Nežinau, kodėl nemato žemėtvarka, bet leidimas yra. Prisimenu, kad buvau nuvažiavęs ir prašiau leidimų iš Telšių. Ten buvo senas lieptas, aš norėjau jį suremontuoti. Tas leidimas yra: ir valčių prieplaukai, ir paukščių stebėjimo bokšteliams“, - kalbėjo R. Norkus, kuris persiuntė DELFI leidimo kopiją.
Savininkas pateikė paaiškinimą dėl per didelio tvenkinio, pasak jo, nors leidimus kasti tvenkiniams jis gavo, vandens telkinys gali būti per didelis dėl to, kad savaime prasiplėtė: „Ten buvo seni tvenkiniai, tik jie buvo užleisti. Mes vieną tvenkinį užkasėme. Ir mums leido išvalyti esamus tvenkinius, jie buvo užpelkėję. Ir leistinumo ribose mums leido jį praplėsti, mes jį praplėtėme. Ten yra dribsmėlis ir tvenkinį mes šiek tiek per gilų kasėme ir dribsmėlis suvažiavo į vidų, todėl krantai ir prasiplėtė. Gylis jo mažėjo, o tvenkinys plėtėsi, tai gal keletą arų jis ir prasiplėtė.“
Paklaustas, ar buvo medžioklėje kartu su vietos aplinkosaugos vadu, savininkas tai patvirtino, tačiau teigė, kad su juo nebendrauja: „Taip, buvom, mūsų grupė medžiotojų buvo. Bet mes nebendraujam. Kaip galima bendrauti su žmonėm, kurie mane baudė, mamą baudė, tėvuką baudė? Ko tik nesugalvojo jis, visai neįsigilinęs į situaciją. Nė už ką.“