Gulbinų kvartalui pasisekė
Gulbinų prabangių namų kvartalas vadinamas antruoju Laurų kvartalu. Verkių regioninio parko rekreacinėje zonoje įsikūrusį kvartalą nuolatos saugo akyli apsaugos tarnybos akis, ji iš teritorijos kadaise išvijo net joje apsilankiusius Seimo narius.
Kvartalas atsirado vietoj buvusios pionierių stovyklos, kuri buvo privatizuota ir, nors tai yra rekreacinė parko teritorija, kuria privalo būti leidžiama naudotis visiems, vilniečiai rekreaciją šioje parko dalyje gali pamiršti. Dabar jau niekas neabejoja, kad teritorijoje išdygo prabangus gyvenamųjų namų kvartalas, kurį juosia aklina tvora, visur kabo ženklai, kad objektas yra saugomas, o gyvena jame verslo elitas.
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), tirdama Pavilnių ir Verkių parkus ir ieškodama galimų pažeidimų šį adresą tiesiog aplenkė: „Tokiu adresu nebuvo atlikta kontrolė“, - DELFI komentavo NŽT atstovas Ruslanas Golubovas.
Tačiau gegužės mėnesį parkus tyrusi speciali Aplinkos ministerijos darbo grupė nustatė, kad Gulbinų rekreacinėje zonoje, ežero pakrantės apsaugos juostoje, prie pat Gulbinų ežero linijos, baigiama rekonstruoti pirtis. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nagrinėjamoje vietoje 1976 m. buvo pastatyta tuometinės pionierių stovyklos pirtis. Pagal LR Miškų valstybės kadastro duomenis, pirtis rekonstruojama valstybinės reikšmės miške. Statybos valstybiniame miške yra draudžiamos.
Aplinkos ministerijos vadovai tuo metu teigė, kad Valstybinė miškų tarnyba patikrino Gulbinų kvartalo tvorą ir buvo nustatyta, jog tam tikrose vietose yra aptverta miško žemė. Taigi, Valstybinė miškų tarnyba buvo įpareigota imtis veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti.
Miškas virto nebe mišku
Tačiau praėjus daugiau nei pusei metų ir DELFI pasidomėjus, kaip vyksta tyrimas dėl šio kvartalo tvoros, paaiškėja, kad užtvertas valstybinis miškas staiga tapo nebe mišku ir pažeidimų kvartale jau nebėra.
Pasak Valstybinės miškų tarnybos, inventoziruojant mišką buvo padaryta klaida ir dabar bus siūloma tuos plotus išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų.
„Iki 2016-12-21 šio žemės sklypo teritorijoje pagal kadastro duomenis buvo registruotas Valstybinio miškotvarkos instituto inventorizuotas miškas. Gavusi kadastro duomenų teikėjo raštus, kuriuose nurodoma, kad kitos paskirties žemės sklypuose savaime išaugę medžiai miškų plotams neturėjo būti priskiriami bei neturėjo būti inventorizuoti mišku, Valstybinė miškų tarnyba patikslino kadastro duomenis, ištaisydama klaidą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kadastro duomenų patikslinimą, Valstybinė miškų tarnyba siūlys Aplinkos ministerijai tikslinti valstybinės reikimės miškų plotų schemą (išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos teritorijas, patenkančias į žemes sklypą), - rašoma DELFI atsiųstam Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus Pauliaus Zolubo pasirašytame rašte.
Už sklypo nuomą per metus valstybei sumokama juokinga kaina
Šis Gulbinų kvartalo sklypas yra neprivatus, o valstybinis, išnuomotas 99-iems metams. DELFI pasidomėjo, kiek už sklypo, ant kurio stūkso prabangiausi Vilniaus namai, nuomą sumokama valstybei.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, už 2016 m. už sklypą sumokėta 10 813 eurų.
„Šis sklypas yra nuomojamas pagal su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) sudarytą valstybinė žemės nuomos sutartį. NŽT turi teisę kas trejus metus perskaičiuoti žemės nuomos vertę. Paskutinis sutartinis pakeitimas dėl šio sklypo atliktas 2014 metais. Tų metų vidutinė rinkos vertė (kuri lygi 2 703 313 Eur) yra naudojama žemės nuomos mokesčio apskaičiavimui. Tarifas Vilniaus mieste nuo vidutinės rinkos vertės 2016 metais buvo 0,4 proc“, - komentavo Vilniaus miesto savivaldybės Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyriaus vedėja Edita Žilinskienė.
Didžiausias kuriozas yra tas, kad jau seniai buvo perskaičiuota vidutinė šio sklypo vertė. Šiuo metu, pagal Registrų centro duomenis, vidutinė milžiniško, 13 hektarų sklypo parke rinkos vertė yra net 5 milijonai 309 tūkstančiai eurų.
10-ies tūkstančių žemės nuomos mokestis atrodo labai simboliškas palyginus su sklypo verte. Sklype iš viso, pagal žemėlapių palydovines nuotraukas, yra 14 namų. Taigi padalinus nuomos mokestį, kiekvienam savininkui per metus reikia sumokėti mažiau nei tūkstantį eurų.
Prabangūs namai pastatyti valstybinėje žemėje
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) Pavilnių ir Verkių parkuose nustatė 155 pažeidimus ir užimtos valstybinės žemės atvejus. DELFI jau įvardijo dalį atvejų, kur buvo nustatyti pažeidimai. Jų rasta ir žinomo finansininko Gitano Nausėdos kieme. DELFI pateikia dar vieną dalį atvejų, kur NŽT nustatė pažeidimų. Užimtos žemės rasta ne prie vieno prabangaus namo.
DELFI jau rašė apie labai keistą valstybinės žemės užgrobimo atvejį Žolyno gatvėje. Ten net prabangūs namai yra pastatyti dalinai valstybinėje žemėje jau nekalbant apie tvoras.
Jau skelbta, kad sklype Žolyno g. 45B statinio sklype savininkas - Kęstutis Jaskutėlis, Advokatų kontoros „GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai“ advokatas. Jam priklauso ir visas sklypas.
Kitas kaimynystėje esantis sklypas priklauso architektei Sigitai Ambrasienei bei UAB „Visa pica“ direktoriui Bonifacui Ambrasui. Jam taip pat priklauso ir sklype esantis pastatas.
„Žolyno g. 45, 49, 45B, nustatyta, kad dalis statinių, tvorų ar jų segmentų yra pastatyta valstybinėje žemėje, valstybinės žemės užimamas plotas prie žemės sklypo, esančio Žolyno g. 49, Vilniuje – 657 kv. m, valstybinės žemės užimamas plotas prie žemės sklypo, esančio Žolyno g. 45B, Vilniuje – 291 kv. m, automobilių stovėjimo aikštelės ir privažiavimas yra valstybinėje žemėje, valstybinės žemės betono trinkelėmis užimamas plotas – 975 kv. m.
Nustatyta, kad metalinė tvora yra pastatyta valstybinėje žemėje, valstybinės žemės užimamas plotas – 627 kv. m, valstybinės žemės užimamas plotas gyvatvore – 19,89 m, automobilių stovėjimo aikštelė ir privažiavimas yra valstybinėje žemėje, valstybinės žemės betono trinkelėmis užimamas plotas – 975 kv. m.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui išsiųsta nagrinėti pagal kompetenciją“, - komentavo R. Golubovas.
Vienas iš sklypų savininkų K. Jaskutėlis DELFI teigė, kad dėl sklypų ribų netikslumų kreipėsi į tarnybas.
„Privačios nuosavybės teise man priklauso 17,59 aro, įsigyta 2002 m. Aptvertas faktiškai naudojamas plotas sudaro 17 arų. Detalusis planas patvirtintas, sklypų ribos pažymėtos, berods, 2000 m. Dėl visų sklypų ribų netikslumų yra kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę, Nacionalinę žemės tarnybą ir Pavilnių ir Verkių parko direkciją“, - komentavo K. Jaskutėlis.
Įklimpo ir žymus meno kolekcininkas
Tuputiškių geomorfologiniame draustinyje, Džiaugsmo gatvėje prie sklypo prijungtas ir gabaliukas valstybinės žemės.
Registrų centro duomenimis, sklypas ir pastatas priklauso Janinai Armoškienei bei Edmundui Armoškai. Jis yra buvęs verslininkas, dabar vienas stambiausių Lietuvoje meno kolekcininkų, kūrinių padovanojęs net Valdovų rūmams.
„Patikrinimo metu nustatyta, kad šalia žemės sklypo esanti tvora yra valstybinėje žemėje, užimamas plotas 358 kv. m. Pietinėje pusėje užimamas plotas 266 kv. m. Žemės sklypo savininkai iškviesti į skyrių dėl nustatyto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo“, - komentavo R. Golubovas.
„Milijonierių advokatas“ pažeidimus pašalino
Kitas atvejis, kur buvo nustatyti pažeidimai, tačiau jie buvo gana greitai pašalinti – namas Šilo gatvėje, Iškartų kraštovaizdžio draustinyje.
Ši valda priklauso „milijonierių advokatu“ vadinamam Martynui Žilinskui, jis ne vienoje byloje atstovavo „VP grupės“ narių – vienų įtakingiausių verslininkų Lietuvoje – interesams, jis taip pat buvo Nerijaus Numavičiaus ir jo žmonos Linos skyrybų advokatas. Advokatas taip pat gynė garsų krepšininką Simą Jasaitį skyrybų su žmona byloje.
„Patikrinimo metu nustatyta, kad šalia žemės sklypo esanti statybinė tvora ir laiptai yra valstybinėje žemėje, užimamas plotas 93 kv. m ir 9 kv. m. Atlikus pakartotinai kontrolę, nustatyta, kad pažeidimai pašalinti“, - komentavo R. Golubovas.
Su kitais sklypų savininkais DELFI susisiekti nepavyko.
Du statiniai be jokių leidimų stovi kaip stovėję, nors buvo reikalauta juos nugriauti
Pavilnių ir Verkių parkuose VTPSI dar gegužės mėnesį buvo suradusi du statinius, pastatytus valstybinėje žemėje apskritai be jokių leidimų. Vienoje vietoje buvo pastatyta pavėsinė valstybinėje žemėje, kitur – pirtis. Praėjus daugiau nei pusei metų paaiškėjo, kad nei vienas pažeidimas nebuvo pašalintas.
„Savavališkos statybos Žolyno g. 50 situacija patikrinta vietoje – pavėsinė nenugriauta. Statytojas el. laišku informavo, kad buvo išvykęs į užsienį ir įsipareigojo pavėsinę nugriauti iki gegužės 15 d. Jam bus įteiktas privalomasis nurodymas nugriauti pavėsinę“, - komentavo VTPSI atstovė V. Aliukonienė.
Kitu atveju be jokio leidimo buvo pastatyta pirtis valstybiniame miške. Ji taip pat nebuvo pašalinta ir po pusės metų.
„Statiniai prie sklypo Didžiujų gulbinų g. 99 nenugriauti. Statytojui bus surašytas privalomasis nurodymas per 2 mėn. pašalinti pažeidimą - nugriauti valstybinėje žemėje esančius statinius“, - komentavo V. Aliukonienė.
DELFI primena, kad VTPSI dėl keturių Vilniaus miesto savivaldybės išduotų statybos leidimų parkuose yra pasikreipusi į teismą, siekdama juos naikinti.
VTPSI nustatė, kad net aštuonių nebaigtų statyti namų statybos leidimai yra neteisėti. Vis dėlto, nuspręsta į teismą kreiptis tik dėl 4 leidimų, o dėl kitų 4 atvejų, gavus paaiškinimus iš savininkų, nesibylinėti. Teismas dar nėra priėmęs sprendimų.
Taip pat buvo atskirai nustatyta, kad iki 10 jau pastatytų namų pažeidžia įstatymus ir galiojančius teisės aktus, tačiau dėl jų nuspręsta nesikreipti į teismą, nes namai jau stovi ir tai, pasak VTPSI, pažeistų socialinį teisingumą.
Kol kas Vilniaus miesto savivaldybė dar nėra parengusi šių parkų apsaugos reglamento, kuris apsaugotų parką nuo įvairių žalingų statybų, aiškiau reglamentuotų veiklas parkuose. Tokį dokumentą turi patvirtinę visi kiti parkai, Vilniaus savivaldybė jį rengia daugiau nei pusę metų.
Vadovėms – įtarimai piktnaudžiavimu
DELFI taip pat primena, kad vasarą po DELFI tyrimų, kai buvo atskleistas skandalas dėl daugybės neteisėtų statybų parkų draustiniuose bei kitų pažeidimų, pasitraukė buvusi parkų direktorė Vida Petiukonienė. Netrukus darbo neteks ir ilgametė jos pavaduotoja, pusę metų laikinai vadovavusi parkams Zenta Ražanauskienė.
Dėl abiejų šių valdininkių veiklos Vilniaus miesto savivaldybė, atlikusi vidaus audito procedūras ir nustačiusi grubius teisės aktų pažeidimus, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą.
Savivaldybė prašo įvertinti šių asmenų galimai nusikalstamus veiksmus, vadovaujant direkcijai ir išduodant statybos parko teritorijoje leidimus. Prokuratūrai pateikta daugiau nei 30 puslapių administracijos Centralizuoto audito skyriaus ataskaita, kurioje surinkti duomenys ir konstatuoti pažeidimai liudija apie parko direkcijos vadovybės galimą piktnaudžiavimą, tarnybos pareigų neatlikimą ir kitas Baudžiamajame kodekse apibrėžtas nusikalstamas veikas.
Prokuratūra šiuo metu yra pasikreipusi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl informacijos patikslinimo ir sprendimo priėmimo. Dar nėra aišku, ar ikiteisminis tyrimas bus atliekamas.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.