„Sekmadienį be kovos krito Kabulas, Afganistano prezidentas Ashraf Ghani pabėgo iš šalies. Visas Afganistanas jau Talibano kontrolėje.
Islamistai kovotojai šiuo metu leidžia visiems, kas nori palikti šalį, skelbiama apie visuotinę amnestiją. Kol kas neaišku ar šio pažado bus laikomasi praktikoje. Buvusios valdžios griūtis įvyko taip sparčiai, kad Kabulo tarptautiniame oro uoste dar vykdomos Vakarų diplomatų ir patarėjų evakuacijos operacijos. Netrukus bus paskelbtas Islamo Emiratas ir įvesta Šariato teisė“, – feisbuke rašė L. Kasčiūnas.
Pasak politiko, manoma, kad Talibano valdžia neužtruks sulaukti tarptautinio pripažinimo iš Pakistano, Kinijos, Rusijos ir kitų valstybių su kuriomis jau kuris laikas vyko derybos ir susitikimai.
„Po dvidešimt metų pertraukos Talibano sugrįžimas į valdžią beveik 40 milijonų gyventojų turinčiame Afganistane kelia daug grėsmių: nuo galimybės prieglobstį rasti islamiškojo terorizmo grupuotėms iki didelių migracijos srautų, nors Talibanas tarptautinę bendruomenę viešai ir tikina esąs šįkart esantis kitoks.
Ryškus migracijos srautų padidėjimas galimas ypač šiame režimų pasikeitimo etape. Kaip ir nelegalių migrantų be dokumentų melagingas savęs priskyrimas afganistaniečiams, neva persekiojamiems talibų“, – rašė L. Kasčiūnas.
Situacija komplikuoja afganų grąžinimą į tėvynę
Pasak Seimo NSGK pirmininko, dabartinė situacija komplikuoja ir nelegalių migrantų afganų gražinimą į Afganistaną.
„Nors šiuo metu afganų migracijos srautai Lietuvą iš esmės aplenkdavo (afganai juda per pietų Europą) turint galvoje Baltarusijos režimo veiksmus instrumentalizuojant migraciją prieš Lietuvą, reikia papildomai įvertinti šią grėsmę. Ypač atsižvelgiant į tai, kad Lukašenkos režimas jau bandė (tiesa, nesėkmingai) sukurti kelią migrantams į Lietuvą iš kaimyninio Pakistano“, – teigė L. Kasčiūnas.
Politiko teigimu, kaip rodo daugelio valstybių, o dabar ir Lietuvos praktika, geriausiai nelegalią migraciją stabdo barjerai.
„Ten kur susiduria su kliūtimis, su veiksminga sienos apsauga, nelegalai ir nebeina. Ieško kitų kelių arba vietų. Tai rodo, kad dabartinę sustiprintą sienos apsaugą reikia tęsti, ypač skubinti fizinio barjero statybą su Baltarusija, nes didesnis nestabilumas ir toli nuo mūsų gali greitai turėti pavojingas pasekmes mūsų saugiai valstybei, – rašė L. Kasčiūnas.