„Jeigu būtų praleista, tai būtų toks precedentas, dar paskatinimas atvykti. Gali būti ir 40 tūkst., ir 100 tūkst. atsirasti, bet įdomu tai, kad ne tik praleidimas, bet net ir žinia apie tai gali sukelti tokius efektus“, – ketvirtadienį LNK laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ sakė politologas.
Jo teigimu, šiuo metu turime migrantų, informacinę ir politinę krizes.
„Turime mes vertybes – įsivaizduojame, kaip elgtis su žmonėmis. Jos pateikiamos per kreivą veidrodį ir tos mūsų vertybės pakeičiamos. To veidrodžio beveik neįmanoma ištiesinti, turime rinktis tarp blogo ir blogesnio. Gyvenime taip nedažnai būna, bet būna“, – kalbėdamas apie migrantų krizės dedamąsias sakė S. Spurga.
Visgi, pasak jo, apimti emocijų joms pasiduoti neturime.
„Galvoti, ką mūsų veiksmai gali reikšti ir lemti. Ši krizė sukurta dirbtinai ir pretekstai kalbėti, kad galbūt žmonės bus praleisti į Vokietiją, tik neaišku, kokiu pagrindu ir kaip jie bus atrinkti, jei dalis jų bus praleista, o dalis ne, sukelia naują sumaištį“, – komentavo MRU docentas.
Jo teigimu, sunku suprasti, kodėl Vokietijos kanclerė nusprendė sukelti tokią sumaištį.
„Neturiu aš paaiškinimo. Jau užtenka to, kad tai yra pretekstas ir galimybė Lukašenkai savo ruožtu traktuoti tai“, – teigė S. Spurga.
Politologo nuomone, reikia suprasti, kuo gresia pokalbiai su diktatoriais.
„Visų pirma, informaciniu karu ir tam tikra iškreipta informacija savo vidaus vartotojams. Sukelia sumaištį ir pas mus, ir visur kitur, ir Vokietijoje – visuomenė suskilo, yra dvi nuomonės. Manau, kad tai žibalo pylimas radikalioms Vokietijos jėgoms, kurių irgi netrūksta“, – taip pat pastebėjo ekspertas.
A. Merkel, jo nuomonė, pasidavė impulsui, tačiau už to, pasak S. Spurgos, gali slypėti gilesnės priežastys.
„Neatsitiktinai ji Vokietijoje ji buvo vadinama šiek tiek pašiepiančiai Motina Terese. Ji demonstruoja, kad ji atjaučia. Aš manau, čia galbūt nėra vieta dėstyti giliai tų teorijų, bet tai susiję ir vokiečių vaidmeniu 20 amžiaus istorijoje, kai vokiečiai vis dėlto pamynė žmogiškumo principus. Vis dėlto uždėtas tas antspaudas, jie nori kompensuoti šią savo kaltę. Jie giliai šitą apmąstę, jie turi išsiugdę tokias vertybes, pažiūras“, – komentavo politologas.
Kalbėdams apie prezidento Gitano Nausėdos išreikštą palaikymą A. Merkel, S. Spurga svarstė, kad šalies vadovas galbūt neišdrįso reikšti prieštaraujančios nuomonės.
„Aš šiek tiek suprantu ir prezidentą, kuris blaškosi ir kuriam tikriausiai sunku buvo, duodant interviu BBC, pasakyti, kad mes labai nepritariame tokiam požiūriui. Galbūt toks barjeras buvo. Nors aš manyčiau, kad mes vis tiek turime laikytis savo, matyti savo perspektyvą ir ginti savo vertybes“, – teigė MRU docentas.
Visgi, anot S. Spurgos, situacija yra apmaudi, nes sukėlė didžiulę sumaištį.
„Lukašenkos pirminiai tikslai ir buvo tokie, jis pasiekė ir mes turbūt labiausiai jam atkeršytume, jei vieningai žvelgtume į šį klausimą“, – kalbėjo politologas.
S. Spurgos nuomone, reikia rasti diplomatinių kanalų ir visa tai aptarti su Vokietija.
„Man nesuprantama, kaip toks patyręs politikas su Angela Merkel, nepasikonsultavus, neįvertinus galimų pasekmių, vėl imasi to paties žingsnio kaip 2015-ais, kai irgi nepasikonsultavus pakvietė migrantus atvykti“, – teigė laidos dalyvis.
Jis atkreipė dėmesį, kad civilizuotame, demokratiškame pasaulyje yra taisyklės, kas gali gauti prieglobstį.
„Net ir šios dienos žiniasklaidoje yra pasakyta aiškiai, – kad Vokietija kviečia atvykti, bet kviečia tuos, kurie iš tikrųjų priremti didelių negandų arba kvalifikuotus darbuotojus. Yra Vokietijos įstatymai, šie žmonės yra pajėgūs atskristi, kandidatuoti ir jie neturėtų plėšyti pasų bei brautis per sieną, nes tokios yra taisyklės“, – teigė S. Spurga.
„Mes esame protingos būtybės, civilizuoti žmonės, mes elgiamės pagal tam tikras taisykles“, pridūrė jis.