Daroma viskas, kad išprovokuotų Ukrainą atsakomajam smūgiui
Sprendimas dislokuoti raketų „Iskander-M“ paleidimo kompleksus, Ukrainos apšaudymas Baltarusijoje dislokuotomis raketomis bei iš šios šalies teritorijos kylančiais lėktuvais – V. Putino plano dalis, teigia O. Arestovičius.
Pasak Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjo, V. Putinas siekia vieno tikslo, kad galų gale sulaukęs karinio Ukrainos atsako Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka jau neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik įsitraukti į Rusijos pradėtą karą ir įsakytų kariuomenei pulti Ukrainą.
Tačiau šiuo metu Baltarusijos karinių pajėgų pasirengimo lygis yra labai žemas, jiems reikėtų nemažai laiko, jeigu ir būtų priimtas sprendimas įsiveržt į Ukrainą.
„Matome pastangas mus priversti suduoti atsakomąjį smūgį Baltarusijai. Be to, žvalgyba turi duomenų, kad rengiamos provokacijos sprogdinant gyvenamuosius namus. Tai turėtų aiškų „ukrainietišką pėdsaką“, Baltarusijos visuomenėje iššauktų neapykantos bangą ir siekį atkeršyti „prakeiktiems chocholams“, – visuomenės veikėjo ir tinklaraštininko Marko Feigino laidoje kalbėjo atsargos majoras O. Arestovičius.
Karo pradžioje Baltarusijos įsitraukimas galėjo tapti lemiamu veiksniu
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas patikslino tikintis, kad tokių veiksmų Rusija gali imtis, tačiau sakė abejojantis, ar Baltarusijos kariuomenė šiuo metu pajėgi greitai įsitraukti į vykstantį karą, ar baltarusių dalyvavimas turėtų esminės įtakos.
„Įsitraukimas prasmę turėjo pačioje konflikto pradžioje, kai dar buvo šansas laimėti. Tuomet Baltarusijos kariuomenės dalyvavimas šį šansą būtų labai stipriai padidinęs. Mes ir taip vos apgynėme Kijevą, o jeigu dar būtų prisidėję 5 – 7 tūkst. baltarusių karių, neaišku, kuo viskas galėjo pasibaigti“, – kalbėjo O. Arestovičius.
Kalbėdamas apie Baltarusijoje dislokuotus raketų „Iskander-M“ paleidimo kompleksus, O. Arestovičius minėjo, kad ši ginkluotė yra skirta šantažuoti Lietuvą ir Lenkiją.
Tačiau jis minėjo nesureikšminantis šių ginklų, nes Ukraina nuolatos apšaudoma „Iskander“ raketomis. Skirtingai nuo Ukrainos, kuri susilaiko nuo atsakomųjų smūgių Baltarusijai, O. Arestovičiaus vertinimu Lietuva ir Lenkija neturi jokių sentimentų Baltarusijoje.
Ir jeigu tik bus paleistos raketos į Lenkiją ar Lietuvą, Baltarusija iš karto sulauks atsakomųjų smūgių.
Baltarusijos kariai sulauktų dar didesnio pasipriešinimo nei rusai
„Baltarusijos kariuomenė turi du esminius trūkumus. Jie neturi nei kovinės patirties, kuri taip greitai nėra įgyjama nei motyvacijos. Todėl Ukrainos ginkluotosios pajėgos per tris paras sutriuškins visus, kurie tik pabandys peržengti valstybės sieną.
Jeigu čia ateis Baltarusijos kareiviai ir karininkai, jų lauktų žiaurus likimas. Ukrainos kariai jiems neatleistų už tokią išdavystę ir mūšiai vyktų visu smarkumu. O mes tai sugebame, Rusijos kariuomenė tai jau patyrė savo kailiu. O vargšai baltarusiai net kovinės patirties nesugebėtų įgyti, kai viskas jau bus pasibaigę“, – kalbėjo O. Arestovičius.
Jis minėjo, kad Baltarusijos kariai sulauktų dar didesnio pasipriešinimo nei dabar sulaukia rusai. O taip būtų dėl to, nes puolimo iš Rusijos pusės ukrainiečiai tikėjosi, tai nebuvo staigmena. Tačiau baltarusius ukrainiečiai laiko sau broliška tauta, jų kariams įžengus į Ukrainos teritoriją kovotų visi – ne tik kariškiai, bet ir civiliai.
„120 dienų mus apšaudo iš Baltarusijos teritorijos, bet mes nesmogiame atgal, nenorime žudyti baltarusių. Tačiau jeigu jie įsiverš į mūsų šalį, tada jau atleiskite. Todėl to daryti tiesiog nereikia“, – svarstė O. Arestovičius.
Prognozuoja ir Baltarusijos kariuomenės kapituliaciją
Tačiau kas nutiks tuomet, jeigu milžinišką V. Putino spaudimą šiuo metu patiriantis A. Lukašenka visgi neišlaikys ir duos įsakymą savo kariuomenei pulti?
Analizuodamas šį scenarijų Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas O. Arestovičius sako, kad čia esminį vaidmenį A. Lukašenkos nenaudai suvaidintų tai, kad jo kariuomenė neturi jokios motyvacijos kariauti V. Putino pradėtame kare.
Pasak karinį išsilavinimą įgijusio atsargos majoro, būtent motyvacija karyboje vaidina labai svarbų vaidmenį. Neturint jos, nežinant dėl ko einama į mūšį, dėl ko kariaujama, net ir geriausiai parengti, profesionaliausiai kariai nesugeba pademonstruoti visų savo gebėjimų.
„Įsakymą jis (A. Lukašenka – red.) gali duoti, bet ar bus kam jį kokybiškai įvykdyti? Todėl labai tikėtina, kad dalis baltarusių pereis į mūsų pusę, užims neutralią poziciją, arba tiesiog mums atiduos savo ginkluotę ir karinę techniką“, – prognozavo O. Arestovičius.
Itin svarbi detalė: iš Baltarusijos išgabenama daug amunicijos
Analizuodamas tai, kas šiuo metu vyksta Baltarusijos teritorijoje bei vertindamas galimus ateities scenarijus, O. Arestovičius mano, kad greičiausiai A. Lukašenka ir jo kariuomenė ir toliau bus naudojama tam, kad savo veiksmais pasienyje verstų Ukrainą čia laikyti dalį savo kariuomenės.
„Šiuo metu pastebima, kad iš Baltarusijos teritorijos išgabenama itin daug amunicijos. Jeigu kariuomenė ruošiama kitos šalies puolimui, gal nereikėtų iš jos paimti amuniciją ir ginkluotę?
Čia matau dvi priežastis: Rusijai labai trūksta amunicijos, be to šios šalies vadovybė nors ir daro spaudimą, bet nelabai tiki, kad Baltarusijos kariuomenė bus įtraukta į karą. Todėl A. Lukašenką bandys ir toliau išnaudoti tam, kad jis ir toliau vykdytų karinius manevrus, dėl kurių mes turime prie šiaurinės sienos laikyti dislokuotą dalį kariuomenės“, – prognozavo O. Arestovičius.
Kitas scenarijus, kurio įgyvendinimui bus panaudotas A. Lukašenka, – nuolatinis grasinimas Lietuvai ir Lenkijai.
„Kaliningrado blokada, Suvalkų koridorius, šį naratyvą mes girdime jau dabar“, – sakė O. Arestovičius.