Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Audroniaus Ažubalio iniciatyva trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) buvo svarstomas klausimas dėl Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbo kokybės suprastėjimo, taip pat diplomatinėje tarnyboje dirbančių asmenų problemų. Posėdyje apsilankęs URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Rimutis Klevečka sakė, kad ministerijoje gausu problemų: nelygios galimybės siekti karjeros kilimo, atašė ir ambasadorių skirtingos socialinės garantijos bei kitų.
Laidoje „DELFI diena“ R.Klevečka tik patvirtino, kad, matyt, kažkas „ten yra netvarkoje“.
„Jeigu po 30 metų gyvavimo diplomatinėje tarnyboje atsiranda profsąjunga, tai reiškia, kad ji atsirado darbuotojų valia. Tai reiškia, kad ten kažkas yra netvarkoje. Mes suradome daug įdomių dalykų, pradėjome diskutuoti su administracija, bet buvome neišgirsti. Pradėjome galvoti, kaip tas problemas parodyti politikams ir paaiškinti situaciją.
Kai matome visokius paveikslėlius, diplomatų darbas atrodo gana smagus, bet turint omenyje, kad diplomatai turi šeimas, ir tas antras šeimos narys – vyras ar moteris – tam, kad išvyktų su diplomatu, tas žmogus turi atsisakyti savo tiesioginio darbo, adaptacijos, išvykimo problemos. Yra daug problemų, kurių nesprendė administracija, todėl profsąjungoms liko kelti tuos klausimus viešai per žiniasklaidą.
Bandėme susitarti viduje, bet teko ieškoti kitų kontaktų. Šiandien pasiekėme ribą, kai Seimo užsienio reikalų komitetas, kuris turėtų kontroliuoti mūsų instituciją, nežinojo tų problemų. Šiandien išgirdome tam tikrą susirūpinimą ir suvokimą kad tam, jog įgyvendintume tam tikrus siūlymus, reikia keisti diplomatinės tarnybos įstatymą. Klausimas – kodėl jis tiek laiko nebuvo keistas“, – kalbėjo jis.
Anot jo, tokie skyrimai nepraeina be ministro žinios.
„Tai nepraeina be ministro žinios, bet, žiūrint, kaip interpretuoji įstatymus. Ministras, naudodamasis įstatymų spragomis, į diplomatinę tarnybą sugebėjo pritraukti, nesakau, kad blogų žmonių, kvalifikuotų, bet buvo pasinaudota įstatymo spragomis.
Mes keliame skaidrumo klausimus ir labai dažnai į tarnybą pakliūvą žmonės be konkurso. Ankstesniais metais į vieną vietą būdavo dešimtys žmonių. O kai pakliūva „nuleisti iš šalies“, tai kelia teisėtą susirūpinimą darbuotojų, kurie siekia karjeros. Kam dirbti, jeigu ta karjera tau yra uždaryta“, – DELFI kalbėjo jis.
Kokie atvejai kliuvo
Laidoje jis paminėjo vieną atvejį, kuris daugelį papiktino.
„Pasakysiu taip – valstybės tarnyboje yra valstybės tarnautojai ir politinio pasitikėjimo tarnautojai. Diplomatinė tarnyba yra statutinė tarnyba, joje taip pat gali dirbti žmonės, ministras gali atsivesti politinio pasitikėjimo žmonių. Bet jie išeina, pasibaigus kadencijai. Vienas atvejis, kuris papiktino visus ir visi tai žino – vienas iš viceministrų, būdamas politinio pasitikėjimo pareigūnas, jis atėjo į ministeriją, po to tapo viceministru ir dabar jis yra paskirtas ambasadoriumi su diplomato sutartimi“, – tikino pašnekovas.
„Tai būtų Kanada“, – pasiteiravus, kokios šalies, atsakė jis. Laidoje pasitikslinta, kad kalbama apie Darių Skucevičių.
„Labai sėkminga karjera. Aš nesu prieš sėkmingą karjerą, aš už karjeros skaidrumą ir sąžiningumą“, – kalbėjo pašnekovas.
Pernai bene garsiausiai skambėjo atvejai, kai buvę Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjai buvo išsiųsti į įvairias šalis dirbti ambasadoriais – tarsi taip jiems atsidėkojant už bendrą darbą Prezidentūroje. Laidoje pasiteirauta, ar tai nekelia įtarimų.
„Tie prezidentės patarėjai, kurie buvo išsiųsti ambasadoriais, jie yra politinio pasitikėjimo. Prezidentė turi tokią teisę – čia viskas gerai. Esminis dalykas tas, kad kai ambasadoriai pagal politinio pasitikėjimo taisykles siunčiami karjeros diplomatai, tai jiems galioja visai kitos taisyklės nei politinio pasitikėjimo. Turėtų būti aiškios atrankos viduje, kaip aš galiu pretenduoti ar kaip kiti gali užimti pareigas, turėtų vykti kova, kad geriausias atstovas išvažiuotų atstovauti mūsų šalį“, – sakė jis.
Ministras žada problemas taisyti, keis įstatymą
Tuo tarpu ministras Linas Linkevičius sako, kad URM egzistuojančios problemos yra žinomos. Kai kurias, tvirtina jis, bus bandoma išspręsti keičiant įstatymą.
„Tų problemų yra ir iš tikrųjų jos yra žinomos. Mūsų darbo grupė, kuriai kancleris vadovauja, kai kurias iš jų mėgina teikti kaip diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas. Paskutiniu metu pavyko pasiekti, kad būtų tam tikras atlyginimų pakylėjimas, o karjeros augime yra tam tikrų problemų, todėl mes į jas atsižvelgsime, kiek tai yra įmanoma, taisydami įstatymą“, – žurnalistams Seime sakė L. Linkevičius.
Paklaustas, ar naujos tvarkos dėl valstybės tarnautojų ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų skyrimo buvo įvestos jam pradėjus eiti ministro pareigas, L. Linkevičius atsakė neigiamai.
„Nepasakyčiau. Daugelis tvarkų yra paveldimos, jau dvidešimt metų vyksta – atrankos komisijos, priedų mokėjimai ir panašūs dalykai. Didžiausia problema iš tikrųjų yra finansinė. Gerai, kad dabar biudžetas ūgtelėjo daugiau kaip 4 mln. (eurų. – ELTA) – galiu tą teigti po vakar dienos“, – kalbėjo URM vadovas.
„Kaip visada, yra ir labiau nepatenkintų, yra ir labiau patenkintų, tai suprantama, bet į visus tuos lūkesčius turime ir privalome atsižvelgti“, – sakė ministras.
Kartu jis pridūrė, kad kilti pareigose diplomatai galimybes turi, tačiau, atkreipė dėmesį L. Linkevičius, patenktinti visų diplomatų lūkesčius sudėtinga.
„Nepasakyčiau, kad nieko nebuvo mėginama daryti – karjeros laiptais pareigūnai kilo, tik gal ne visi kilo pagal savo lūkesčius. Čia reikia suprasti – yra apie 500 diplomatų sistemoje, tai suprantama, kad vieni kilo, kiti – nekilo. Mes iš 500 diplomatų turime apie 100 ambasadorių, tai yra daug“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
URK pirmininkas Bernatonis: visi diplomatai niekada netaps ambasadoriais
Tuo metu URK pirmininkas Juozas Bernatonis sako, kad profsąjungos minėtos diplomatų problemos buvo žinomos, dėl to, teigia jis, bus keičiamas Diplomatinės tarnybos įstatymas.
„Pavasario sesijoje mes tuos klausimus spręsime“, – informavo jis.
J. Bernatonio teigimu, diplomatai turėtų suprasti, kad nėra jokių galimybių visiems jų tapti ambasadoriais.
„Problema yra ta, kad kuo aukščiau karjeros laiptelis, tuo mažiau ten vietų. Ambasadorių skaičius ribotas, o visi žmonės, kurie dirba diplomatinėje tarnyboje jau dešimt metų, nori tapti ambasadoriais. Taip niekad nebus. Kiekvienoje srityje yra tam tikra konkurencija ir ambasadoriais tampa turbūt patys gabiausi žmonės, tie, kurie geriausiai atstovauja valstybei“, – paaiškino J. Bernatonis, pridūręs, kad „norėtųsi, kad profsąjungos taip pat daugiau dėmesio skirtų ir valstybės problemoms, Lietuvos problemoms“.