„Pirmadienį Statistikos departamentas paskelbė, kad sausį infliacija siekia 12,4 proc. , ir tai yra didžiausias rodiklis nuo 1996 metų. Pigiausių prekių krepšelis sausį 6 proc. pabrango. Paslaugų kainos irgi brangsta. Galima girdėti iš daugybės žmonių, kad viskas brangsta, gyventi darosi vis sunkiau. Ženkliai paaugo komunalinių paslaugų kainos“, – vardino socialdemokratų surengtos diskusijos „Prasiskolinusi Lietuva: rekordinių kainų žiemos pasekmės“ moderatorius filosofas dr. Ruslanas Baranovas.
Kaip parodė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atlikta apklausa, vienam iš aštuonių gyventojų trūksta pinigų maistui, vienam iš penkių – mokesčiams arba buto nuomai apmokėti. O praėjusių metų pabaigos duomenimis, trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose apie 42 tūkst. žmonių turėjo skolas už šildymą ir komunalines paslaugas.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė papildė duomenis informacija apie žmones, kurie gauna labai mažas pajamas, tai yra iki 300 eurų per mėnesį.
„Beveik pusė jų sako, kad jiems sudėtinga išlaikyti būstą. Jiems trūksta pinigų komunaliniams mokesčiams padengti arba nuomai susimokėti. Ir virš 30 proc. sako, kad jiems trūksta pinigų maistui“, – sakė A. Adomavičienė.
Pasak jos, akivaizdžiai matoma, kad patys pažeidžiamiausi šitoje situacijoje atsiduria labai sudėtingose situacijose.
„Kaip mes išlipsime iš tos krizės, sunku prognozuoti, bet bijau, kad gali būti žmonių, kurie bus dar labiau nustekenti. Jie kažkaip išgyvens tą laikotarpį, gerai, kad kreipiasi kompensacijų, ir tos kompensacijos atrodo, kad veikia. Pagal skaičius matyti, kad jų daugėja, bet manau, kad tikrai bus ir tokių, kurie nepapuls į tas kompensacijas arba tiesiog nesikreips. Ir tas pats maisto kainų augimas – čia tiesiog reikia didinti žmonių pajamas, kad jie galėtų įpirkti maisto“, – kalbėjo A. Adomavičienė.
Diskusijos dalyvė pažymėjo, kad ne visų žmonių pajamos kyla.
„Gerai, kad pakilo pensijos. Bet žmogus, jeigudabar gauna 20 eurų daugiau, tai mes visi žinome, kur tai nueina, tiesiog, kad kažkiek pasivytų tą infliaciją. Bet yra pajamų, kurios neauga daugybę metų arba jos auga labai mažai.
Tarkime socialinė piniginė parama per metus padidėjo maždaug dviem eurais. Vidutinė parama 2021 metais buvo 107 eurai vienam asmeniui, maksimali – 180 eurų. Ir tie žmonės nesusirenka per kitas paslaugas tiek, kad bent jau galėtų patenkinti savo minimalius vartojimo poreikius“, – sakė A. Adomavičienė.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė svarstė, kad dalis žmonių nesikreipia pagalbos dėl egzistuojančių stigmų.
„Yra tokia nuostata, kad jūs čia „pašalpiniai“. Toks stigmatizavimas dažną žmogų sutrikdo ir jis nenori kreiptis paramos. Dažnai ir žmones girdime sakančius, kad jiems dar nėra taip blogai, todėl jie nesikreips pagalbos. Tačiau, kada girdi, už kokias pajamas jie turi išgyventi per mėnesį, tai kūnas šiurpsta nuo tų menkų pajamų, ypač jei tai yra žmogus su negalia“, – sakė A. Adomavičienė.
Apie praleistas progas ir kylančius klausimus
Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė dr. Jekaterina Navickė pažymėjo, kad skirtingos gyventojų grupės skirtingai susidurs su infliacija.
„Matyt, kad dalis gyventojų pagal savo pajamas nelabai ir pastebės, bet neabejotinai silpnesni gyventojų sluoksniai, žmonės, kurie gauna mažesnes pajamas, kurie gyvena iš socialinės paramos, pajaus tą daug labiau“, – sakė J. Navickė.
Pasak docentės, kalbant apie pasiruošimą, vienas iš mechanizmų būtų įvairių išmokų indeksavimas.
„Tas turėtų veikti. Bet (…) akivaizdu, kad ji neveikia taip, kaip turėtų veikti. Yra labai lėtas augimas. Matyt, reikėtų keisti indeksavimo tvarką, kad ji būtų labiau adekvati. Iš kitos pusės, apskritai paramos dydžiai siekia tik apie 50 proc. minimalių apskaičiuotų poreikių (NVPD) (…), ir čia yra praleista galimybė pakelti tas išmokas, paramą, bent jau iki NVPD lygio“, – teigė J. Navickė.
Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį į statistiką, kiek kompensacijų sumokėta už sausį.
„Palyginus su praeitu sausiu, tie skaičiai nelabai padidėjo. Taip pat nematome augimo, lyginant su lapkričiu ir gruodžiu. Tas labai keista. Galbūt dalis žmonių dar tik pildo popierius kompensacijoms gauti, galima atbuline tvarka gauti, bet bent jau ta statistika, kurią šiuo metu turime, nerodo, kad visi kreiptųsi, ir eitų. Nors viešojoje erdvėje yra daug informacijos, kad žmonėms sudėtinga. Klausimas, kodėl žmonės nesikreipia“, – kalbėjo J. Navickė.
Pagal VU dėstytojos turimus 2021 metų gruodžio duomenis, šildymo ir karšto vandens kompensacijų buvo apie 125 tūkstančiai. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu – 94 tūkstančiai. 2022 metų sausį – 107 tūkstančiai, praėjusių metų sausį buvo 91 tūkstantis.
„Turint omenyje, kiek padidėjo kainos, ir, kad turto testavimas netaikomas, tas šuolis turėtų būti ženkliai didesnis“, – sakė J. Navickė.