Lietuvos ryto televizijos ir portalo alfa.lt laidų vedėjas Rimvydas Paleckis Žinių radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“ pirmadienį teigė, kad Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen pareiškimas prieš lietuvišką galimybių pasą signalizuoja apie problemas valdančiojoje koalicijoje.
„Čia yra įdomus momentas. Tiesa, reikia pripažinti, kad ji visada buvo skeptiška šiuo klausimu. Bet šiandien tai, kas buvo paskelbta, ir jos citata – „kolegų energija geriau būtų skirta uždarytiems verslams padėti“. Ji turi omenyje, kad nereikia kurti paso, nes tuoj bus europinis. Čia toks užmetimas Laisvės partijai, nes ji labai skuba tą daryti. Ir būtent lėšų klausimas – visi pandeminiai dalykai mus gerokai nukreipė nuo dėmesio pinigų leidimui. (…) Man atrodo, kad V. Čmilytė-Nielsen pajuto, kad galbūt Laisvės partijos ministerija – Ekonomikos ir inovacijų ministerija per lengvai leidžia pinigus. Kai reikalingi pinigai verslams padėti išgyventi“, – sakė žurnalistas.
Jis teigė, kad žiniasklaidoje pasirodo informacija apie problemas koalicijoje.
„Laisvės partija turi su problemų su koalicija, arba koalicija turi problemų su Laisvės partija. Ir čia jau minimi įvairūs variantai, kad juos gali pakeisti socialdemokratai ar Darbo partija. Bet čia jau kita tema. Manau, kad tai jau parodo, kad įtampos koalicijoje yra didelės. Ir V. Čmilytė-Nielsen tai pasako“, – „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ svarstė R. Paleckis.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga stebėjosi tokiu Seimo pirmininkės pareiškimus
„Yra keistų dalykų čia. Seimo pirmininkės toks pasisakymas kalbant apie ypatingai jautrų dalyką, apie galimybių pasą, pandemijos klausimus. Ir šitaip smarkiai trenkti savai koalicijai ir sukelti tokį neaiškumą ir sąmyšį. Tai iš tikrųjų čia kažkas turėjo įvykti ir daugiau“, – teigė S. Spurga.
Jis stebėjosi tokiu Seimo vadovės šio klausimo „nukirtimu“.
„Tie du dalykai ne taip stipriai tarpusavyje susiję“
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį taip pat pabrėžė, kad europinis žaliasis pažymėjimas ir lietuviškas galimybių pasas veiks skirtingai. Europinis bus skirtas kelionėms, o lietuviškasis – išplėstų žmonių galimybes naudotis tam tikromis paslaugomis ar veiklomis karantino metu.
„Visą laiką vertiname tai kaip tam tikrą tarpinį sprendimą iki europinio sertifikato, kurio mintis ir paskirtis yra visiškai kitokia – ji labiausiai susijusi su kelionėmis tarp šalių. Tai reiškia, kad tai turi būti sistema, kurią šalys pripažįsta daugiašaliu arba dvišaliu pagrindu“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė Vyriausybės vadovė.
Galimybių pasas, anot jos, būtų skirtas ne kelionėms, o tam tikroms veiklos šalies viduje.
„Čia mes kalbame apie visiškai vidinius tikslus, kurie galėtų leisti tuo metu, kai epidemiologinė situacija dar neleidžia panaikinti karantino apribojimų, dalį veiklų vykdyti taikant tam tikras sąlygas, susijusias su žmonių paskiepijimu, imuniteto turėjimu persirgus arba pasitikrinimu, ar žmogus nėra užkrėstas“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Taigi, europinis žaliasis sertifikatas ir nacionalinis galimybių pasas turėtų skirtingas paskirtis, tačiau galėtų veikti kartu.
„Tie du dalykai ne taip stipriai tarpusavyje susiję. Jie gal labiausiai yra susiję techniniu sprendimu – reikia ieškoti tokio sprendinio, kuris, atsiradus europiniam sprendimui, nebūtų konfliktuojantis ir nereikėtų visko daryti iš naujo. Kadangi principai yra labai panašūs, man atrodo to daryti nereikės“, – pridūrė premjerė.
Kalbėdama apie tai, kiek kainuos įgyvendinti galimybių paso idėją, I. Šimonytė teigė, kad techniniai sprendimai nepareikalaus daug lėšų.
„Kai bus visa techninė informacija, galėsiu atsakyti, bet tai tikrai ne „karvę kainuos“, – sakė premjerė.