Nors iki šio Seimo kadencijos pabaigos liko dar maždaug 8 mėnesiai, dar nuveikti ką liko, nekalbant apie dar nepriimtus įstatymų projektus.
Seimas dar turi patvirtinti kandidatus į Konstitucinio teismo (KT) teisėjus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) pirmininko poziciją. Šiemet savo kadencijas baigia Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas, kaip ir Generalinis prokuroras, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dar be vadovo. Be Seimo indėlio netvirtinami ir ambasadoriai.
„Valstybėje gali susidaryti ypatingai bloga situacija“
Opozicijos lyderis, socialdemokratas Julius Sabatauskas Delfi sakė, kad valdančiosios daugumos karas su šalies vadovu G. Nausėda yra niekam nenaudingas.
„Manau, kad taip, manau, kad gali. Jeigu nebus pereita į konstruktyvų dialogą. Taip negali tęstis be galo. Nesvarbu, kad tos kadencijos jau liko nedaug – 8 mėnesiai. Jeigu ir toliau bus einama tik konfrontacijos keliu, valstybei tai tikrai ne į naudą. Nes svarbus pareigūnai laukia paskyrimo – tiek teisėjai, VSD vadovas. Valstybėje gali susidaryti ypatingai bloga situacija, būtent dėl konflikto tarp valdžiosios daugumos ir G. Nausėdos“, – taip Delfi situaciją komentavo opozicijos lyderis J. Sabatauskas.
Paklaustas, kaip vertina prezidento sprendimą nepatvirtinti L. Savicko ministru, J. Sabatauskas teigė, kad buvusiai šalies vadovei toks veiksmas nebūtų neįprastas. Tad ir šį kartą nereikėtų situacijos hiperbolizuoti.
„Jeigu tai būtų padariusi D. Grybauskaitė, labai realu, kad šio klausimo manęs neklaustumėte. Bet, kai naujasis prezidentas G. Nausėda tai padaro, jau kyla klausimas, gal be reikalo taip elgiamasi, gal reikėjo dėl šventos ramybės patvirtinti. Dėl šventos ramybės, galbūt taip, bet aš pasakysiu taip: duok durniui kelią, ir ant sprando užlips. Įžūlumas valdančiųjų yra begalinis. Manau, kad šitaip su prezidentu elgtis negalima, tokios arogancijos aš dar nesu matęs“, – kalbėjo Seimo narys.
„Prezidento veiksmas duoda suprasti, kad reikia sėsti prie stalo ir kalbėtis. Valstybės valdymas nėra ultimatumų kalba“, – G. Nausėdos sprendimą Delfi komentavo Seimo opozicijos lyderis J. Sabatauskas.
Daug svarbių postų
Kovą baigiasi Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija. Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas trejus metus atnaujinamas vienu trečdaliu.
Praėjusių metų pabaigoje buvo paskelbta, kad į Konstitucinio Teismo teisėjais siūloma skirti Aukščiausiojo Teismo teisėją Algį Norkūną (jį pasiūlė Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė), advokatę Giedrę Lastauskienę (ją pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda) ir Konstitucinio Teismo kanclerę Ingridą Danėlienę (ją pasiūlė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis).
Už visas tris kandidatūras turės balsuoti Seimas. O jau dabar Seimo koridoriuose kalbama, kad šios kandidatūros gali palaikymo ir nesulaukti. Tad net visi trys kadenciją baigiantys teisėjai gali tęsti savo darbą ir toliau.
Aukščiausiasis teismas nuolatinio vadovo taip pat neturi. Laikinai teismui vadovauja Sigita Rudėnaitė, ji taip pat vadovauja Civilinių bylų skyriui. Prezidentas G. Nausėda jau išreiškė norą, kad ji taptų Aukščiausiojo teismo vadove, ši kandidatūra jau suderinta ir su Teisėjų taryba.
LAT nuolatinio vadovo neturi nuo 2019 m. liepos 19 d., kai Rimvydas Norkus buvo atleistas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigų, paskyrus į kitas pareigas.
Aukščiausiojo teismo pirmininką prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Tad ir šiuo atžvilgiu svertai valdančiosios daugumos rankose.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis 5 metų kadencijai buvo paskirtas 2015 metų pabaigoje, tad ir ši kandidatūra gali pakibti ant plauko.
Nors apie naują kandidatą užimti naują poziciją dar nėra kalbama, tikėtina, kad ši pozicija taip pat bus dabartinės Seimo kadencijos rankose.
Generalinį prokurorą prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio 5 metų kadencija baigsis šių metų balandį. Ši pozicija taip pat prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Oficialiai jokių kandidatų užimti šią vietą dar nėra.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovo neturi jau nuo rugsėjo, kai iš pareigų savo noru pasitraukė Diana Vilytė. Ji prezidento G. Nausėdos paprašė ją atleisti, nes nori keisti darbą.
Sausio viduryje prezidentūra žiniasklaidai sakė, kad vadovas bus rastas artimiausiu metu, tuo metu buvo teigiama, kad renkamasi iš kelių kandidatų. Tarnybai laikinai vadovauja direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.
Pagal įstatymą, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorių prezidentas skiria ir atleidžia premjero teikimu. Tad ši pozicija Vyriausybės vadovo rankose.
Naujų ambasadorių skyrimas taip pat neapsieina be Seimo įsitraukimo. Nors jame nedalyvauja Seimo dauguma, svarbus vaidmuo suteikiamas Seimo Užsienio reikalų komitetui.
Užsienio reikalų ministras po diplomatinio atstovo kandidatūros svarstymo Atestacijos komisijoje priima sprendimą dėl kandidatūros tinkamumo ir informuoja Respublikos Prezidentą bei Ministrą Pirmininką apie diplomatinio atstovo kandidatūrą bei teikia kandidatūrą Seimo Užsienio reikalų komitetui.
Pritarus Seimo komitetui, kandidatūros teikiamos Vyriausybei, o galutinį sprendimą priima prezidentas.