Paciento karščiavimą traktavo kaip sepsio pasekmę
„Šis pacientas pateko į Kauno klinikinės ligoninės priėmimą, tai buvo kovo 22 dienos vakaras. Žmogus buvo apžiūrėtas priėmimo skyriaus medikų ir jokių požymių, kad jis galėtų būti užkrėstas koronavirusu tiesiog nebuvo. Tas ligonis karščiavo ir mes nustatėme urologinę priežastį – sepsį, kuris sukėlė inkstų uždegimą“, – sakė karantino sąlygomis izoliavęsis Kauno klinikinės ligoninės urologas.
Medikas tikino – paciento karščiavimą supratus kaip sepsio pasekmę, jis buvo paguldytas į ligoninės stacionarą.
„Jis tipiškų šiam virusui simptomų neturėjo. Žmogus nekosėjo, nečiaudėjo. Taip pat nebuvo nustatyta rizikingų kontaktų su sergančiu ar keliavusiu žmogumi. Dėl to šis pacientas atsidūrė ne infekciniame skyriuje, kaip turėjo, bet Urologijos skyriuje, kuriame gydymo pacientai su tokiomis ligomis, kuria šis žmogus serga“, – sakė Kauno klinikinės ligoninės medikas.
Kada ir kur užsikrėtė pacientas ?
Gydytojas nebandė spėlioti, ar pacientas, atvykęs į Kauno klinikinę ligoninę, jau buvo užsikrėtęs COVID-19, ar šiuo virusu užsikrėtė pačioje gydymo įstaigoje.
„Tai bandys nustatyti mūsų epidemiologai, atsekti šio paciento kontaktus. Visi gydytojai, 7 ar 8 žmonės išsityrėme, tai padarė ir slaugytojai. Nė vieno patvirtino COVID-19 atvejo tarp gydytojų nėra. Nors ir mano testo atsakymas buvo neigiamas, jaučiuosi gerai, šiuo metu esu karantine“, – sakė pavardės prašęs neminėti Kauno klinikinės ligoninės urologas.
Šias aplinkybes, kurias nurodė medikas, portalui „Delfi“ patvirtino ir Kauno klinikinės ligoninės atstovas ryšiams su visuomenė Saulius Tvirbutas, nurodė, jog izoliuoti su šiuo pacientu kontaktuoti galėję 21 asmenys.
Ligoninės atstovas taip pat patvirtino faktą, jog viena darbuotojų, kuriai nustatytas užsikrėtimas koronavirusu dirba Urologijos skyriuje, atlieka pagalbines funkcijas.
COVID-19 nustatytas dar dviem šios ligoninės darbuotojoms - su infekuotais pacientais kontaktuojančiai, infekciniame skyriuje dirbančiai slaugytojai ir bei padėjėjai.
Respiratoriai – tik dirbantiems priėmime ar kontaktuojantiems su infekuotais
Paklausus, kokia situacija Kauno klinikinėje ligoninėje yra su apsaugos priemonėmis, ar iš tiesų ne su infekuotais ligoniais dirbančių skyrių darbuotojams duotos tik minimalią apsaugą užtikrinančios chirurginės kaukės bei pirštinės, medikas tai patvirtino. Pasak jo, kur kas efektyviau žmogų saugantys respiratoriai duodami tik tam tikrais atvejais.
„Apsaugos priemonių yra – kiekvienas budintis gydytojas yra aprūpintas respiratoriumi, pirštinėmis, dezinfektantais, dabar jau turime ir skydelius veidui. Pas mus tokia tvarka, jog budintis gydytojas eina konsultuoti į priėmimo skyrių. Tuomet yra užsidedamos visos įmanomos apsaugos priemonės, nes kiekvienas ligonis traktuojamas, kaip potencialiai užsikrėtęs“, – sakė urologas.
Medikas minėjo, kad, jo žiniomis, tokia praktika, kai maksimalia turima apsauga aprūpinami su atvykusiais ar infekuotais pacientais bendraujantys medikai, yra taikoma daugumoje šalies ligoninių. Tačiau „švariuose“ skyriuose naudojamos kitos, mažiau efektyvios apsaugos priemonės.
„Kalbant apie skyriaus darbą, galima naudoti tą patį respiratorių. Tačiau traktuojant, jog skyriuje nėra užsikrėtusių, „covidinių“ ligonių, pagal teisės aktus leidžiama dėvėti ir paprastas, chirurgines veido kaukes. Su respiratoriumi vaikščioti 24 valandas būtų sudėtinga, nes kvėpuoti nėra labai lengva, todėl mes vaikštome su paprastesnėmis kaukėmis“, – minėjo Kauno klinikinės ligoninės gydytojas.
Gydytojo vertinimas: vadovai daro viską, ką gali
Kaip jis pats vertina Kauno klinikinės ligoninės administracijos darbą, kurią prieš tai kitas kolega medikas kaltino stagnacija, nenoru keistis, net sukūrus visuotinę baimės atmosferą, kai darbuotojai tiesiog nedrįsta išsakyti tai, ką galvoja?
„Pačios administracijos darbą komentuoti būtų iš tiesų sudėtinga. Žvelgiant iš šalies – ligoninės administracija daro viską, ką gali dabartinėje situacijoje, viską daro teisingai. Nes tokia ekstremali situacija Lietuvoje yra pirmą kartą, niekas neturi patirties dirbant tokiomis sąlygomis. Visa ligoninė deda maksimalias pastangas kovodama su šia infekcija“, – sakė anonimu panoręs likti, šiuo metu karantine esantis gydytojas.
Jis pripažino – jeigu apsaugos priemonių, efektyvių respiratorių būtų pakankamai, juos tikrai turėtų kiekvienas medikas. Tačiau dabar, kai jų visur trūksta, respiratoriai duodami labiausiai rizikuojantiems medikams.
Urologijos skyrius – uždarytas, pacientai perkelti
Šiuo metu karantine esantis gydytojas sako, jog Urologijos skyrius, kurio pacientui savaitės pradžioje patvirtinta COVID-19 viruso infekcija yra laikinai uždarytas.
„Visi pacientai perkelti į chirurginį skyrių, į kitą ligoninę jie pervežami nebuvo. Skyrius turėtų būti dezinfekuojamas, o kas šiuo metu jame vyksta pasakyti negaliu, nes su kolegomis esama karantine. Taip pat neturime informacijos, kada skyrius bus atidarytas“, – sakė savo asmens duomenų neviešinti prašęs urologas.
Kauno klinikinės ligoninės pranešime teigiama, jog visas izoliavosi visi bent kiek kontaktuoti su užsikrėtusiu pacientu galėję darbuotojai – 21 žmogus.
Ligoninės administracijai metė eilę kaltinimų
Kiek anksčiau su portalu „Delfi“ susisiekęs kitas šios ligoninės gydytojas tikino, kad vadovybė nėra pajėgi suvaldyti situacijos, darbuotojai įbauginti ir bijo kalbėti, esą jiems bei visuomenei meluojama.
Jis sakė, kad užfiksavus koronaviruso infekciją Urologijos skyriuje gulėjusiam pacientui, patalpas liepta valyti patiems darbuotojams. O tai daryta su skudurais ir chloru.
„Darbuotojams buvo liepta visas patalpas: sienas, lubas ir grindis plauti chloru su skudurais. Niekas net nekalba apie specialią, „sanepideminę“ komandą – dezinfekcija vyksta rankomis ir skudurais“, – sakė apie ligoninės problemas prakalbęs gydytojas.
Medikas taip pat negailėjo kritikos ligoninės generaliniam direktoriui Albinui Naudžiūnui, kitiems vadovams.
„Jis negali dirbti vadovu. Vienareikšmiškai. Vadovauti jis nesugeba. Tačiau nereikia kabinti ant šakių tik direktoriaus, reikia leisti žemiau. Nes po visų skandalų kai kurie žmonės kaip sėdėjo savo postuose, taip ir sėdi.
Mes norime skaidrumo. Kad nebūtų taip, jog administracija vėl pasakys, jog padarė viską, nors iš tiesų jie nieko nedaro. Visa tai daro paprasti sveikatos specialistai. Ir sesutės, ir padėjėjai, ir gydytojai, visi dirba. Niekas neatsuka žmogui nugaros. Tiesiog reikia skaidrumo. Kad žmonės pagaliau suprastų, jog viskas kas sakoma per televiziją, per žinias apie šią įstaigą yra visiškas melas. Reikia kalbinti žmones, kurie iš tiesų dirba, o ne sėdi kabinetuose ir seka pasakas. O tai daryti jie puikiai moka“, – savo nuomone dalinosi gydytojas.
Taip pat užsiminta ir apie neišvengiamą „raganų medžioklę“. Esą bus siekiama nustatyti mediko tapatybę ir su juo sudoroti.
Gydytojo nuomonę pavadino gandais ir šmeižtu
Paprašius ligoninės atstovų pakomentuoti šias mediko išsakytas mintis, sulaukta atsakymo, kuriame ši nuomonė vadinta šmeižtu bei gandais.
„Vadovo nuomone, šmeižto ir gandų skleidėjai tegul lieka akistatoje su savo sąžinės teismu, nes nei vienas darbuotojas nėra ir nebus persekiojamas“, – teigiama atsakyme.
Ligoninės generalinis direktorius A. Naudžiūnas taip pat džiaugėsi, jog gydymo įstaigą bent kol kas lydi sėkmė – dar nėra nei vieno nuo koronaviruso mirusio paciento.
Neseniai Kauno klinikinę ligoninę sukrėtė skandalas paaiškėjus, jog vienkartiniai medikų rūbai jo panaudojimo ne išmetami, o dedami į maišus ir saugomi antriniam naudojimui.
Premjeras Saulius Skvernelis situaciją pavadino „skandalinga ir pasibaisėtina“ bei paragino Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą nedelsiant atleisti ligoninės vadovą, tačiau to padaryta nebuvo. Pradėtas tyrimas, o jis pats – laikinai nušalintas nuo pareigų.
Situacija Kauno ligoninėje susirūpinęs S. Skvernelis pozicijos nekeičia
Premjeras S. Skvernelis savo poziciją dėl Kauno klinikinėje ligoninėje nustatytų faktų patvirtinti ir trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje.
„Čia yra situacija, kad būtų tinkamai naudojamasi tais įrankiais, kur jie turi, kalbant apie apsaugos priemones, ar jų pakankamai turi, jeigu pakankamai turi, nematau prasmės naudoti jas pažeidžiant bet kokią elementarią logiką – tikrai, elementarią logiką, turbūt ir ne medikui aišku, juos vyniojant į įvairiausius maišelius. Jeigu tų priemonių trūksta, reikia tiesiog labai aiškiai ir drąsiai pasakyti, kad mums dar kažko trūksta“, – spaudos konferencijoje sakė premjeras.
Jis teigė, kad Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai pavesta įvertinti situaciją šioje ligoninėje ir tikisi, kad atsakingi asmenys sulauks atsakomybės.
„Tikiuosi, kad jeigu kažkas bus padaręs veiksmus tyčinius, už tai tikrai bus atsakomybė, jeigu tai yra klaidos kitokio pobūdžio, jos, manau, irgi bus įvertintos steigėjo ir savininko šios įstaigos, Sveikatos apsaugos ministerijos“, – S. Skvernelį cituoja naujienų agentūra BNS.
Kauno medikų liudijimai pasiekė ir vyriausybės vadovą
Premjeras taip pat pripažino gaunantis daugiau liudijimų apie netvarką Kauno klinikinėje ligoninėje.
„Matyt, situacija padiktuota tais duomenimis, kurie tuo metu buvo ir kurie toliau yra teikiami. Aš taip pat betarpiškai bendrauju su gydytojais, dirbančiais šioje ligoninėje, ir, deja, jų patvirtinimai yra šokiruojantys.
Aš manau, kad atsiras ten žmonės, kurie kalbės, kurie pasakos, kurie realiai pasakys, bet esmė to – ne viena ar kita galva, kuri gali kristi ar nekristi.
Esminis dalykas, kad būtų situacija tinkamai suvaldyta pačioje gydymo įstaigoje: kad tai nebūtų židinys, kad tai nebūtų pavojus keliamas darbuotojui, kad darbuotojai nebūtų strese dirbdami“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Ligoninės atstovas patikslino – vadovą palaiko dalis kolektyvo
Šio skandalo apogėjuje buvo išplatintas pranešimas, kuriame teigiama, jog ligoninės kolektyvas palaiko paties premjero iš posto verčiamą generalinį direktorių A. Naudžiūną. Tuo suabejojo apie ligoninės bėdas savo nuomonę išsakęs medikas bei tikino, jog situacija yra priešinga, tai galima būtų įsitikinti surengus kolektyvo anoniminę apklausą.
Pasiteiravus, kaip pranešime atsirado teiginiai, jog kolektyvas palaiko vadovą, sulaukta patikslinimo, jog anksčiau išplatintame pareiškime dėl reiškiamo palaikymo generaliniam direktoriui A. Naudžiūnui neteigiama, kad tai visos ligoninės kolektyvo ir protokoluotas palaikymas.
„Pareiškime nurodyti, kad vadovą palaiko infekcinių ligų medikai, administracija, ekstremalios situacijos darbo grupės nariai, tai yra būtent tie asmenys, kurie kolegialiai dalyvavo priimant sprendimus, dėl kurių vadovas sulaukė kaltinimų“, – patikslino S. Tvirbutas.