„Pagaliau fiziškai prasideda namo atstatymo darbai. Šis pirminis etapas turėtų trukti apie keturis mėnesius: pirmiausiai bus išardytos pažeistos konstrukcijos iki apačios, tada bus vykdomi monolitiniai išliejimo darbai, kurie namą sutvirtins ir beliks tik sutvarkyti visas inžinerines sistema, kad gyventojai vėlyvą rudenį galėtų jau grįžti, įsirenginėti, kam reikia, savo butus, o kiti galėtų grįžti gyventi“, – žurnalistams pirmadienį sostinės Viršuliškių mikrorajone sakė V. Benkunskas.
Vilniaus meras teigė, kad daugiabučio atstatymo darbai bus finansuojami mišriu būdu, tai yra iš draudimo kompanijų, Vyriausybės skirtų lėšų ir savivaldybės lėšomis.
„Didžioji dauguma išlaidų bus padengta draudimo lėšomis, taip pat 25 procentus, tai yra 311 tūkstančių eurų skyrė Vyriausybė ir likusią dalį – 270 tūkstančių – be to, ką jau yra investavusi ir skyrusi savivaldybė iš mero rezervo fondo, skirs būtent savivaldybė.
Gyventojams, kam reikės prisidėti (prie daugiabučio atstatymo darbų finansavimo – ELTA), o čia iš visų butų yra trys tik tokie butai, kurie pagal pajamas ir pagal kitą turtą iš dalies turės prisidėti prie likučio, iš esmės, skaičiuojant biudžetą, bus apie 4 procentai visų kaštų“, – komentavo sostinės meras.
V. Benkunskas patikslino, kad savo lėšomis daugiabučio gyventojams prie namo atstatymo darbų reikės prisidėti apie 50 tūkst. eurų suma.
Sostinės mero teigimu, daugiabutyje yra 9 butai, kurie nebuvo apdrausti, iš jų 6-iuose gyvena senjorai, kurie neturi pajamų, tad, pasak V. Benkunsko, šiems asmenims išlaidos už atstatymo darbus bus visiškai kompensuotos valstybės ir savivaldybės lėšomis. 3 butų gyventojai savo lėšomis prisidės prie daugiabučio atstatymo darbų finansavimo.
V. Benkunskas pažymėjo, kad viso daugiabučio atstatymo darbų kaina yra fiksuota.
„Dabartinė sąmata yra šiek tiek daugiau negu 1,2 milijono eurų“, – sakė Vilniaus meras.
Jis teigė, kad sunku tiksliai prognozuoti, kada sausį sprogusio ir degusio daugiabučio gyventojai galės sugrįžti į namus, bet planuojama, jog tai bus galima padaryti rudenį.
„Planas yra sudėliotas, kad vėlyvą rudenį, kai prasidės šildymo sezonas, jau sistemos būtų paruoštos ir būtų galima bent jau atiduoti tai viduriniajai namo daliai tuos butus įsirenginėti. Kraštiniams butams, kurie nukentėjo mažiau, reikės pajungti sistemas ir jie galės nedelsiant grįžti. Tikslas yra, kad šildymo sezonui prasidėjus, jau būtų galimybė žmonėms įsikelti. Bet, aišku, statybos yra statybos. Jeigu kažkokios nenumatytos aplinkybės ar kažkokie užstrigimai vyks, tai gali koreguoti patį planą“, – dėstė V. Benkunskas.
73-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ pirmininkas Grigorijus Snežko žurnalistams sakė, kad šiuo metu dalis sprogusio daugiabučio gyventojų gyvena jiems suteiktuose socialiniuose būstuose.
G. Snežko tvirtino, jog daugiabučio gyventojai laukia daugiabučio atstatymo darbų ir nori greičiau sugrįžti į namus.
„Laukia grįžti. Vienas galinis butas net nori iš keturių butų padaryti dviejų butų butą. (...) Žmonės laukia grįžti. Viskas normaliai, padeda savivaldybė, rūpinasi“, – sakė vyras.
V. Snežko tvirtino, kad baigus pastato atstatymo darbus ir sutvarkius komunikacijas, gyventojai, sugrįžę į namus, turės patys remontuoti, įsirengti butų vidų.
„Bus šildymas, bus elektra. Galima ateiti ir gyventi. Aišku, reikia kosmetinio remonto – ar tapetus klijuoti, ar dažyti, ar laminatą dėti, ar linoleumą“, – svarstė V. Snežko.
ELTA primena, kad sausio mėnesio pradžioje sostinės Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.
Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis, du namo gyventojai žuvo.
Po sprogimo ir gaisro pažeistą daugiabutį Viršuliškėse ekspertai pasiūlė atstatyti.