Slušnys: atėjo momentas, kai ir vieni, ir kiti ištraukia kardus
Konservatorių frakcijos narys Linas Slušnys po balsavimo teigė, kad nenori prognozuoti, ar valdantiesiems pavyks galutinai atmesti G. Nausėdos veto kitą savaitę. Visgi jis neslėpė apmaudo.
„Džiaugsmo tai nėra, nes man visgi valstybėje norėtųsi truputį sutelktumo. Panašu, kad mes atėjome į tą momentą, kai vienas ištraukia kardą ir kitas ištraukia kardą, ir dabar jau kaposimės per visą kadenciją toks jausmas, nes nepanašu, kad prezidentas yra linkęs girdėti. Nepanašu, kad jis linkęs kalbėtis racionaliai ir bandyti ieškoti tų sąlyčio taškų, net galbūt ir nesutariant“, – Delfi komentavo L. Slušnys.
Jo teigimu, sutarti valdžios institucijos gali bent jau dėl kai kurių aspektų.
„Gal pradėkime kalbėtis? Šioje vietoje manęs neapleidžia jausmas, kad ten yra daug baimės. Visiškai nekreipčiau dėmesio į daugelį dalykų, kokius jis ten reitingus gaudo, bet valstybė taip nevaldoma“, – sakė parlamentaras.
Jo teigimu, valdančioji Tėvynės sąjunga jaučia atsakomybę už tai, kad verslas galėtų dirbti, kad žmonės galėtų judėti.
„Mes tai palaikysime ir toliau, ir, aišku, stengsimės atmesti veto“, – akcentavo L. Slušnys.
Politikas taip pat neslėpė, kad jo neįtikino Seimo salėje ištarti prezidento patarėjos Irenos Segalovičienės argumentai, kodėl šalies vadovas vetavo įstatymo projektą.
„Oi ne, jokiu būdu. Ten net argumentų, tiesą sakant, nėra. Yra selektyvus ekspertų pasirinkimas. Čia yra tas variantas, kada mes dalyvaujame, selektyviai pasirinkdami mums tinkančius ekspertus. Su tuo aš nesutinku niekaip“, – pridūrė L. Slušnys.
Pakarklytė: konstruktyvių prezidentūros argumentų negirdėjome
Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė taip pat teigė, kad šiuo metu itin norisi vieningos valdžios pozicijos, sprendžiant pandemijos valdymo klausimus.
„Nuo pat pradžių, kai buvo veto paskelbtas, nebuvo geras jausmas, nes tiesiog tame nėra bendrai valstybės pozicijos, kad mes vis tik aiškiai pasakome, jog veiksmingiausia priemonė, suvaldant pandemiją, yra vakcinacija“, – Delfi komentavo parlamentarė.
Ji taip pat pripažino pasigedusi prezidento alternatyvių siūlymų.
„Paprastai yra, ir anksčiau buvo sakoma, kad yra konstruktyvi kritika, nes kažkas siūloma, tačiau siūlymo aš negirdėjau“, – sakė I. Pakarkytė.
Laisvės frakcijos seniūnės nuomone, I. Segalovičienės pateikti argumentai nėra konstruktyvūs.
„Neišgirdau konstruktyvumo ar siūlymų. Buvo pasisakymai, kad nereikia žmonių kažkaip skirstyti, bet aš nesutikčiau su ta pozicija, nes tai nėra, jog žmonės kažkaip diskriminuojami pagal dalykus, kurių jie negali pasirinkti, pavyzdžiui tautybė, rasė, lytinė orientacija.
Tai nėra ši tema, tai tiesiog yra pasirinkimas, ar tu esi atsakingas ir prieš save, ir prieš savo aplinką bei skiepijiesi ar elgiesi kitaip ir tikiesi važiuoti tuo autobusu be bilietėlio, būti „zuikiu“. Tai yra tiesiog zuikiavimo mentaliteto skatinimas“, – pridūrė I. Pakarklytė.
Gentvilas: prezidentas nepadarė žingsnio, skatinančio vakcinavimą
Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas antrino kolegoms, kad per daug nesidžiaugia, jog valdantiesiems teko spręsti dėl prezidento veto atmetimo.
„Prezidentas atsistojo prieš Vyriausybės ir Seimo poziciją, kartu kalbėdamas apie tai, kad visa valstybė turi suremti pečius. Tai jis tų pečių nesuremia. Supraskite žmogiškai – aš gerbiu prezidentą, man ne viskas, ką jis daro, patinka. Ne viskas patinka, ką apie jį pasako, bandau būti objektyvus, bet šioje vietoje nepritariu prezidento siūlymui“, – komentavo Seimo narys.
Didžiausia problema, pasak jo, kad prezidentas atsistoja „kažkur greta“.
„Štai yra blogoji valdžia, tas, beje, skambėjo jo metiniame pranešime, – kad yra bloga valdžia, kuri negirdi piliečių. Dabar irgi lieka bloga valdžia, suprask, nori liepti susimokėti žmonėms iš savos kišenės, o jis yra ne valdžia, kažkur stovintis greta“, – sakė E. Gentvilas.
Jis priminė, kad G. Nausėdos patarėja I. Segalovičienė, argumentuodama prezidento veto, kalbėjo, jog valstybė turi daryti viską, skatinant vakcinaciją.
„O valstybėje yra prezidentas kaip kažkoks reikšmingas? Jis nepadarė žingsnio, kuris galėjo paskatinti vakcinavimą ir man tikrai nesmagu, kad mes didiname takoskyras, kai buvo galima šioje, ganėtinai kritiškoje situacijoje suremti pečius, alkūnes ir atsistoti kartu, pasakant, kad yra ir tokie sprendimai: yra ragaišis, yra ir botagas“, – kalbėjo liberalas.
E. Gentvilas antrino kolegoms, kad I. Segaloviečienės išsakyti argumentai neįtikino.
„Jie dar daugiau sudrumstė“, – pripažino parlamentaras.
Jo teigimu, prezidentūra nepateikia siūlymų pandemijai valdyti, kuriuos būtų galima paversti teisės aktais.
„Pandemijos valdyme negali būti kažkieno pamąstymais vadovaujamasi. Jie turi tapti teisės aktais – arba Seimo priimtu įstatymu, ką prezidentas pateikti Seimui – pasiūlymus – praleido progą, arba Vyriausybės norminiai aktai“, – pridūrė E. Gentvilas.
Seimas nepriėmė Nausėdos veto dėl mokamų COVID-19 testų darbuotojams – lieka intriga, ar valdančiųjų balsų pakaks
Seimas ketvirtadienį nesutiko su prezidento G. Nausėdos veto ir toliau svarstys, ar nuo COVID-19 nepasiskiepiję darbuotojai nuo gruodžio 1 d. turės patys susimokėti už privalomus testus.
Tai galutinai paaiškės kitą savaitę, po balsavimo, kuriame reikės bent 71 balso „už“. Opozicija išsako palaikymą prezidentui, tačiau kartu su valdančiaisiais pasigenda G. Nausėdos pasiūlymų ir atsakomybės.
Dekrete G. Nausėda išvardijo 11 motyvų, kodėl pataisą vetuoja, tarp jų ir Konstituciniais sveikatos apsaugos pagrindais, įsipareigojimais žmogaus ir visuomenės sveikatai.
„Gerbiami Seimo nariai, prezidentas vertina pastangas, kai yra ieškoma pagrįstų sprendimų pandemijos suvaldymui, tačiau būtent šis įstatymas, prezidento nuomone, galimai nėra suderinamas su šalies Konstitucijos nuostatomis ir neleistų pasiekti laukiamo rezultato, – geresnio COVID-19 pandemijos valdymo“, – parlamento salėje kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
Kas 7-10 dienų privalomai tikrintis, ar neserga COVID-19, turi tie darbuotojai, kurie nepasiskiepiję ar nepersirgę COVID-19 ir neturi imuniteto, bei dirba tose srityse, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė Tai apima ne tik medikus, bet ir įvairias kitas veiklas, pvz., gamybos, prekybos, viešojo maitinimo, pramogų ir kitų sektorių darbuotojus.
Iki šiol tokie testai buvo apmokami iš valstybės biudžeto.