Pirmajame posėdyje buvo sprendžiama dėl tyrimo eigos. Ilgai parlamentarai užtruko nagrinėdami tyrimo viešinimo klausimą. NSGK pirmininko pristatyta mintis, kad posėdžiuose aptariamą medžiagą žurnalistams pristatyti galės tik jis, arba komiteto įgaliotas asmuo, nepatiko didžiajai daliai parlamentarų.
Kas galės komentuoti žiniasklaidai?
Visų pirma, klausimų kilo konservatoriui Laurynui Kasčiūnui. Jis prabilo apie visuomenės informavimo aspektą, jam kilo abejonių, kodėl tyrimo reglamente rašoma, kad oficialią poziciją žiniasklaidai gali pateikti tik komiteto pirmininkas.
„Jeigu bus patvirtintas toks reglamentas, jei žiniasklaida domėsis kitų narių nuomonės, jie tikrai turės galimybę išsakyti savo požiūrį, nes pagal reglamentą, atrodo, kad tik jūs galite komentuoti“, – posėdyje klausimą iškėlė konservatorius L. Kasčiūnas.
D. Gaižauskas teigė, kad komisijos pirmininkas pateiks tik oficialią poziciją.
„Mes dirbame ne laikinosios tyrimo komisijos statusu, įstatyme aiškiai reglamentuota, kad komentuoti gali tik pirmininkas, arba pavedamas asmuo. Posėdžius visą laiką matysime viešus, visi girdės mūsų argumentus“, – teigė NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.
„Apie kiekvieną išėjimą į visuomenę mes pasitarsime“, – teigė jis, remdamasis nurodytais įstatymais.
Liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad iš dabartinės pozicijos atrodo, kad kiti tyrimą atliekantys parlamentarai, žiniasklaidai negalės pasakyti nė žodžio.
„Jūs norite pasakyti, kad niekas negalės kalbėti?“ – D. Gaižauskui klausimą kėlė E. Gentvilas.
Panašų klausimą kėlė ir naujoji NSGK narė Dovilė Šakalienė.
„Ar teisingai suprantu, kad pagal nuostatas, kurias jūs suprantate, vienintelis žmogus, kuris gali kalbėti, esate tik jūs?“ – sakė parlamentarė, siūlydama net pasitarti su teisininkais.
D. Gaižauskas priminė, kad komentuoti žiniasklaidai gali komentuoti pirmininkas arba visos komisijos įgaliotas asmuo.
Valstietis Arūnas Gumuliauskas siūlė komisijos nariams leisti komentuoti informaciją ir savarankiškai, žinoma, neviešinant slaptos, bei iškraipyti aptartos informacijos.
NSGK pirmininkas tikino, kad jei žiniasklaidoje pastebės kitų parlamentarų komentarus, kurie gali būti suvokiama, kaip pažeidimas, reaguos nedelsiant.
„Žiniasklaidos priemonės stebės kiekvieną mūsų posėdį, galės komentuoti ką nori, bet kol vyks tyrimas, komentuos tik pirmininkas. Aš kaip pirmininkas reaguosiu iš karto ir automatiškai, jei bus padarytas galimas pažeidimas, aš iš karto reaguosiu“, – parlamentarams sakė D. Gaižauskas.
„Klaidinsime visuomenę, kas ten žino ten jūsų supratimą“, – teigė parlamentaras D. Gaižauskas, aiškindamas, kodėl oficialią poziciją turi pateikti tik komisijos pirmininkas.
Pridurdamas, kad reglamentas nurodys ir aiškias paties komisijos pirmininko pasisakymų „įrėminimus“.
„Komentuosime du – pirmininkas ir kažką, ką deleguosime, bus galima pasakyti, bet tik vienam ir bus leista už visą opoziciją, aš noriu elementarios tvarkos, o jūs norite padaryti čia chaosą“, – balsą po truputį komisijos posėdyje jau kėlė D. Gaižauskas.
Po balsavimo ir bene valandą trukusios diskusijos, komisijos nariai nusprendė, kad po komisijos posėdžių oficialią poziciją pateiks pirmininkas, arba įgaliotas asmuo, o komisijos nariai galės išreikšti savo nuomonę.
Norėjo išeiti
Balsavimu patvirtinus komisijos darbo reglamentą, paaiškėjo, kad naujoji NSGK narė D. Šakalienė dar neturi teisės balsuoti, nes oficialiai nėra patvirtinta kaip narė.
„Vykdėte procedūras, jūs nesate pasiruošęs posėdžiui, jūs leidote vykti posėdžiui, kuris neturi teisės balsuoti“, – klausimą kėlė E. Gentvilas.
Pasireikšti norėjo ir V. Bakas, jis siūlė padaryti posėdžio pertrauką. Parlamentarai nusprendė, kad pertrauka nebus daroma. O D. Šakalienė ir toliau liks posėdžiuose, tačiau nebalsuos. Seimo pirmininkas V. Pranckietis kol kas nėra pasirašęs dokumento, kuriuo D. Šakalienė gali pradėti darbą komitete.
Opozicijos atstovai komisijoje buvo susiruošę išeiti iš posėdžio, tačiau vėliau persigalvojo.
Po valandos diskusijų pradėta kalbėti apie tyrimo planą ir žmones, kuriuos ruošiamasi apklausti.
D. Gaižauskas siūlė, kad komisijos nariai galėtų išgirsti ir Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojų liudijimus, net ir to, kuris kalbėjosi su I. Rozova.
„Gavus iš VSD informaciją, tik tada galėtume žinotume, ką kviesime“, – sakė D. Gaižauskas.
L. Kasčiūnas prašė, kad į sąrašą būtų įtrauktas premjeras Saulius Skvernelis, Rita Tamašunienė. Jų sąraše kol kas nėra.
A. Anušauskas siūlė jau kitą savaitę į posėdį pasikviesti pačią I. Rozovą. V. Bakas taip pat siūlė įvardinti visas pavardes.
Po balsavimo komisija nusprendė, kad visų pirma bus išklausyta VSD informacija, tik tada į posėdį bus kviečiama pati I. Rozova.
Tikisi baigti gruodžio 1 dieną
NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas prieš posėdį teigė siūlysiąs, kad iš pradžių būtų tiriama Rusijos įtaka Lietuvos politiniams procesams, o paskui jau – kas kokią informaciją turėjo ir ką su ja darė.
Jis skaičiavo, kad komitetui gali tekti apklausti apie 20 asmenų.
Kadangi tyrimas gana platus, posėdžiauti planuojama dukart per savaitę.
„Jeigu neišsiplėsime, kur nereikia, tikrai galime baigti iki gruodžio 1 dienos“, – teigė NSGK pirmininkas.
Seimas antradienį NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos tų ryšių grėsmės nacionaliniam saugumui.
Tyrimas bus atliekamas ir dėl politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.
Bus tiriama, ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo „priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.
Taip pat komitetas turės aiškintis, ar gauta įslaptinta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija naudota tinkamai, ar ja „nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui“.
Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais kilo, kai paaiškėjo, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo VSD pažymą apie parlamentarę. Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Parlamentarė I. Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.