„Maisto bankas“: didžiausia baimė – pritrūkti materialinių resursų
Per visus šiuos karo metus „Maisto bankas“ prisidėjo tiek padėdamas Ukrainoje likusiems žmonėms, tiek Lietuvoje prisiglaudusiems ukrainiečiams. „Maisto banko“ skaičiavimais, šiuo metu organizacija į Ukrainą išgabeno beveik 850 tonų įvairaus maisto ir šiuo metu derinamas dar dviejų vilkikų išvykimas.
„Nuo pat karo pradžios telkėme maistą perduoti galinčias verslo įmones, taip pat pirkome maistą iš visuomenės ir verslų suaukotų lėšų ir gabenome jį į karo paliestas Ukrainos zonas. Pirminis tikslas – kad maistas pasiektų tik ką atkovotas teritorijas, ten kur žmonės jau išnaudoję visas turėtas atsargas, kur nėra galimybės maisto įsigyti ir jaučiamas jo realus trūkumas“, – Eltai nurodė „Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė.
Organizacijos savanoriai, anot jos, išvežioja maistą po Ukrainos kaimus ar miestų rajonus, kur žmonės, žinodami, jog atvyks pagalba maistu, išeina jos pasiimti į kiemą. O judėjimo negalią turintiems vienišiems ar senyvo amžiaus žmonėms maistą „Maisto banko“ savanoriai atneša tiesiai į namus.
„Žmogui skiriama viena didelė bananinė dėžė įvairaus maisto, kurios užtenka pilnai prasimaitinti, kaip patys žmonės pasakoja, nuo savaitės iki dviejų“, – apie teikiamą paramą pasakojo organizacijos atstovė.
Taip pat iki pat šios dienos „Maisto bankas“ teikia pagalbą Lietuvoje jau esantiems ir naujai atvykstantiems Ukrainos karo pabėgėliams. Visiems naujai atvykstantiems žmonėms skiriamos 115 eurų vertės maisto kortelės, už kurias jie parduotuvėse gali įsigyti maisto pagal savo poreikius, taip pat dalinami pirminiai maisto paketai.
„Skaičiuojame, kad nuo karo pradžios „Maisto bankas“ ukrainiečiams išdalino daugiau nei 100 000 maisto paketų bei 66 000 kortelių maistui įsigyti“, – nurodo įstaigos komunikacijos vadovė.
Organizacijos skaičiavimais, iš viso per metus „Maisto banko“ suteiktos paramos vertė gerokai perkopia 10 milijonų eurų. Vis tik, pasak M. Petronytės, šiuo metu pastebimas visuomenės nuovargis aukoti.
„Šiuo metu tenka labai stipriai žmones motyvuoti, priminti jiems, kad karas su visais jo siaubais dar nesibaigė, o ir „Maisto banko“ pagalba ir parama Ukrainai tikrai nenutrūko, bet tik visuomenės palaikymo, savanorystės, aukų dėka mes galim toliau padėti ir eiti su ukrainiečiais išvien iki galo. Noro, jėgų, supratimo kaip padėti pačiam „Maisto bankui“ tikrai netrūksta, didžiausia baimė – pritrūkti materialinių resursų“, – nurodo organizacijos atstovė.
„Tad mūsų jaučiamą aukojimų sumažėjimą greičiausiai lemia ir nuovargis, ir tai, kad šiuo metu šalies gyventojai stipriai sutelkti aukoti Ukrainos apsaugai – radarams, tačiau „Maisto bankas“ stebi ir kitą tendenciją – kylant kainoms, ypač paslaugų už komunalines paslaugas, maisto kainoms, žmonės užsideda saugiklius sau, labiau nori pataupyti arba kartais net ir tikrai nebegali leisti sau aukoti ir prisidėti. Daliai visuomenės aukojimas tampa milžiniška prabanga“, – teigia organizacijos komunikacijos vadovė.
Kita vertus, pasak E. Petronytės, Lietuvos žmonės kaip niekas kitas supranta laisvės kainą, todėl bendra Lietuvos pagalba Ukrainai yra itin didelė.
„Nors galbūt kartais reikia paraginti, tačiau vis tiek mes visi vienaip ar kitaip veikiam suprasdami, kad parama radarams, parama maistui, parama kitoms būtiniausioms reikmėms yra ir parama mūsų pačių ateičiai ir mūsų bei ateities kartų laisvei“, – nurodė E. Petronytė.
„Raudonasis kryžius“: parama nuo karo pradžios nuolat mažėja
Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios prie paramos ukrainiečiams prisidėjo ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus darbuotojai ir savanoriai, kurie koordinavo veiklą šešiuose Ukrainos registracijos centruose, organizavo ne vieną paramos akciją ir teikė pagalbą tiek į Lietuvą atvykusiems, tiek savo šalyje likusiems ukrainiečiams. Organizacijos komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė nurodo, kad pirmaisiais karo mėnesiais suteikta lietuvių parama ukrainiečiams buvo nesuvokiama.
„Visuomenės parama ir aukojimas buvo pagrindas tam, kad galėtume padėti atvykusiems į Lietuvą ukrainiečiams. Be tos paramos nebūtume pajudėję iš vietos. Tai tos pirmosios savaitės, pirmieji keli mėnesiai buvo nesuvokiami ir aukojimo mastas buvo su niekuo nepalyginamas“, – Eltai sakė L. Lesauskaitė.
Dar karo pradžioje Raudonasis kryžius, kartu su kitomis penkiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, įkūrė paramos fondą „Mūsų rankos ir širdys Ukrainai“. L. Lesauskaitės teigimu, per pirmus tris mėnesius paramos fonde buvo sulaukta daugiausia lėšų.
„O dabar parama, kažkur nuo balandžio mėnesio, nuolat mažėja ir iki šiol yra mažėjanti“, – sakė L. Lesauskaitė.
Vis tik, pasak jos, aukojimo mastas nuolat priklauso ir nuo tam tikrų įvykių tiek Ukrainoje, tiek čia – Lietuvoje.
„Turėjome vieną aukojimo šuolį rugpjūčio mėnesį, kai komunikavome, kad ukrainietėms mamoms su vaikais reikia pasiruošti mokyklai, įsigyti priemonių, tai tikrai žmonės daugiau aukojo“, – sakė L. Lesauskaitė.
„Ir dar vieną bangą turėjome Ukrainoje prasidėjus pirmiems šalčiams. Tuomet irgi buvo nauja tema, nauji vaizdai ir vėl visiems daugiau atsirado empatijos, kai pagalvojo, kaip per tuos šalčius reikėtų gyventi. Ir, aišku, kalėdinis laikotarpis visą laiką yra parankus aukojimui, kuomet žmonės rinkosi ne kalėdines dovanas, o paramą organizacijoms“, – pridūrė ji.
Kita vertus, nors aukojimas su kiekvienu mėnesiu ir mažėja, L. Lesauskaitė nurodo, kad Lietuvos indėlis teikiant pagalbą ukrainiečiams yra išties išskirtinis.
„Bet esame ryškūs ir matomi įvairiose akcijose, kurios tikrai sugeba per trumpą laiką suvienyti ir sumobilizuoti žmones. Tai tikrai mūsų vienybė nestebina, natūralu, kad kai viskas šalia, ranka pasiekiama, mums yra jautriau. Ir dar turime istorinį kontekstą, kuris verčia kitaip pasižiūrėti į karą“, – kalbėjo organizacijos atstovė.
„Ir, kitas dalykas, ir ukrainiečiai mato ir vertina tą didžiulę paramą, išlaikytą dar nuo 2014 metų. Tai tikrai bendrame kontekste mes išsiskiriame“, – pažymėjo ji.
Nors tolimesnius karo veiksmus sunku prognozuoti, L. Lesauskaitė neabejoja, kad, esant poreikiui, Lietuvos žmonės ir toliau visomis išgalėmis prisidės prie pagalbos tiekimo.
„Aš tikrai neabejoju ir tikiu, kad, jei staiga prireiks didesnės paramos, jei bus didesni bombardavimai, jei padaugės ukrainiečių Lietuvoje, tai tikrai žmonės aukos ir rems. Tikrai tuo neabejoju“, – patikino Raudonojo kryžiaus atstovė.
Lietuvos „Caritas“ šiuo metu organizuoja 5-ąją akciją: parama renkama visuose Lietuvos miestuose
Per visus šiuos metus prie pagalbos ukrainiečiams prisidėjo ir kita nevyriausybinė organizacija – Lietuvos „Caritas“. Nuo karo praždios Ukrainoje Lietuvos Caritas organizavo 4 paramos rinkimo akcijas Ukrainoje likusiems žmonėms ir vieną – bėgantiems nuo karo ir prieglobstį radusiems Moldovoje.
„Iš viso padėti likusiems Ukrainoje per Lietuvos Caritą surinkta 830 tūkst. eurų paramos, taip pat išvežta 16 paramos vilkikų į Ukrainą, kurių vertė virš 400 tūkst. eurų. Lietuvoje nuolatinė pagalba karo pabėgėliams per Caritas organizacijos tinklą teikiama 33-ose mūsų šalies savivaldybėse“, – sakė Lietuvos Caritas generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.
Šiuo metu Lietuvos Caritas taip pat organizuoja 5-ąją paramos rinkimo akciją civiliams Ukrainoje, kviesdamas nepavargti palaikyti nuo karo kenčiančios valstybės žmonių malda, auka, savanoryste. Vasario 26-ąją aukos Ukrainai buvo renkamos šalies bažnyčiose. Atsiliepdamas į Carito Ukrainoje ir Ukrainos ambasados Lietuvoje prašymą, labiausiai nuo karo nukentėjusių teritorijų gyventojams Caritas rinko reikalingiausius daiktus, maisto produktus, o taip pat – paramą lėšomis.
Nauji arba labai geros kokybės daiktai ir negendantys maisto produktai bus renkami šalies miestuose ir parapijose tris dienas nuo vasario 27 iki kovo 1 dienos.
Didžiausi Carito Ukrainoje akcentuojami poreikiai – šilti užklotai, šiltos kojinės suaugusiems ir vaikams, higienos prekės, negendantys maisto produktai, o taip pat veikiantys žibintuvėliai su baterijomis, žibintuvėliai ant galvos, įkrovimo baterijos, AA ir AAA elementai ir kiti daiktai, nurodyti sąraše, kuris skelbiamas svetainėje caritas.lt. Lietuvos Caritas vadovė ypač prašo aukoti tik naujus arba itin geros kokybės daiktus.