Pagrindiniai rodikliai
2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 795,2 tūkst. nuolatinių gyventojų – 1,1 tūkst. daugiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. COVID–19 pandemija paveikė visas demografines šalies charakteristikas.
2020 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo teigiama neto tarptautinė migracija – 20 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo – ir neigiama natūrali gyventojų kaita – 18,9 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.
2021 m. pradžioje Lietuvos miestuose gyveno 1 mln. 885,9 tūkst. (67,5 proc.) gyventojų, kaime – 909,3 tūkst. (32,4 proc.). Moterys sudarė 53 proc. visų nuolatinių gyventojų, 1 tūkst. vyrų teko 1 128 moterys.
Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė–Šukevič surengtoje spaudos konferencijoje pristatė išankstinius pagrindinius demografinius rodiklius.
„Gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas paskutinį kartą 1992 metais. Per paskutinius 3 dešimtmečius gyventojų sumažėjo 25 procentais“, – duomenis pristatė Statistikos departamento atstovė.
Mažiau gimė, daugiau mirė
2020 m. gimė 24,5 tūkst. kūdikių, tai 2,9 tūkst. (10,6 proc.) mažiau negu 2019 m., ir 2020 m. 1 tūkst. gyventojų teko 8,8 gimusiojo (2019 m. – 9,8).
Gimė mažiausiai kūdikių nuo 1990 metų. Daugiausiai vaikų gimė liepos–rugpjūčio mėnesiais, mažiausiai – vasario–kovo mėnesiais.
2020 m. mirė 43,4 tūkst. žmonių, tai 5,1 tūkst. (13,3 proc.) daugiau negu 2019 m. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 13,7 (2019 m.) iki 15,5 (2020 m.).
Tai yra didžiausias mirusiųjų padidėjimas per metus nuo 1990 metų.
Daugiausiai žmonių pernai mirė lapkričio ir gruodžio mėnesiais.
Per mėnesį vidutiniškai mirta apie 3,6 tūkst. žmonių.
Lapkritį fiksuota 4,3 tūkst. mirčių, gruodį šis skaičius dar didesnis – 5,8 tūkst. žmonių.
Daugiau imigravo užsieniečių ir grįžo Lietuvos Respublikos piliečių
2020 m. į Lietuvą imigravo 43,1 tūkst. žmonių – 3 tūkst. (7,5 proc.) daugiau nei 2019 metais.
Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 14,3 (2019 m.) iki 15,4 (2020 m.).
2020 m. į Lietuvą grįžo gyventi 20,8 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, tai 0,4 tūkst. (2 proc.) daugiau negu 2019 m. Jie 2020 m. sudarė beveik pusę (48,3 proc.) visų imigrantų.
2020 m. į šalį imigravo 22,3 tūkst. užsieniečių, tai 2,6 tūkst. (13,2 proc.) daugiau negu 2019 m. Didžioji dalis (9,3 tūkst., arba 41,8 proc.) 2020 m. jų buvo Ukrainos piliečiai, 7,3 tūkst.
(32,7 proc.) – Baltarusijos, 1 tūkst. (4,4 proc.) – Rusijos. Imigravusių Baltarusijos piliečių skaičius, palyginti su 2019 m., padidėjo 1,1 karto, Ukrainos – 5 proc., Rusijos piliečių sumažėjo – 3,2 proc.
Emigracija mažėjo
2020 m. iš Lietuvos emigravo 23,1 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 6,2 tūkst. (21,2 proc.) mažiau negu 2019 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 10,5 (2019 m.) iki 8,3 (2020 m.).
Pernai 6 tūkst. (26,2 proc.) emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 3,8 tūkst. (16,6 proc.) – į Ukrainą, 2,1 tūkst. (9,1 proc.) – į Baltarusiją, 1,8 tūkst. (7,7 proc.) – į Vokietiją, 1,7 tūkst. (7,3 proc.) – į Norvegiją. Emigravusiųjų į Jungtinę Karalystę skaičius, palyginti su 2019 m., sumažėjo 4,1 tūkst. (40,3 proc.), į Vokietiją – 0,8 tūkst. (31,1 proc.), į Norvegiją – 0,7 tūkst. (28,9 proc.), o padidėjo į Ukrainą – 1,6 tūkst. (1,7 karto), Baltarusiją – 1 tūkst. (1,9 karto).
Mažiau gyventojų tuokėsi, mažiau ir išsituokė
2020 m. buvo įregistruota 15,2 tūkst. santuokų ir 7,4 tūkst. ištuokų.
Santuokų skaičius, palyginti su 2019 m., sumažėjo 4,3 tūkst. (22,1 proc.), ištuokų – 1,3 tūkst. (14,9 proc.). 100 santuokų tenkančių ištuokų skaičius padidėjo nuo 44,5 (2019 m.) iki 48,9 (2020 m.).
Daugiausiai porų susituokė liepos–rugsėjo mėnesiais, mažiausiai – sausį–balandį.
Per mėnesį vidutiniškai išsituokia apie 600 porų, daugiausiai tai vyko spalio–gruodžio mėnesiais.
Iliuzijos dėl demografinių rodiklių gerėjimo sklaidosi
Vokietijos Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro mokslinis vadovas, ekspertas prof. dr. Domantas Jasilionis teigė, kad naujausi statistikos duomenys sklaido iliuzijas dėl šalies išlipimo iš demografinės duobės.
„Susidarė daugeliui iliuzija, kad mūsų šalis sėkmingai lipa iš vadinamos demografinės duobės. (…) Atvykstančių daugiau nei išvykstančių. Tokia pozityvi žinia, kartu su leitmotyvu, kad migracija gali spręsti demografines problemas pradėjo dominuoti ir viešojoje erdvėje. Kaip yra iš tikrųjų? Pažvelgus giliau ir atidžiau, deja, tos iliuzijos sklaidosi“, – surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Jasilionis.
Jis teigė, kad bendrą gyventojų skaičiaus šalyje dinamiką lemia demografinių procesų visuma: gimstamumas, mirtingumas ir migracija.
„Pradėti reikėtų nuo gimstamumo, nes būtent absoliutus gimusiųjų skaičius ir programuoja ateities gyventojų skaičių, didele dalimi lemia gyventojų amžiaus struktūrą. O per paskutinius kelerius metus mes fiksuojame mažiausius gimusiųjų skaičius. (…) Tai reiškia, kad maždaug kiekvienas metinis skaičius nurodo, kiek po maždaug 6 metų vaikų ateis į mokyklas, po 16–18 įsilies į studijas ar darbo rinką“, – dėstė ekspertas.
„Karantinas turi pasekmių tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Galutinai tai pamatysime po keleto mėnesių. Bet ekonomikos pandemijos pasekmės kelių metų perspektyvoje gimstamumui greičiausiai turės neigiamų pasekmių“, – prognozavo jis.
Tai anot eksperto prognozuoja ir nukritęs naujų santuokų skaičius.
D. Jasilionis teigė, kad apie esmines permainas signalizuoja emigracija.
„Žiniasklaidos komentaruose pradėjome girdėti apie lūžį emigracijoje, demografiniuose pokyčiuose. Bet žvelgiant giliau ar mes galime teigti apie esmines permainas? Demografų nuomone, per anksti apie tai kalbėti. Ir pagrindinė problema, kad emigracija vis dar išlieka aukšta“, – aiškino jis.
Gyventojų skaičiaus mažėjimas gali būti dar didesnis
Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja I. Masiulaitytė–Šukevič ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė, kad dabar Lietuvai pateikta ilgalaikė prognozė dar gali blogėti, atsižvelgiant į koronaviruso pandemijos situaciją.
„Eurostat“ prognozavo, kad 2050 metais Lietuvoje turėtų gyventi 2,138 milijono gyventojų. Bet darant šias prognozes dar nebuvo atsižvelgta į pandeminę situaciją. Jos, turbūt dar pasitikslins atsižvelgiant į visus pokyčius pasaulyje. (…) Jeigu tendencijos nesikeis, nedidės gimusiųjų skaičius, gyventojų skaičiaus sumažėjimas bus dar stipresnis, nei buvo prieš tai“, – apie ilgalaikes prognozes spaudos konferencijoje informavo Statistikos departamento atstovė.