Prie įvažiavimo budintis policijos pareigūnas žurnalistus informuoja, kad patekti miestiečiams įprastu keliu į šį rajoną nepavyks, mat kelią užtvėrusi gaisrinės automobilio žarna, kurios nepervažiuosime.
Pasukę kitu keliu priartėjame prie gaisravietės. Čia – ženklas, pranešantis, kad atvykome prie kontrolės punkto ir dar vienas policijos ekipažas.
Šiandien yra aštuntoji diena, kai miestas kovoja su ekologine katastrofa vadinamu gaisru. Patekus į gaisravietę dūmų nebesimato, tačiau vos kelias minutes pabuvus lauke ima skaudėti galvą, ašaroti akys.
Šalia gaisravietės įsikūręs ugniagesių štabas, kur ir strateguojami visi gaisro gesinimo darbai. Tiesa, štabe dirbantys ugniagesiai nekalbūs. Paklausti, kaip jaučiasi po ne vienos paros alinančio darbo, tik nusijuokia. „Ugniagesiai stiprūs, jų sveikata gera, nesiskundžiam“, – ranka numoja vienas jų.
Kitiems pareigūnams – poilsio pertraukėlė. Jos metu jie patraukia pasistiprinti prie stalo, kuris nukrautas abejingais negalėjusių likti žmonių suvežtu maistu. Tiesa, kad nuovargis daro savo, išduoda ne tik pajuodusios ugniagesių rankos ir purvini veidai. Mums besikalbant su už maitinimą atsakinga Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiąją specialiste Loreta Cibulskiene, vienam ugniagesiui iš rankų iškrenta popierinis puodelis su gėrimu. Skėstelėjęs rankomis vyras įsipila naują porciją, tačiau gėrimo nenulaiko ir šįsyk, puodelis su visu turiniu virsta ant stalo.
Du ugniagesius išsivežė medikai
Kad alinantis darbas ir bemiegės naktys daro savo, patvirtina ir Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Algirdas Bautronis. Jo teigimu, vienu metu gaisravietėje dirba apie 40 ugniagesių, jų pamaina prasideda anksti ryte ir trunka ištisą parą.
„Pradžia pamainos būna lengvesnė, o į pamainos pabaigą, iš po nakties tikrai būna šiek tiek pavargę. Mes dieną labai intensyviai dirbame, o naktinėmis valandomis krūvius šiek tiek sumažiname, bet vėlgi neatsipalaiduojame nė minutei, švirkštai dirba pilnu pajėgumu ir grandys mūsų dirba su kvėpavimo aparatais. Tas darbas visą dieną su kvėpavimo aparatais irgi sekina. Sunkus darbas“, – kalba V. Bautronis.
Pašnekovo teigimu, kai kurie ugniagesiai pragariškame gaisre jau pluša po antrą pamainą, kai kurių ratas esą jau sukasi ir trečią kartą.
„Būna grandis, kuri dirba pačiame židinyje, iškvėpuoja balionus, juos keičia kita grandis. Kol vieni dirba, kiti pasiilsi ir taip sukame ratu. Jie turi pusvalandį, valandą pailsėt, kažkiek atsipalaiduoti ir vėl valandą dirba ten“, – apie kasdienybę gaisre kalba V. Bautronis.
Pasak pareigūno, vyrai nuovargį jautė jau ir po pirmųjų gaisro dienų, nes darbas sunkus fiziškai. A. Bautronis pasidžiaugė, kad nors gaisras ir milžiniškas, o darbas alinantis, rimtų traumų ugniagesiams pavyko išvengti. Tiesa, kelis jų dėl išsekimo jau teko išsivežti medikams.
„Ačiū Dievui, kad tokių traumų, fizinių lūžių, mes išvengėme – tai labai geras rezultatas, bet bijau prisišnekėti, nes mes dar gaisro neužgesinome, dar griaunamos konstrukcijos. Viliuosi, kad išvengsime sunkių traumų. O tokių lengvų – šiandien buvo išvežti du ugniagesiai, bet vėlgi diagnozuotas fizinis išsekimas, kalio, magnio trūkumas, bet čia daugiau dėl pervargimo. Kažkokio pavojaus gyvybei nėra“, – komentavo pašnekovas ir pridūrė, kad pareigūnai jėgas atgaudinėja namuose, į ligoninę paguldyti jie nebuvo.
Žmonės toliau veža maistą
Anot L. Cibulskienės, kuri, kaip pati sako, šioje gaisravietėje jau beveik gyvena, žmonės ir toliau veža maistą – medų, sultis, marinuotas daržoves. Tuo netrukus įsitikiname ir patys – link ugniagesių stalo ateina vyras, nešinas prekybos centro logotipu paženklintu maišeliu.
„Nebevežkit“, – atsidūsta L. Cibulskienė. „Be galo esame dėkingi ir Alytaus miesto, ir rajono gyventojams. Žmonės su maistu atvažiavo net iš Panevėžio. Galbūt žmonėms atrodo, kad neturime, ką valgyti, bet iš tikrųjų tai čia visko pilna. Stiklainius veža, obuolių sultis veža žmonės. Kaip mes sakome, jau būkite geri, palaukite, mes paskelbsime, jeigu badaujame“, – kalba ji ir priduria, kad jei žmonės nori prisidėti ir atsidėkoti ugniagesiams, gali tai padaryti pervesdami pinigų į miesto savivaldybės atidarytą sąskaitą.
„Pas mus dar šaldytuvai pilni maisto“, – nusijuokia pašnekovė. Moteris pasakoja, kad ugniagesiai maitinasi bent kelis kartus per dieną, kai kurie jų pasistiprina pertraukos metu, kiti užkanda pačioje gaisro vietoje.
„Žmonės maitinasi kelis kartus per parą, kada nori, mes bendraujame, per racijas praneša – norim arbatos, kavos. Kas gali ateina čia, kas ne – jiems nuvežame, turime termosus“, – apie kasdienybę pasakoja ji.
Moteris atvirauja, kad per tiek laiko gaisravietė visiems čia dirbantiems pareigūnams jau tapo lyg namai.
„Aš čia jau gyvenu visą savaitę, – nusijuokia L. Cibulskienė. – Ką darysi, taip jau yra, kažkas turi pasirūpinti ir vyrais. Jie dirba gesinimo darbuose, o maitinimas yra maitinimas. Čia jau kaip namie, gyvenimas eina. Mes čia visi pabendraujame, pajuokaujame, vyrai atsipalaiduoja, ateina, pasėdi, pavalgo. Kaip jie sako – Lorke, pas tave čia pati smagiausia vieta“, – teigia pašnekovė.
Tiesa, moteris pripažįsta, kad fizinį nuovargį jau jaučia visi, tačiau toks alinantis krūvis, teigia ji, ugniagesiams įprastas.
„Yra toks pasakymas – mes tokią duoną pasirinkome. Juk ne kiekvienas gali būti ugniagesiu, kiekvienam, matyt, savo duota. Mums čia yra kaip ir natūralu. Aišku, tokie gaisrai pasitaiko nedažnai. Žmonės yra žmonės, darbas nėra lengvas, bet nieko, kai užgesinsime gaisrą tada pailsėsime. Visi atsigausim“, – sako L. Cibulskienė.
Darbai vyksta toliau
Kaip DELFI pasakojo įvykio vietoje dirbantis A. Bautronis, šiuo metu gaisravietėje vandens yra iki kelių, o darbai dar nėra baigti.
„Situacija gerėja su kiekvienu žingsniu ir kiekviena diena. Kas buvo pirmomis dienomis, tai dabar virš stogo dūmų šleifo jau beveik nematyti“, – apie situaciją kalbėjo A. Bautroinis.
Jis tikino, kad pastato viduje šiuo metu dirba trys ekskavatoriai, ardomos pastato konstrukcijos, trukdančios užgesinti rusenančius židinius.
Prieš paliekant gaisravietę žingsniuoju atiduoti respiratorių. Prasilenkiame su ką tik iš vis dar rusenančio pastato išėjusiu ugniagesiu, kurio veidą dengia po šalmu dėvima kaukė. „Gyvi?“ – klausiu. „Kažkiek“, - nusijuokia ugniagesys ir nužingsniuoja atsisėsti ant šaligatvio krašto prie savo kolegų.
DELFI primena, kad padangų perdirbimo įmonė Alytuje užsiliepsnojo praėjusį trečiadienį. Degant padangoms kai kuriuose aplinkiniuose kaimuose oro tarša leistinas normas kartais viršydavo ir 10 kartų.