Civilinės aviacijos administracijos (CAA) Orlaivių skyriaus vyr. specialistas Algimantas Deikus gegužės 5-ąją Danijoje apžiūrėjo orlaivio išorės konstrukciją. Jis tikrino, ar nėra sparnų pažeidimų, korozijos – apėjo visą orlaivį iš išorės, buvo užlipęs ant lėktuvo viršaus. Specialistas taip pat apžiūrėjo orlaivio sraigtą ir jame pastebėjo nežymų trūkumą. Jis taip pat sakė apžiūrėjęs variklį bei saloną.
A. Deikus pastebėjo dažytų paviršių pažeidimų (atsilupusių dažų), padangos buvo nepilnai pripūstos ir suskirdusios, tačiau, sakė specialistas, tokio tipo orlaiviams padangų pažeidimams leidžiamos plačios ribos. Ant sraigto viršūnės pastebėti keli nežymūs įmušimai, galimai atsiradę nuo pakilimo tako akmenukų. „Norint atlikti detalesnę patiktą, reikia ardyti orlaivį“, – aiškino A. Deikus, turintis per 10 metų inžinieriaus stažą ir pats pilotuojantis tokio tipo lėktuvus.
Kairiame lėktuvo sparne buvo perdegusi tūpimo lempa, pastebėtas neskaidrus kabinos dešinės pusės įstiklinimas (įdėtas plastikinis stiklas). A. Deikus taip pat atliko dokumentų patikrą – dokumentuose trūkumų nebuvo. Patikros metu variklis nebuvo užvestas.
Dėl aptiktų trūkumų A. Deikus skrydžiui išdavė ne nuolatinį leidimą, kurio prašyta, o leidimą specialiam skrydžiui – iš Danijos į Klaipėdą. Numatyta, kad bus skrendama dieną. A. Deikus teigė supratęs, kad lėktuvas skris per Baltiją, tačiau jei ir būtų buvę skrendama sausuma, apžiūra nebūtų pasikeitusi. A. Deikus taip pat žinojo, kad keletą metų „An-2“ nebuvo skraidyta, tačiau jam įrodymų dėl tinkamos priežiūros užteko.
Kabinoje specialistas matė gesintuvus, vaistinėlę. Patikros metu orlaivyje gelbėjimosi plaustų nebuvo – jais prieš skrydį turi pasirūpinti patys lakūnai.
Miega ramiai
NSGK narys Valdas Vasiliauskas klausė, ar A. Deikus nejaučia kaltės dėl išduoto leidimo ir ar nemano, kad atlikta patikra – formali. Specialistas aiškino savo darbą atlikęs ir orlaivį patikrinęs: techninius darbus atlieka profesionalūs inžinieriai, o CAA specialistams apžiūros metu reikia patikinti, ar techniniai darbai atlikti pagal instrukcijas.
„Aš nemiegu ramiai, nes tą žmogų pažinau, o dėl savo veiksmų miegu pakankamai ramiai“, – į V. Vasiliausko klausimą, ar ramiai miega, atsakė A. Deikus.
Seimo nariai domėjosi, ar lėktuvo sparnai galėjo būti klijuoti. Pasak A. Deikaus, sparnai buvo tvarkyti, tačiau nei jų išorėje, nei viduje defektų neaptikta. Klausiamas parlamentarų, specialistas išsakė nuomonę, kodėl lėktuvas sugedo. A. Deikaus teigimu, galimos priežastys kelios – gedimas degimo ar kuro sistemose, taip pat galėjo būti gedimas variklio viduje.
DELFI primena, kad iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne: daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje. Penktadienį Baltijos jūroje vyko lėktuvo iškėlimo operacija, jos metu orlaivyje rastas vienas kūnas – Adolfo Mačiulio. Jo palaikus į Klaipėdą jau parplukdė karinis laivas „Aukštaitis“.
Kas atsitinka leidžiantis į vandenį
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto Aviacinės mechanikos katedros vedėjas doc. dr. Eduardas Lasauskas kalbėjo, kad nevaldomoje skrydžių erdvėje beveik visa atsakomybė tenka skrydžių vykdytojui.
„Skrydžiui per tokius vandens telkinius kaip per Baltijos jūrą vienmotoris lėktuvas visada kelia abejones. Skrendant su vienmotoriu lėktuvu per tokį telkinį, labai didelis pavojus ir gelbėjimo priemonės būtinos“, – kalbėjo A. Lasauskas. Štai, sakė jis, per vandenynus skraidantys lėktuvai turi turėti mažiausiai du variklius, o sugedus vienam varikliui, turi sėkmingai baigti skrydį vienu varikliu.
A. Lasauskas paaiškino, kas tokio tipo lėktuvui nutinka tūpiant ant vandens. Viskas priklauso nuo to, kokioje padėtyje jis paliečia vandenį. Jei vanduo paliečiamas teisingai, abiem ratais, prasideda stiprus stabdymas. Jei pilotai būtų prisisegę saugos diržus, mirtinų ar pavojingų traumų nepatirtų. „Lėktuvui nukritus į vandenį, jis 5-10 minučių galbūt gali išsilaikyti vandenyje ir pilotai galėtų išlipti arba atidarę kabinos langus, arba per pagrindines duris, kurios yra kairiajame borte“, – aiškino docentas.
Tačiau, sakė jis, tai tik teoriniai samprotavimai. Tačiau jei tūpdamas lėktuvas vandenį paliečia sparnu, sparnas lūžta ir lėktuvas verčiasi. Specialistas abejoja, ar buvo galima lėktuvą sėkmingai nutupdyti ant vandens paviršiaus esant tokiam bangavimui, koks buvo avarijos dieną.
Pasak A. Lasausko, sprendžiant iš lėktuvo padėties dugne – gulėjo nosimi į priekį, nesulūžęs – galima tikėtis, kad orlaivis buvo kvalifikuotai nutupdytas, tūpdamas nesulūžo ir paskui, veikiamas sunkaus variklio, nosimi nugrimzdo į dugną.
Vieną nelaimės priežastį jau atmeta
Susisiekimo ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys sakė, kad tiriamos visos nelaimės priežastys: žmogaus klaida, gedimai, nepalankios oro sąlygos bei išorės poveikis, pavyzdžiui, terorizmas. Kol vyksta tyrimas, visos versijos nagrinėjamos.
„Mes dar galutinai neatmetėme, bet, manyčiau, terorizmo versiją galėtume su gana nemaža tikimybe atmesti dabar jau, bet tą mes vis tiek svarstysime, – kalbėjo B. Merkys.
Pasak B. Merkio, nutarta orlaivio iš jūros dugno neiškelti, nes tai – labai brangi operacija. Be to, nėra šimtaprocentinio įsitikinimo, kad iškėlus lėktuvą būtų galima nustatyti avarijos priežastis. Orlaivio iškėlimo operacija atsieitų milijonus eurų.
Ekspertas paaiškino, kad eksperimentiniai orlaiviai negali būti naudojami komerciniais tikslais. Jei šiuo orlaiviu skraidinami žmonės, jie turi būti perspėjami apie tai, kad orlaivis nesertifikuotas, eksperimentinis, tad didesnė skrydžio rizika.
Visos išlaidos valstybei, nes „kompanija bankrutuotų“
„Susidarė įspūdis, kad žmogus nuvyko turėdamas prožektorių, apžiūrėjo vizualiai lėktuvą, pasižiūrėjo dokumentus, kada jis paskutinį kartą buvo techniškai apžiūrėtas, rado keletą neesminių trūkumų ir išdavė specialių vienkartinį leidimą parskristi lėktuvu į Lietuvą“, – taip prieš skrydį specialisto atliktą lėktuvo apžiūrą komentavo NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis aiškino komitete sužinojęs, kad tai – specialių statusą turintis eksperimentinis lėktuvas.
Pasak A. Paulausko, leidimą išrašantis technikas visko žinoti ir garantuoti negali. Mažoji, arba nekomercinė aviacija – pilotų atsakomybė. Parlamentaras svarsto, kad reikia įteisinti privalomą orlaivių draudimą, mat dabar visos su tyrimu susijusios išlaidos tenka valstybei.
A. Paulausko nuomone, nustatyti labai aiškią katastrofos priežastį bus labai sunku. Realiausia, kad nelaimę nulėmė techninės priežastys. Pasak NSGK pirmininko, norint nustatyti tikrąją avarijos priežastį, gal lėktuvą ir reikėtų iškelti, tačiau to kaina didžiulė. „Kompanija yra, bet ji kitą dieną bankrutuotų“, – apie lėktuvo savininkės „Klaipėdos avialinijų“ atsakomybę kalbėjo A. Paulauskas.
Nurodė pilotų atsakomybę
Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas teigia, kad orlaivio pilotai pakildami į orą yra atsakingi už pasirengimą skrydžiui, kaip ir automobilio vairuotojai - už savo transporto priemonės būklę ir reikiamas priemones.
Tokią poziciją viceministras pirmadienį išsakė lėktuvo „An-2“ avarijos aplinkybes triančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
„Bendrosios aviacijos orlaivių pilotai yra atsakingi už daugelį dalykų, tai lygiai tokia pati situacija, kaip mes, kiekvienas vairuotojas, sėsdamas prie vairo atsakome už savo veiksmus ir esame atsakingi už daiktus, kurie privalomi pagal Kelių eismo taisykles. Šioje vietoje nematau skirtumo, lygiai taip pat orlaivis, kuris yra bendrosios aviacijos orlaivis, ir vairuotojai pilnai atsakingi už veiksmus ir kas pas juos kabinoje yra“, - po posėdžio žurnalistams sakė A.Šliupas.
Klausiamas, ar reikia griežtinti reikalavimus, kokias gelbėjimo priemones būtina turėti lėktuve, viceministras tvirtino, kad tai spręs komisija. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nukritusio orlaivio pilotai gelbėjimo priemones turėjo, bet jomis galbūt nespėta pasinaudoti. Viceministras taip pat pažymėjo, kad pilotai patys renkasi maršrutą ir įvertinę lėktuvo technines ypatybes galėjo rinktis maršrutą sausuma, palei jūrą, o ne per ją.
„Ar reikalingas sugriežtinimas, ne aš vienas turėčiau spręsti ir negaliu to daryti. Yra Vyriausybės kanclerio sudaryta komisija tam tikslui, kurios narys ir aš esu, ir komisijos išvados bus pateiktos, ir mes kaip Susisiekimo ministerija ar mums pavaldžios institucijos imsis priemonių. Per jūrą skrendant reikia vilkėti liemenes, turi būti plaustas, kai toliau nuo kranto kaip šimtas kilometrų, kaip ir matėme iš naujausios informacijos, liemenės ir plaustas buvo, bet tuo plaustu, kaip matome, nepasinaudojo“, - sakė A. Šliupas.
Ministras: „An2“ iškėlimas yra per brangus
Baltijos jūroje sudužusio lėktuvo „An2“ iškėlimas yra per brangus, mano susisiekimo ministras. Todėl jis antradienį Vyriausybei siūlys lėktuvą palikti jūros dugne.
Rimantas Sinkevičius teigia, kad lėktuvo iškėlimo darbai yra per brangūs, o sisteminių orlaivio klaidų tyrimas esą neatskleistų, todėl, jo nuomone, „An2“ reikėtų palikti jūroje.
„Aš siūlysiu orlaivį palikti ten, kur jis yra. Tai yra per brangu - vienas dalykas. Antras dalykas - tie orlaiviai eksploatuojami apie 50 metų ir kokių nors sisteminių klaidų tokio tipo orlaiviams per tuos 50 metų - jeigu jos ir buvo - tai jos jau atrastos. Manau, kad tai galėjo būti techninės priežastys, galbūt žmogiškosios klaidos, galbūt gamtinės sąlygos darė įtaką. Kokių nors sisteminių klaidų atrasti būtų sudėtinga. Matyt, priežastys galėtų būti ne sisteminės, o būdingos šitam orlaiviui“, - po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį BNS sakė R. Sinkevičius.
Pasak jo, net ir iškėlus lėktuvą gali būti, kad avarijos priežasčių nepavyks nustatyti, kadangi savaitgalį atliekant piloto kūno iškėlimo darbus, lūžo orlaivio sparnai.
„Orlaivio iškėlimas yra brangus dalykas, nes reikėtų platformos, kuri pritaikyta plaukioti jūroje, plius, kaip žinote, pirmojo etapo metu dalis orlaivio - sparnai - nulūžo. Dėl šitų praradimų tos tikslios priežasties net iškėlus galima ir nenustatyt, tai tik būtų išnaudoti pinigai“, - tikino ministras.
Jis teigė, kad dėl lėktuvo iškėlimo Ministrų kabinetas turėtų apsispręsti antradienio pasitarime.
Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį žurnalistams sakė, kad Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, jog lėktuvas turėtų būti iškeltas, tačiau reikia atsižvelgti į naujas aplinkybes.
„Politinė pozicija yra tokia: Vyriausybės priimtame nutarime aiškiai parašyta, kad jis turi būti iškeltas, bet, kaip žinote, kėlimo metu lėktuvo sparnai atplyšo ir, aišku, ekspertai turi pasakyti, kokios yra galimybės dabar jį ištraukti“, - teigė Vyriausybės vadovas.