Apie tai A. Pranckevičius kalbėjo antradienio rytą Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje.
A. Pranckevičius pripažino, kad koronaviruso grėsmės pradžioje, kovo mėnesį, situacija buvo valdoma gana chaotiškai.
„Trys bendri pastebėjimai – Lietuvos narystės Europos sąjungoje 16–os metų išvakarėse svarbu pažymėti, kad jei šiandien nebūtume ES ir eurozonoje, dorotis su šia pandemija ir ilgalaikėmis jos pasekmėmis, būtų labai sudėtinga. Nepaisant daugelio piktavalių gąsdinimų, kad šios pandemijos akivaizdoje ES gali sugriūti, jie nepasitvirtino. Pradžia buvo chaotiška, ji buvo mažai koordinuota. Tačiau labai greitai valstybės narės suprato, kad gali veikti kartu, rodyti viena kitai pagalbą, demonstruoti solidarumą“, – kalbėjo jis.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje biuro vadovo teigimu, ES ateities biudžetas gali būti ne tik galimybe šalims narėms atsistoti ant kojų.
„Ir žiūrint į ateitį, Europos komisijos ruošiamas atkūrimo fondas ir ateities ES biudžetas, Lietuvai gali tapti ne tik galimybe atsistoti ant kojų, bet ir investuoti į ateities proveržio sritis“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė A. Pranckevičius.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje biuro vadovas teigė, kad ES didžiausią dėmesį per 6 karantino savaites kreipė į piliečius, sveikatos sektorių ir ekonomiką. Į ES sugrįžo apie 500 tūkstančių Europos piliečių.
„Kartu buvo labai svarbu užtikrinti, kad žmonės neprarastų darbų ir čia Komisija pasiūlė savo labai garsią jau dabar iniciatyvą – 100 milijardo eurų dydžio paskolų schemą, kuri padės valstybėms narėms apmokėti prastovas žmonių, tam, kad jie neprarastų darbo, o įmonės – savo veiklos“, – teigė jis.
A. Pranckevičiaus teigimu, sveikatos sektorius šiuo metu išgyvena didžiausią krūvį visoje ES. O Europos Komisija iš Europos biudžeto paskyrė 3 milijardus eurų skubioms priemonėms, bei 220 milijonų eurų moksliniams tyrimams, vakcinos nuo koronaviruso tyrimams.
„Ekonomikoje visų pirma reikėjo užtikrinti, kad vidaus rinka funkcionuotų. Ir kovo viduryje paskelbė žaliuosius koridorius. Ir kartu ėmėsi ir didelių finansinių galimybių paieškos. Taigi bendroje sumoje pagalbai yra skiriama įspūdinga 3,3 trilijonų eurų suma“, – džiaugėsi Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje biuro vadovas.
A. Pranckevičius spaudos konferencijoje teigė, kad ES šalims narėms gali tekti kardinaliai keisti savo pasiūlymus dėl naujos finansinės perspektyvos.
„Biudžetas turės būti visiškai peržiūrėtas, būtent dėl to ES valstybių vadovai ir premjerai suteikė mandatą Europos komisijai grįžti prie stalo ir pristatyti visiškai naują ateities biudžeto projektą. Tai yra galimybė paversti šį biudžetą vienu pagrindinių instrumentų, išeinant iš dabartinės krizės“, – sakė jis.
Biudžeto karpymai tikrai nėra numatomi, spaudos konferencijoje kalbėjo A. Pranckevičius.
„Komisijos pirmininkės nuomonė, karpymai nėra atsakymas. Atvirkščiai – yra reikalinga didesnė finansinė jėga, didesnis biudžetas, didesni nuosavi ištekliai, tam, kad galėtume įveikti šią pandemiją“, – teigė A. Pranckevičius.
„Galiausiai sprendimai bus valstybių narių ir Europos Parlamento rankose. Bet komisija savo pasiūlyme bus ambicinga“, – sakė jis.