V. Pranckietis neatmeta galimybės, kad „socialdarbiečiai“ apskritai liks už valdančiosios koalicijos borto ir „valstiečiams“, siekusiems stipresnės daugumos, galiausiai teks dirbti mažumos Vyriausybėje.
Komentuodamas derybų metu užvirusias diskusijas dėl Seimo vadovo posto ir tai, kad prieš kelias dienas „socialdarbiečiai“ pareiškė, jog parlamento vadovo kėdė jų nebedomina, V. Pranckietis įsitikinęs – kalbos, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis nori suvesti asmenines sąskaitas, jį atleidžiant, buvo teisingos. Tačiau, jei visgi Seimo vadovu jis liktų, teigia V. Pranckietis, kilusios įtampos tarp jo ir R. Karbauskio išėjo tik į gerą.
Jo teigimu, garsiai nuaidėjusios diskusijos ne tik sukūrė atviresnę „valstiečių“ partiją, tačiau kilstelėjo ir jo populiarumą visuomenės akyse.
Galiausiai V. Pranckietis pripažįsta, kad jo anksčiau deklaruotam siekiui gerinti Seimo prestižą iškilo kliūčių. Seimo sprendimas neleisti teisėsaugai imtis Petro Gražulio, tvirtina jis, kiekvienam doram žmogui turėtų sukelti gėdos jausmą.
– Jūs esate tas šios Seimo kadencijos politikas, kuris, tikriausiai nesuklysiu pasakęs, daugiausiai kalbėjo apie Seimo prestižo kėlimą. Ar visa tai, kas vyksta pastarąsias tris savaites, kažkaip prisideda prie Seimo įvaizdžio gerinimo?
– Turbūt reikėtų kalbėti nuo pradžių, kad visi stengiasi, jog Seimo įvaizdis būtų geras, bet jis geras buvo tik tada, kai buvo renkamas pats pirmasis Seimas. O tada, kai atsirado labai rimtos opozicijos, žmonių akyse Seimas pasirodė nevienalytis ir nevieningas. O kai Seimas nevieningas, žmonėms atrodo, kad yra kažkokia priešprieša ir vyksta karas. Karas čia nevyksta... Tai yra diskusija, kuri turi vykti, ir tai yra gerai, kai diskusijų pabaigoje yra priimami sprendimai.
– Tikriausiai daugelis ir neprieštarautų tam, kad Seime turi vykti diskusija dėl ideologinių, dėl programinių nuostatų. Bet jūs, žvelgdamas į tai, kaip dabar formuojama naujoji koalicija, matote diskusiją dėl programinių nuostatų ar visgi labiau siaurus partinius interesus? Kitaip tariant, ar užbaigs dabartinį procesą susitarimas?
– Pirmiausia buvo didelė klaida išardyti koaliciją garsiais pareiškimais, nes dabar ji kuriama lygiai su tais pačiais partneriais. Nebuvo prasmės išardyti tam, kad būtų sukurta tas pats.
– Tai vykstančios derybos, jūsų nuomone, yra savotiškas blefas, siekiama visai ne to, kuo yra dengiamasi, kad siekiama.
– Jau sakiau, tai buvo klaida. Tai savotiškas koalicijos partnerių prašymas, kad gal paimkite ką nors daugiau. Taip dabar ir vyksta. Jėgą pajutę koalicijos partneriai pradėjo prašyti daugiau. Tada mes pradėjome žiūrėti į tai, kas yra įmanoma ir kas neįmanoma. Žinoma, visus tuos gerus norus ir gerus reikalavimus reikėtų grįsti finansinėmis galimybėmis ir čia Vyriausybė turi pasakyti rimtą žodį, kiek mes galime, o ne tai, kad įsipareigosime, nepagrindžiant (pažadų – ELTA) pinigais. Toks įsipareigojimas yra nieko vertas.
Aš manau, kad derybos nevyksta, šiuo metu vyksta chaosas. Vieni derybininkai galbūt per daug reikalauja, norėdami būti labiau matomi, kiti turbūt nebegali su tiek sutikti. Susidaro tokia situacija, kad vieni nori tiek, kiek kiti neturi.
– Tai jūs tarsi reziumuojate, kad kažko geresnio pasibaigus deryboms mes neturėsime – lyginant su tuo, kas buvo iki išardant koaliciją.
– Manau, kad iki tol (iki nutraukiant koalicijos sutartį – ELTA) buvo ramus darbas. Taip, nebuvo pastovios daugumos, tačiau atskiriems sprendimams tos daugumos susiformuodavo, sprendimai būdavo priimami. Jeigu buvo norima prisijungti Lietuvos lenkų rinkimų akciją-krikščioniškų šeimų sąjungą, tai tada ir reikėjo derėtis su jais. Bet ir dabar atrodo, kad pagal šios partijos pirmininko pareiškimus, į koaliciją lyg ir nesiruošiama. Paremti gerus sprendimus jie žada, o iškelti socialiniai reikalavimai yra dideli, ir jie tikrai yra per sunkūs esamoms valstybės galimybėms. Būtų keista, jeigu reikalavimai keliami tik tam, kad nebūtų galima susitarti. Tačiau jeigu reikalavimai keliami labai rimtai, juos reikia gerbti, jeigu, žinoma, įmanoma reikalavimus įgyvendinti. Bet jeigu ne – tai gali tekti pasirašyti su trimis partijomis ir tuo pasibaigs koalicija. Ji turės tą pačią daugumą ir tokį patį palaikymą iš kitur.
– Jūs sakote, kad derybos yra tik siekis politikams pasirodyti? Pavyzdžiui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas net pyktelėjo ant „socialdarbiečių“, kad jie savinasi didesnių vaiko pinigų klausimą.
– Priminsiu šiek tiek istorijos. Prieš pusantrų metų aš buvau pirmasis, kuris žiniasklaidoje pasakiau, kad kiekvienas vaikas galėtų būti apdovanotas 100 eurų. Tada buvau labai kritikuojamas, kad tai yra neįmanoma. Aš nepasakiau, kad tai turėtų būti pasiekta tais pačiais metais, sakiau, kad turime tokią siekiamybę turėti. Taigi ta siekiamybė yra kitų lūpose, tačiau nereikėtų iš to padaryti varžybų ar biržos, kas pasiūlys daugiau. Reikėtų žiūrėti į realias galimybes ir, grįšiu prie to paties, – Vyriausybė turi suskaičiuoti finansus. Visi tiki, kad to (didesnių vaiko pinigų – ELTA) reikia. Manau, ir opozicija čia pritartų. Tai būtų bendras interesas, todėl nuo bendrų Lietuvos interesų ir reikėtų pradėti kuriant bendrą koaliciją, ir ta koalicija galėtų būti labai plati.
– Tai šiuo metu koalicijos formavimas vyksta atitolstant nuo bendro intereso?
– Gal per daug lenktyniaujama, o nesusitariama dėl interesų.
– Tikite, kad galiausiai bus suformuota mažumos Vyriausybė? Tie patys koalicijos statytojai užsimena, kad derybos kitą savaitę gali baigtis tik trijų partijų koalicija. Kiek toks scenarijus tikėtinas?
– Tikimybių teorijos specialistu nesu buvęs, bet tai yra tikėtina. Mažumos Vyriausybė yra realus dalykas (...).
– Neatrodo jums keista, kad „socialdarbiečiai“ po naujų derybų gali netekti valdančiųjų statuso? Bent jau sprendžiant iš šiuo metu kilusių nesutarimų tarp derybinių grupių, panašu, kad būtent jie ir gali likti valdančiosios daugumos paraštėse?
– Aš manyčiau, kad („socialdarbiečiai“ – ELTA) gali išeiti arba gali būti tiesiog nebepakviesti. Jeigu bus keliami per aukšti reikalavimai, tai vieną dieną galima išgirsti: gerbiamieji ponai, mes negalime susitarti tokiomis sąlygomis. Jeigu jūsų netenkina esamos sąlygos, tada mes (valdantieji – ELTA) turime likti mažumoje, tačiau su esamomis (biudžeto – ELTA) galimybėmis.
– Grįžtant prie Seimo reputacijos klausimo. Pastarosios savaitės vienas aštriausių momentų buvo Petro Gražulio išgelbėjimas nuo prokurorų. Seimo nariai neleido teisėsaugai atlikti savo darbo. Tai, jūsų nuomone, krislas Seimo akyje?
– Žinoma, kad krislas. Aš galvoju, kaip kiekvienas Seimo narys galės paaiškinti tokį savo balsavimą... Žmonių lūkestis buvo labai paprastas. Manau, kad būtų teisingas Vyriausybės siūlymas atskirti kaltinimus (Seimo nariams – ELTA), nesusijusius su politine veikla ir kad jie nebūtų net svarstomi Seimo nario imuniteto panaikinimo kontekste.
– Jūsų nuomone, balsavime susilaikydami P. Gražulį nuo teisingumo išsukę „valstiečiai“ ir „socialdarbiečiai“ nesuprato reikalo esmės ir to, ko reikalauja prokuroras, ar intenciškai, statomos koalicijos fone, nebuvo linkę prarasti potencialaus balso?
– Buvo labai emocinga pono Gražulio kalba, tai galėjo kažkiek paveikti, bet gandų yra visokių, o gandų aš komentuoti nenorėčiau.
– Banalu klausti, bet paklausiu – po verdikto Gražuliui buvo gėda?
– Kad banalu to klausti, tikrai taip, jūs teisus, gal jūs ir nebeklauskite. Tačiau šis jausmas turbūt yra būdingas visiems žmonėms, bent jau doriems žmonėms.
– Panašu, kad derybų dėl koalicijos fokusas šiek tiek nukrypo nuo Seimo pirmininko posto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir vaiko pinigų link. „Socialdarbiečiai“ sako nebesieksią Seimo vadovo kėdės. Kaip vertinate savo galimybes toliau eiti savo pareigas?
– Visiškai netapatinčiau tų dviejų dalykų. Nuo pat garsiojo memorandumo pasirašymo, kai buvo tai pagarsinta, ne tik sakiau, bet ir žinojau, kad „socialdarbiečiai“ nėra suinteresuoti šia vieta, tačiau buvo nuolatos peršama tokia mintis, kad jiems to labai reikia. Labai nustebau pamatęs žiniasklaidoje pareiškimą, kad jiems šis postas visiškai neįdomus. Tiesiog nebelieka ir klausimo diskusijai.
– Jūsų nuomone, šis faktas įrodo, kad jūs buvote teisus, sakydamas, kad Seimo vadovo postu susidomėję visai kiti asmenys ir, kad jie paprašė „socialdarbiečių reikalauti Seimo pirmininko kėdės?
– Taip, ir nuosekliai aš tą kartojau, ir tą patį galėčiau dabar sakyti, kad nebuvo kitaip. Šie faktai paliudijo, kad aš kalbėjau tiesą.
– Po viso to, po „socialdarbiečių“ pareiškimo, kad jiems parlamento kėdė nebėra įdomi, jūsų nuomone, Seimo vadovo posto klausimas liko ant derybų stalo? Vis tiek bus siekiama rotacijos?
– Manau, kad parduoti galima tai, ką turime, ko nėra rinkoje – to nupirkti negalima. Todėl nereikėtų net svarstyti, kad įsiūlysime dar kam nors šį postą. Pirmiausia tas postas nėra susiūtas su manimi, tačiau šiandien man tenka ta garbė atstovauti Seimui ir Seimas išrenka žmogų šiai pozicijai. Šiandien tai nėra derybų klausimas, bet visko gali būti gyvenime.
– Šis – Seimo pirmininko kėdės perleidimo „socialdarbiečiams“ – klausimas, pripažinkime, daugiausiai buvo regimas jūsų ir pono Karbauskio ginčo fone. Šiame ginče daug kas buvo pasakyta ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Tarkime, jūs liekate Seimo vadovu, jūsų santykiai su ponu Karbauskiu lieka įmanomi?
– Aš priminsiu praėjusios savaitės žinią, kai pasakiau, kad padėsiu atstovėti mūsų garbę. Šiuo atveju ir („valstiečių“ – ELTA) partijos pirmininkas turi progą labai nesunkiu būdu atstovėti tą poziciją. Manau, kad jis to turėtų siekti. O dėl mūsų bendro darbo – mūsų bendras darbas yra toks, kad aš einu, kai esu kviečiamas, į frakciją pasiklausyti... aš dirbu savo darbą, o Ramūnas Karbauskis vadovauja Kultūros komitetui ir mūsų sąlyčio taškai yra per frakciją.
– Tačiau partijoje jis yra pirmininkas. Ar susiklosčiusi istorija nepamaišys būtent šiuo formatu. Esate minėjęs, kad Ramūnas Karbauskis sprendimus partijoje priima autoritariškai. Tai labai griežta pozicija. Kartu jūs abejojote, ar „valstiečių“ partija, vadovaujant dabartiniam pirmininkui, turi apskritai perspektyvų...
– Turėčiau pasidžiaugti partijos ir frakcijos narių nuomonėmis. Kai yra kalbama tokiais aštriais klausimais... dabar yra kalbama daug viešiau, daug atviriau. Jausdamas frakcijos žmonių palaikymą, džiaugiuosi, kad mes galime demokratėti. Galbūt reikėjo labai aštrios pradžios, kad keliautume į šį taką. Tačiau žmonės frakcijoje dabar jaučiasi daug laisvesni.
– Tai jūs visą šią istoriją vertinate kaip savotišką sveikatinimo programą – tarsi kibirkštis leidusi istorija išėjo į gerą.
– Galėčiau sakyti, kad kalbėtis visada yra naudinga. Svarbu neužsidaryti ir nedaryti uždarų sprendimų, reikia priimti viešus sprendimus, tada žmonės yra daug laisvesni.
– O kalbant apie jūsų santykį su likusias Seimo nariais. Turės visa ši istorija įtakos jūsų statusui?
– Aš nesiruošiu trauktis. Aš negaliu pasikeisti, aš niekada nevaidinau, aš visada buvau toks, koks esu, visada buvau atviras, visada buvau tiesus, visada buvau su stuburu, bent jau maniau, kad esu su stuburu. Niekas nesikeičia ir santykiuose su kitomis frakcijomis, aš privalau su visais bendrauti ir, manau, kad mūsų bendravimo būdas yra labai atviras, neturiu ko slėpti, o blogų santykių neturiu nė su kuo.
– Ne taip seniai sakėte, kad esate stebimas fotografų prie savo namų, kad gali pasirodyti seniai užmirštos istorijos. Žiniasklaidoje pasirodė kelios skepsį reiškiančios žinutės dėl jūsų kasdienio keliavimo į namus, esančius Kauno rajone, ir dėl savo patarėjams didinamo atlyginimo. Kaip tai pakomentuotumėte?
– Jeigu jos turėtų labai rimtą pagrindą, tada sakyčiau, kad į jas reikėtų atsižvelgti, bet turbūt jau pernai klausimas dėl važinėjimo į Kauną buvo keltas. Aš aiškiai pasakiau, kad esu ne ištremtas į Seimą, o išrinktas į Seimą ir aš noriu kasdien grįžti pas savo šeimą ir pas savo vaikus. Kai negaliu grįžti, man labai liūdna, todėl visada, kai galiu grįžti – grįžau ir grįšiu. Ne vienas žmogus turbūt važinėja iš Kauno į Vilnių dirbti, o aš, deja, neturiu kito pasirinkimo kaip tik važinėti šiuo (tarnybiniu transportu su eskortu – ELTA) transportu. Aš galiu važiuoti savo mašina, bet tada vis tiek lydės dvi mašinos, nes yra toks įstatymas. Tai ne mano pasirinkimas.
O dėl patarėjų, – kai Vyriausybė teikė projektą, jis ir buvo toks, koks buvo priimtas. Tai yra Vyriausybės siūlymas, kuriame visų patarėjų, ir Prezidentūros, ir premjero, ir Seimo pirmininko patarėjų atlyginimų koeficientai buvo sulyginti. Tačiau, kaip aiškino, buvo įsivėlusi techninė klaida (vėl atsirado skirtingi koeficientai – ELTA) ir po to komitetas ją pataisė, vėl suvienodindamas visų koeficientus (...) Konstituciškai premjero ir Seimo pirmininko patarėjai pagal pareigas yra viename lygyje ir jie yra verti kiekvieno euro cento.
– Tai jūs buvote iniciatorius minimo koeficientų suvienodinimo?
– Taip, aš paklausiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės Guodos Burokienės, kodėl taip yra (kodėl pasikeitė koeficientai – ELTA), gal čia yra kokia klaida. Sako, turbūt klaida, pataisysime. Vėliau pateikė Vyriausybės teiktą projektą grąžintą į tą lygmenį.
– Prisiminus jūsų žinutę, kad keliamos senos istorijos apie jus. Jūs tai regite kaip negatyvią jūsų atžvilgiu informaciją?
– Važinėjimo istorijos buvo lipdomos kiekvienam Seimo pirmininkui, galbūt dabartinė istorija yra noras parodyti mane kažkokiu blogiečiu. Tačiau aš dėkoju visiems, kas kelia tokius faktus, nes praėjusio mėnesio reitingai mane nustebino. Kuo labiau esi kritikuojamas – reitingai kyla. Man buvo labai keista.
– Gal, reikėtų sakyti, kilo ne dėl kritikos, kiek dėl pozicijos rodymo. Reikia pripažinti, kad anksčiau užaštrinęs klausimą suskubdavote atsitraukti. Galbūt dabar akistata su ponu Karbauskiu leido parodyti, kad galite būti ir tvirtos nuomonės. Nemanote, kad būtent tai kilstelėjo jūsų reitingą?
– Komplimentai sau nėra mano sritis.
– Tai ne komplimentai, tai priežastingumo, kodėl kilo jūsų reitingas, paieška. Kaip manote, ar ryžtingesnis jūsų stovėjimas, netgi konflikto kontekste su Ramūnu Karbauskiu, jums sukūrė politinių dividendų?
– Taip.