Kalbėdamas apie rinkiminius metus jis prognozavo, kad Seime galime sulaukti aštresnių apsižodžiavimų, matysime didelę kandidatų konkurenciją, bet žmonės išsirinks geriausius. V. Pranckietis linki diskutuoti prasmingai ir nedaryti negarbės Seimui.
Pasibaigus metams, nutilus audringoms sesijų diskusijoms atėjo metas susumuoti tai, kas pavyko, ir tai, ko galbūt nepavyko nuveikti. Todėl tradiciškai norėčiau paklausti, kaip vertinate pasibaigusius metus?
Vertinu pozityviai atliktų darbų prasme. Vis dėlto galima sakyti, kad jie buvo regresyvūs dėl asmeninių iniciatyvų, kartais viršijančių viešojo intereso poreikius. Pavyzdys – biudžeto pasiūlymai už 1,8 mlrd. eurų, kuriuos galima vadinti rinkiminiais veiksmais, siejant su vienmandatėmis apygardomis ar noru pasirodyti, bet vis dėlto turime įgyvendinti Vyriausybės programą. Tai ir buvo pasiekta, pavyko įvykdyti numatomus padidėjimus visose srityse – ir socialinių reikalų, ir švietimo, sveikatos apsaugos, gynybos. Žinoma, gal ne tiek, kiek buvo tikėtasi, kokie buvo žmonių lūkesčiai.
Pavyko nesupriešinti atskirų sričių, kad vienos grupės sąskaita būtų gerinamos kitų sąlygos. Buvo stengiamasi visus pamatyti ir išgirsti.
Kalbėdamas apie regresą turiu omenyje, kad net ir valdančiojoje daugumoje atsirado išskirtinumų, kur reikalavimai buvo teikiami ne visada pamatuoti. Atskirus asmeninius interesus buvo stengiamasi atspindėti įstatymuose arba biudžete.
2019 metais Seimas priėmė per 800 teisės aktų. Aišku, kad Seimo darbo neįmanoma sutalpinti į statistiką, nes toks vaizdas nebūtų išsamus ir objektyvus. Todėl norėčiau paklausti, ar jus tenkina priimtų dokumentų kokybė, kuri dažnai sulaukia gyventojų kritikos?
Pirmiausia norėčiau pasitikslinti, kas yra teisės aktų kokybė? Kaip ji matuojama? Nekokybiškų teisės aktų gauname ir iš Vyriausybės, ir iš Prezidentūros, paskui jie buvo taisomi įvairiais būdais, kad galų gale ta iniciatyva pasiektų numatytą rezultatą. Gal taip ir galime sakyti, kad kokybė yra įvertinama pasiektu rezultatu, pavyzdžiui, jei įvedama nauja taisyklė, tai ji įvedama, o kaip ji veiks, reikia stebėti. Apskritai, įstatymų leidyba yra dinaminė, pritaikoma prie kasdienybės ir praktikos. Mūsų Konstitucijoje nurodoma, kad įstatymas gali būti taisomas tik įstatymu, dėl to ir yra daromos pataisos, taip gyvename nuo 1992 metų. Galime vertinti tik įstatymo turinį, kurį nustato autorius. Jei turinys kam nors neįtinka, tai dėl to ir atsiranda kritika.
Koks, jūsų nuomone, reikšmingiausias būtų 2019 metų politinis įvykis, galbūt pateksiantis į šalies istoriją, o kuris įvykis galėtų tapti pamoka ateičiai?
Manau, rinkimai, referendumai buvo didelis įvykis, o pamoka galėtų būti skambūs pareiškimai rinkimų kampanijos metu, kad išmoktume žvelgti toliau nei matome agitacijos laikotarpiu.
Prasidėję 2020 metai bus istoriniai – tai bus Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai, Lietuva minės Nepriklausomybės 30-metį. Gal jau galite atskleisti pagrindinius planuojamų iškilmių akcentus?
Visus metus jausime iškilią nuotaiką ir pasididžiavimą, kad mūsų parlamentarizmo istorija skaičiuoja šimtmetį. Dar daugiau, istoriškai žvelgiant suskaičiuotume ir 450 metų, štai pernai iškilmingai minėjome Liublino unijos metines. Džiugu, kad šis Lietuvos ir Lenkijos įvykis įgauna kitus istorinius ir politinius vertinimus.
O Steigiamojo Seimo šimtmetis bus pažymėtas ir iškilmingu posėdžiu kovo 11-ąją. Į minėjimą pakvietėme daug mūsų užsienio svečių, parlamentų pirmininkų iš įvairių formatų – ir NB8, Šiaurės ir Baltijos šalys, Rytų partnerystės šalys, strateginės partnerės Lenkija, Vokietija. Dar vienas gražus akcentas, kad bus renovuojama Kauno Maironio universitetinė gimnazija, kurios pastate vyko Steigiamojo Seimo posėdis.
Šiais metais Lietuva išsirinks ir naują Seimą. Ar rinkiminiai metai, kurie tradiciškai pasižymi politinėmis aistromis, populistiniais pasiūlymais, jūsų nuomone, neišbalansuos Seimo darbo?
Tai jau galėjome pamatyti biudžeto svarstymo etape, tai rinkiminiai metai greičiausiai tokie ir bus. Matysime didelę konkurenciją, po 10-12 kandidatų į vieną vietą, bet žmonės išsirinks geriausius. Konkurencija tarp vienmandatininkų visada buvo ryški, tikiu, kad galime ir Seime sulaukti aštresnių apsižodžiavimų, tad aš palinkėsiu visiems diskutuoti prasmingai pristatant save ir nedaryti negarbės Seimui.
Ko norėtumėte palinkėti sau ir Lietuvos žmonėms?
Linkiu to, ko kiekvienam reikia. Kam reikia sveikatos, kam reikia ramybės, kam reikia teisybės, kam reikia drąsos.