„Į rudens programą įrašysime (klausimą dėl asmenvardžių rašymo – BNS)“, – penktadienį radijui „Znad Wilii“ sakė parlamento vadovas.
„Mums reikalingas rezultatas, koks jis bebūtų. Ne vilkinimas, o reikalinga proceso pabaiga“, – teigė jis.
Seimui yra pateikti du įstatymų projektai dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose. Pagal vieną jų, Lietuvos piliečio vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis būtų galima rašyti pagrindiniame paso puslapyje, jeigu to norintis asmuo pateiktų nelietuviškos pavardės variantą pagrindžiantį šaltinį. Tokią galimybę turėtų ir užsieniečio pavardę po santuokos perėmę lietuviai.
Antrasis projektas numato, kad vardas ir pavardė nelietuviškais rašmenimis turėtų būti rašomi papildomame paso puslapyje arba antroje tapatybės kortelės pusėje.
Vyriausybė pritaria pirmajam projektui.
Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai sako, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija gegužę paskelbė, kad pagrindiniame dokumento puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu tai asmenys, kurie yra sudarę santuoką su užsienio piliečiais arba tai yra Lietuvos pilietybę įgiję užsieniečiai.
Pataisų, kurios leistų ir Lietuvos lenkams pavardes rašyti su „w“ ar „x“, kalbininkai nevertino, nes, anot jų, nėra aišku, kokiems asmenims būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų.