Anot G. Karaliaus, protestuotojus reikėtų skirti į dvi atskiras stovyklas: taikius protestuotojus ir etatinius vandalus, kurie per visas demonstracijas naudojasi proga pasiautėti.
„Nereikia visų protestuotojų į vieną suversti, bet, šiuo atveju, mes matome tokį parako kokteilį įvairių aplinkybių, kurios daro šitą įvykį, šio paauglio žūtį, tokia grėsminga situacija. Tie protestai gali plėstis ir visi bijo, kad pasikartos 2005 metų riaušės, kurios truko 3 savaites, buvo dešimtys tūkstančių sudegintų automobilių, žmonių sulaikytų ir taip toliau“, - aiškino jis.
G. Karaliaus teigimu, Prancūzijos žmonės turi įvairių nuoskaudų, todėl baimė, jog protestai gali plėstis – vis auga.
„Vienos yra būtent susijusios su vadinamaisiais getais, kur gyvena imigrantai ir jų palikuonys, ir, kur yra socialinės atskirties, rasizmo, institucijų nepakankamo dėmesio problemos, bet yra ir tokios didesnės valstybinės problemos, kad šiaip yra nepasitenkinimas valdžia. Kol kas šios riaušės dėl paauglio žūties yra protestas prieš policijos žiaurumą ir neadekvatumą, bet labai mažai trūksta, kad jos taptų bendresniu protestu prieš valdžią“, - teigė politologas.
Anot jo, valdžia dabar turi galvoti kaip reaguoti į situaciją, parodant Vyriausybės stiprumą, bet, tuo pačiu, neperlenkti lazdos.
Šalyje vis dar neįvesta nepaprastoji padėtis
Prancūzijos prezidentas E. Macronas paskelbė, jog gatvėse atsiras vis daugiau pareigūnų, ragino, kad tėvai savo vaikus saugotų namuose ir teigė, kad iš socialinių tinklų bus raginama šalinti jautrų turinį, tačiau panašu, kad bent jau kol kas šalyje nėra įvedama nepaprastoji padėtis. G. Karalius paaiškino, kodėl taip yra.
„Ko gero, galime mes pamatyti nepaprastąją padėtį, bet tai yra toks dalykas, kuriuo piktnaudžiauti yra blogai. Buvo Kovido pandemija, buvo teroro aktai, tai pakankamai dažnai yra ji įvedinėjama ir dar sykį – reikėtų vengti, nes tiesiog tai pradės būti neefektyvus dalykas“, - teigė jis.
Anot politologo, yra ir kitų veiksmingų priemonių, kadangi Prancūzijos policija turi daug teisių.
„Štai dabar naujiena, kad visoje šalyje naktimis nebevažiuos viešasis transportas – taip mėginama stabdyti riaušininkus. Nepaprastoji padėtis leistų policijai įvesti komendanto valandas, daryti kratas, paieškas daug lengviau, bet, kita vertus, kai kurios policijos galios nuo 2017 įteisintos Macrono – tarkime, stabdymas, apieškojimas įtartinų asmenų, kas virto kaltinimais policijos rasizmų, nes, dažniausiai, stabdo tam tikros rasės žmones“, - aiškino jis.
Anot G. Karaliaus, tai, kad Prancūzijos policija turi daug teisių į tam tikras situacijų valdymo priemones, prisidėjo ir prie dabartinio konflikto.
„Kodėl į kelių eismo pažeidėją yra nutaikytas ginklas? Šita priemonė buvo įvesta po Nicos teroro akto, kai su autobusu į minią žmonių buvo įsirėžta ir buvo policininkams leista į pavojų prie vairo keliantį asmenį šauti. Kuo tai pavirto? Į kiekvieną chuliganą paauglį dabar šaunama“, - teigė jis.
Teisėsauga pripažino, kad ginklas prieš nepilnametį buvo panaudotas neteisėtai ir dėl šio įvykio bus pradėtas tyrimas už žmogžudystę, tačiau liaudžiai to neužtenka. Anot pašnekovo, liaudis Prancūzijoje yra nevienareikšmiška, todėl prezidentui reikės atrasti balansą, kaip nesupykdyti nei vienos, nei kitos pusės.
„Liaudį sudaro kelios dalys. Prancūzai pagal politines pažiūras yra pasidalinę į bent jau tris dalis: Macrono centro, kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės. Jeigu pasiklausyti, ką kalba kraštutinės dešinės politikai, tai jie remia policiją ir kalba, kad kuo greičiau ir kuo žiauriau reikia malšinti tuos vandalus, kurie ten niokoja parduotuves ir infrastruktūrą. Kita dalis, kurią remia dalis kraštutinės kairės, beje, ne visi, sako, kad negali būti jokios ramybės be teisingumo ir protestuoti yra sveika“, - aiškino G. Karalius.
Anot jo, viskas nėra taip vienareikšmiška, kadangi prezidentui reikia raminti ne vien tik protestuotojus.
„Reikia nesupykdyti vidurinės klasės ir policijos profsąjungų, todėl Macronas mėgina per šias dienas balansuoti: pirma, pareikšta parama žuvusio paauglio tėvams, pasmerktas policininko tikrai sunkiai suprantamas poelgis, bet po to jau mėginama kalbėti apie tai, kad būsime tvirti ir malšinsime vandalus. Tokios žinutės į abi puses“, - teigė G. Karalius.
Protestų nauda valdantiesiems
Prezidentas E. Macronas yra sakęs, kad paauglio mirtis buvo instrumentalizuota - jis pasmerkė mirties išnaudojimą kaip netinkamą ir padėti vadino nepateisinama bei nepriimtina. Anot G. Karaliaus, šiuos protestus išnaudoja tiek kraštutinės kairės, tiek kraštutinės dešinės partijos.
„Iš kraštutinės kairės, jie pabrėžė, kaip valdžia nesprendžia socialinių problemų šalyje ir taip ugdo savo populiarumą. Kraštutinės dešinės partijos – iš kitos pusės, kad valdžia neužtikrina saugumo ir nesutvarko riaušininkų. Be jokios abejonės, tai yra naudinga ir vienoms, ir kitoms kraštutinumų jėgoms“, - aiškino jis.
Anot politologo, šiuo metu valdžia turi remtis akrobatiniais gebėjimais ir ieškoti balanso, kad konfliktas dar labiau neišaugtų.
Visą laidą galite rasti Žinių radijo portale:
