„Galiu patvirtinti, kad duomenis pažeidėjams fiziškai perduoda patys teisėsaugos atstovai“, – užtikrino vilnietis.
Tačiau DELFI rašė, kad praktika atskleisti pažeidėjui liudininkų duomenis – kone įprasta. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, įtariamasis gali susipažinti su bylos medžiaga, o protokole turi būti nurodyti liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.
Kad reglamentavimą dėl liudytojų duomenų galbūt reikėtų peržiūrėti saugant žmonių interesus ir norą būti pilietiškais, sutiko net vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
„Tačiau šiuo metu teisinis reglamentavimas yra toks“, – apgailestavo ministras.
Nusiuntus duomenis policijai pažeidėjos vyras atėjo į namus
Tuo metu N. Šyvis pasakojo į itin nemalonią situaciją patekęs tuomet, kai kaip Žirmūnų bendruomenės narys kovojo, kad ant naujai įrengto specialaus užvažiavimo neįgaliems žmonėms, mamoms su vežimėliais ir senjorams su pirkinių krepšiais nebūtų statomi automobiliai.
„Nurodytoje vietoje 100 metrų spinduliu be didelių problemų galima susirasti, kur pasistatyti automobilį“, – užtikrino skaitytojas.
Duomenis apie pažeidėjus jis aiškino persiuntęs policijai.
„Įsivaizduokite mano nuostabą, kai vienas pažeidėjas, kurio žmona ant intensyviai naudojamo šaligatvio ilgam paliko savo džipą, atėjo aiškintis santykių tiesiai pas mane į namus. Gerai, kad nesu iš bailiųjų ir gamta sudėjo gana drūtai, nes neaišku, kuo būtų pasibaigęs konfliktas“, – svarstė N. Šyvis.
Piktinasi policijos darbu
Skaitytojas įsitikinęs, kad didelė problema Lietuvoje – giminystės ryšiai arba „švogerystė“, kaip jis pats įvardija.
„Vieni sąmoningai daro nusižengimus, o giminaičiai dengia. Šįmet buvo, kad policijai nusiunti duomenis apie pažeidėją (per epolicija.lt), bet jie net neatrašo, kad duomenis gavo, tą pažeidėją ir toliau matai nuosekliai darantį tą patį pažeidimą“, – piktinosi N. Šyvis.
Tiesa, po anksčiau aptarto vizito, pripažino jis, teko rimčiau susirūpinti savo saugumu.
„Po tokio „šalto dušo“ žmona uždraudė lįsti, pasak jos, į šį „policijos mafijos“ reikalą“, – atviravo pašnekovas.
Atvejis – ne vienetinis
DELFI primena, kad tai ne pirmasis atvejis, kai dėl dabar galiojančio Administracinių nusižengimo kodekso nuostatų su nemalonumais susiduria apie galimus pažeidimus pranešę asmenys.
Štai vienas viešai pristatytas nenorėjęs būti vilnietis pasakojo, kad praėjus dviem savaitėms nuo pranešimo apie galimą pažeidimą per programėlę „Tvarkau Vilnių“ jam paskambino, įtariama, pažeidimą padariusi moteris, kurį vyrą išplūdo ir liepė žiūrėti savo reikalų.
„Noriu pranešti, kad buvau susidūręs su tokia pačia situacija. Pranešiau apie pažeidimą per programėlę „Tvarkau Vilnių“, o po poros savaičių sulaukiau el. laiško iš pažeidėjo“, – DELFI skundėsi ir vilnietis Aurimas.
Yra su galimi scenarijai
Tuo metu E. Misiūnas aiškino, kad nagrinėjant anksčiau aptartas situacijas reikėtų atsižvelgti į visas aplinkybes.
„Jei asmuo pranešė apie kažkokį pažeidimą, o pareigūnas, matantis žmogaus telefono numerį, kitus duomenis, aprašo įvykį ir pastebi, kad pažeidėjas yra ar draugas, ar pažįstamas, pats paskambina ir padiktuoja kontaktus, tai neteisinga, taip negali būti.
Tačiau Administracinių nusižengimų kodekse yra nustatytas protokolo turinys, kuriame nurodyta pateikti ir atsakomybėn traukiamo asmens, ir liudytojo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, dažniausiai būna ir telefono numeris. Jei atsakomybėn traukiamas asmuo gavo tą protokolą su visais duomenimis, tai visiškai teisėtas veiksmas. Ir naujai patvirtintame kodekse yra apibrėžta teisė susipažinti su bylos medžiaga, nėra nurodyta, kad reikėtų liudininkų duomenis uždengti, protokolą nuasmeninti“, – pasakojo ministras.
Jo teigimu, Baudžiamajame kodekse yra išimčių dėl liudytojų apsaugos, tačiau kalbant apie Administracinį kodeksą apimančius pažeidimus daroma prielaida, kad jokios rizikos liudytojams nėra.
„Traukiamas atsakomybėn asmuo turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kas pranešė. Įstatymų leidėjas, aš įsivaizduoju, preziumuoja, kad pranešimai apie įvairius smulkius pažeidimus pranešėjui neturėtų kelti grėsmės dėl susidorojimo ar kitų veiksmų. Juolab, kad mus saugo kodeksai, turime teises Konstitucijoje įtvirtintas. Jei buvau liudytojas, pranešiau, man paskambina ir grasina, tai yra priemonės tokiu atveju – skambinti, pranešti apie pažeidimą, reikia reaguoti“, – aiškino E. Misiūnas.