DELFI primena, kad ši situacija nutiko gegužės 5 dieną. Važiuodamas sunkiasvore transporto priemone vilnietis Remigijus pamatė ant vejos gulintį žmogų, kuriam, regis, buvo reikalinga pagalba, tad paskambino bendruoju pagalbos telefonu.
Vėliau jam perskambinę VGMPS atstovai ėmė aiškinti, kad išvydęs nelaimėlį vyras privalėjo sustoti, o jei jie asmens neras, šis pranešimas bus fiksuotas kaip melagingas ir jam grės atsakomybė.
„Paklausiau, tai ką man daryt tokiu atveju, jeigu neturiu galimybės sustoti? Neskambinti, nes negalėsiu prieiti prie gulinčio žmogaus? Tai pakartojo, kad turiu sustoti, prieiti prie paciento, paklausti, kas nutiko ir pan. Viskas gal ir logiška iš esmės, kad būtų puiku, jei žinočiau daugiau, bet juk būna įvairių situacijų gyvenime, tai bent jau informuoju juos“, – svarstė pašnekovas.
Tąkart VGMPS dispečerinės tarnybos vadovas Vytenis Keršys dėkojo vilniečiui už pilietiškumą, tačiau ragino suprasti ir medikus, kurie kasdien priversti vykti į kone 20 melagingų iškvietimų.
Kreipėsi į policiją
Tiesa, po šio įvykio praėjus kelioms savaitėms VGMPS direktorius Tadeušas Rodz DELFI patvirtino, kad dėl aptariamo asmens skambučio jie kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir pateikė prašymą nustatyti greitąją medicinos pagalbą kvietusį asmenį bei nubausti jį dėl melagingo iškvietimo nustatyta tvarka.
Savo ruožtu pats Remigijus tikino kol kas neturintis apie tai jokios informacijos, tad situacijos pakomentuoti negalintis. Jei tai būtų tiesa, pašnekovas neatmetė galimybės kreiptis į teismą. Jo manymu, yra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad pranešimas nebuvo melagingas ir greitoji pagalba nebuvo sąmoningai klaidinama.
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalimi, priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo 200 iki 2 tūkst. eurų.
Asmenį rado, bet pagalbos jam nereikėjo
„Mes žodžiais nesimėtome. Jam buvo pasakyta, kad taip gali būti, jei to žmogaus nerasime, pagalba jam bus nereikalinga. Šiuo konkrečiu atveju brigada po 6 minučių jau buvo vietoje, bet tam piliečiui, kuriam lyg ir buvo kviesta pagalba, jokios pagalbos nereikėjo. Jis tiesiog prigulė ant saulės pagulėti ir buvo labai nustebęs, kad pas jį atvyko medikai“, – sprendimą kreiptis į policiją aiškino T. Rodz.
VGMPS vadovo teigimu, jei kyla įtarimas, kad matomam asmeniui reikalinga pagalba, nebūtina iš karto kreiptis į medikus. Visų pirma, esą reikėtų prieiti ir pasidomėti, kaip žmogus jaučiasi.
„Žmogus juk guli, o ne kažkokia radioaktyvių šiukšlių krūva, prie kurios prisiartinti gali būti pavojinga. Reikia tiesiog vykdyti dispečerių nurodymus. Sako: „Aš bijau“, „To nedarau“, „Negaliu automobilio sustabdyti“... Bet jei automobilis staiga sugenda, ką, jis nesustos? Sustos. Jei važiuoja, skambina 112 vairuodamas, kaip jis sakė, sunkiasvorį automobilį, ir sugeba surinkti... Paskui pradeda paistyti, kad yra laisvųjų rankų sistema, bet tai melas. Skambinti jis gali, pažeidžia tokius dalykus, bet sustoti negali. Jis nori būti pilietiškas, bet kitų sąskaita“, – suprasti to negalėjo T. Rodz.
Tokiems asmenims turi net apibūdinimą
Anot jo, „vienos minutės reikalas“ buvo Remigijui sustoti ir paklausti, ar asmeniui nereikalinga pagalba, tačiau galiausiai į vietą buvo išsiųsta medikų komanda su reanimobiliu ir ji tuščiai sugaišo laiką.
„Įsivaizduokime, kad tuo metu koks nors jo giminaitis kitame miesto gale miršta, reikia važiuoti, o resursas panaudojamas tokiam atvejui. Mes sakome: „Kur čia pilietiškumo riba?“ Su asmeniu kalbėjau telefonu tuoj po įvykio, jis skambino, viską jam smulkiai išaiškinau. Vietoje to, kad suprastų ir lauktų, koks bus rezultatas, pats iškėlė problemą per žiniasklaidą. Tokia yra žmogaus psichologija – jis ginasi. Pradeda gintis, nori pasirodyti pilietiškas“, – besikreipusiojo elgesį ėmė analizuoti VGMPS vadovas.
Pasak T. Rodz, tokiems skambintojams jis net sugalvojo apibūdinimą – „piliečiai“. Šį žodį ištarė akcentuodamas kabučių svarbą.
Liepia sustoti bet kuriuo atveju
Pašnekovo teigimu, ne jie turi aiškinti Lietuvos įstatymus ir įsakymus, kokia atsakomybė už vienus ar kitus veiksmus gresia, tačiau šiuo atveju su Remigijumi esą viskas buvo detaliai aptarta.
„Jis buvo įspėtas, kad turi ne pravažiuoti, o padėti ir sustoti. Kreipėmės į komisariatą ir pateikėme išsamius duomenis – ne šiaip parašėme, kad nesustojo, o net pokalbio įrašą pateikėme, kad jam kultūringai buvo paaiškinta. Jei tu skambini nuvažiavęs 100 metrų, sustabdyk automobilį, įjunk avarines šviesas, pastatyk avarinį ženklą, nueik ir pasielk pilietiškai. Policija nenubaus už tai, kad sustojai pagelbėti“, – tikino T. Rodz.
Anot jo, aiškinimai, kad buvo intensyvus automobilių eismas, didelis greitis – tik pasiteisinimai.
„Asmuo iš karto kaip ežiukas susisuko ir sako: „Na, tai aš tada daugiau niekada gyvenime neskambinsiu, norėjau padėti.“ Aš dar kalbėdamas jam sakiau: „Jei kažkas pastebės, kad Jūs pravažiavote, Jums grės atsakomybė, jog nepadėjote žmogui“. Tada jis mus pavadino klounais, dar kažkaip, pradėjo įžeidinėti“, – sakė pašnekovas.
Per mėnesį į policiją kreipiasi bent 3–5 kartus
T. Rodz teigimu, per mėnesį į policiją dėl galimai melagingų iškvietimų jie kreipiasi maždaug 3–5 kartus. Tiesa, pašnekovas pasidžiaugė, kad panašių atvejų mažėja. Žmonės esą labiau klauso dispečerių – prieina, paklausia, palaukia atvykstančių medikų.
„Mes dirbame tam, kad visuomenei padėtume, o jis, žinote, kaip mums pasakė? Kreipkitės į vyriausybę, kad daugiau pinigų skirtų. Kvaila būtų man dabar kreiptis į vyriausybę, kad daugiau pinigų skirtų tam, jog galėtume vykti į „tuščius“ iškvietimus. Kaip tai skambės? Jis nori, kad aš atsidurčiau nepatogioje situacijoje?“, – klausė jis.
Pasak T. Rodz, vienas panašaus pobūdžio iškvietimas valstybei kainuoja apie 70 eurų.
„Mes galime dar kartu ir civilinį ieškinį pateikti. Šaržuojant galima pasakyti, kad iš tokio „pilietiškumo“, piliečių, kurie šiaip neaukoja, bet nori paremti mus įstatymo tvarka, paskaičiavome, jog galime užsidirbti apie 200 tūkst. eurų“, – sakė jis.
VGMPS IT specialisto R. Teimurov teigimu, Vilniaus miesto GMPS brigados nuo š. m. sausio pirmos iki balandžio 30 dienos vyko į 44 255 iškvietimus. Iš jų 911 atvejų iškvietimo vietoje pacientų nerasta.
„Vos per keturis mėnesius nereikalingai iššvaistyta 66 666 eurai. Vidutinis metinis melagingų iškvietimų „biudžetas“ – 200 tūkst. eurų“, – tikino jis.
Dėmesį patraukė sukniubęs žmogus
Primename, kad Remigijus į DELFI kreipėsi negalėdamas suprasti situacijos absurdiškumo. Jo teigimu, juokingai graudu, kai visą laiką stengiesi būti pilietiškas, kad šioje šalyje būtų mums visiems geriau, saugiau gyventi, o prasideda tokie cirkai.
„Penktadienį po pietų važiavau nuo Rasų kapinių Antakalnio link, kai už geležinkelio viaduko, truputėlį arčiau Drujos g., dešinėje pusėje už šaligatvio, ant vejos, pamačiau gulintį juodai apsirengusį žmogų, šalia jo buvo maišelis. Tuo metu rikiavausi iš antros eilės į pirmą ir žmogų pamačiau tik pro dešinės pusės langą. Toje vietoje greitis ganėtinai didelis, mano transporto priemonė yra sunkiasvorė, tad net atgal pažiūrėti galimybės nebuvo, o apie stabdymą – nė kalbos“, – situaciją, į kurią pateko, ėmė pasakoti Remigijus.
Jo teigimu, pirmoji į galvą šovė mintis, kad kas nors jau tikrai bus paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) ir iškvietęs pagalbą. Tačiau nuvažiavęs kelis šimtus metrų vyras vis dėlto nusprendė, kad tylėti – ne valia.
„Tikrai nenorėčiau, kad visi taip abejingai pravažiuotų, jei man reikėtų pagalbos. O ir BPC visada pasitikėjau, ne vieną kartą yra tekę pranešti apie įvairius įvykius. Visada jų reakcija būdavo tinkama, net jei būdavau ne pirmas pranešęs, tuomet dar pasitikslindavo informaciją ar pan.“, – kalbėjo pašnekovas.
Ieškojo pagalbos, bet liko išbartas
Remigijaus teigimu, ir aptariamą kartą BPC operatorė bendravo maloniai, išklausė informaciją, kaip apytiksliai atrodo įvykio vieta, padėkojo ir atsisveikino. Tačiau šios kolegė jam tuoj perskambino ir paprašė patikslinti tam tikras aplinkybes VGMPS atstovams.
„Jau kita moteriškė (iš greitosios pagalbos) klausė, kas nutiko. Pasakiau, kad pamačiau žmogų, kad negalėjau sustoti. Ir iš karto ta moteriškė pasakė: „Norėčiau informuoti, kad, jeigu nuvykę į įvykio vietą nerasime paciento, šį pranešimą fiksuosime kaip melagingą greitosios pagalbos iškvietimą.“ Paklausiau, tai ką man daryt tokiu atveju, jeigu neturiu galimybės sustoti? Neskambinti, nes negalėsiu prieiti prie gulinčio žmogaus? Tai pakartojo, kad turiu sustoti, prieiti prie paciento, paklausti, kas nutiko, ir pan. Viskas gal ir logiška iš esmės, būtų puiku, jei žinočiau daugiau, bet juk būna įvairių situacijų gyvenime, tai bent jau informuoju juos“, – svarstė pašnekovas.
Anot skaitytojo, po tokių ir panašių atvejų ne vienam gali dingti noras būti pilietiškam ir kreiptis pagalbos.
Pripažino, kad prieš kitą kartą skambindamas pagalvos
„Taip yra, kad pranešėjas gali likti kaltas. Nors situaciją gali matyti daugybė žmonių, tačiau, panašu, kad nereaguoti, likti abejingam yra geriausias sprendimas, jeigu nenori turėti rūpesčių“, – svarstė Remigijus.
Jis sudvejojo, ar jam tikrai buvo pateikta teisinga informacija, todėl nusprendė dar kartą paskambinti tiesiai į VGMPS.
„Susiradau internete telefoną, kas atsakingas už greitosios med. pagalbos darbuotojus. Paskambinau ten, sujungė su kažkokiu vyriškiu. Jam papasakojau situaciją, paklausiau, ar ji normali (nes gal čia darbuotojai nenori važiuoti ir tiesiog gąsdina). Taigi po mano pasakojimo jo vertinimas apie situaciją iš darbuotojų pokalbių: „Teisingai.“ Tada jis gražiai man išaiškino, kad esu vairuotojas, esu baigęs pirmosios pagalbos kursus, todėl privalau sustoti. Na, gerai, sutinku. Bet mano klausimas, ar teisinga tokiu būdu atgrasyti žmones elgtis pilietiškai? Nes kitą kartą aš noro skambinti tikrai neturėsiu“, – pripažino vyras.
Neturi pastabų darbuotojams, bet nori pasiūlyti keisti tvarką
Remigijaus teigimu, pokalbio metu jam taip pat buvo dėstoma, kad jis privalo sustoti, jei mato galbūt bėdos ištiktą žmogų, kad medikai sulaukia tūkstančių melagingų pranešimų. Tačiau vyras įsitikinęs – jei dėl to kyla bėdų, reikia kreiptis į Vyriausybę, kad padidintų finansavimą, ir pagalba galėtų nuvažiuoti visur, nes net iš pažiūros menkniekis gali baigtis tragedija.
„Kadangi nebemačiau prasmės toliau aiškintis, paklausiau, kur galiu parašyti skundą, nepasakė, nes čia mano nuomonė. Tada paklausiau, kur galiu parašyti pasiūlymą (gal juos priima, jei skundų ne), kad negalima tokiais būdais didinti žmonių abejingumo. Tai sakė rašyti į Konstitucinį teismą (nes įstatymus jie leidžia, anot jo). Na, esmė, kad toliau kalbam apie nieką. „Jūs padarėt minimumą šioje situacijoje“, – sakė pašnekovas. Bet, jei nieko nedaryčiau, problemų neturėčiau, o padaręs minimumą turiu jau daryti viską iki maksimumo, anot pašnekovo. Taip pat „desertui“ pridūrė, kad, jeigu žmogus tas numirtų, tai dar ir už tai man grėstų atsakomybė“, – pasakojo pašnekovas.
Jo teigimu, pokalbis su žmogumi, kuris turėtų būti pavyzdžiu mums, pasitikėjimo šaltiniu, nuvylė.
„Prieš darbuotojus, kaip asmenis, tikrai nieko neturiu. Gal vykdo nurodymus vadovų ir teisės aktų, gal jie geri specialistai, o jų mums ir taip tokių trūksta. Na, tiesiog „prisišnekėjo“, nors ir to šiaip neturėtų būti. Iš esmės bet kokiu atveju pranešėjas, nemanau, kad turėtų likti kaltas“, – įsitikinęs skaitytojas.
Svarbu ne tik pastebėti, bet ir įvertinti situaciją
Savo ruožtu VGMPS dispečerinės tarnybos vadovas Vytenis Keršys tuomet dėkojo vilniečiui už pilietiškumą, tačiau ragino suprasti ir medikus.
„Pilietiškumas neturi baigtis pamatymu. Reikia prieiti ir įsitikinti, kas yra, ar reikia pagalbos. Gal žmogus neblaivus – ar jam reikia pagalbos, gal tuo metu suklupo, bet tuoj pat nuėjo. Paklausti reikia. Yra buvę, kad ir pakelėje gulintiems manekenams buvo iškviesta greitoji pagalba. Per dieną turime iki 20 kvietimų, kai atvažiuojame ir tų, kuriems reikia pagalbos, nerandame“, – pasakojo V. Kešys.
Paklausus, ką daryti tuomet, kai žmogus negali sustoti ir įvertinti situacijos, tačiau jam kyla įtarimų jos rimtumu, pašnekovas aiškino, kad turėtume mąstyti logiškai.
„Dažnai siunčiame reanimobilį. Įsivaizduokite, taip pat – ir piko valandomis, kai pacientams reikia skubios pagalbos... O dabar šilta, benamiai guli. Pavyzdžiui, kone kasdien kviečia į Sodų g. esantį buvusį apleistą pastatą, kur jie buriasi, valgo, geria. „Sukniubęs vežimėlyje“. Ką reiškia? Na, jis neįgalus, gyvena tame vežimėlyje, išgėrė ir užmigo. Prieik ir paklausk: „Ar reikia tau pagalbos?“ Būna, atvažiuojame padėti, siunčia mus leksiką įvairią vartodami“, – guodėsi dispečerinės tarnybos vadovas.
Svarbios ir pirmosios sekundės
Anot V. Keršio, yra buvęs atvejis, kai pagalba buvo iškviesta papasakojus, kad automobilyje matyti sukniubęs žmogus.
„Aišku, pirmos kategorijos kvietimas. Imame reanimobilį, važiuojame. Paaiškėjo, kad žmogui užgeso variklis, jis išsikvietė pagalbą ir užsnūdo“, – kaip gaištamas medikų laikas ir švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, iliustravo pašnekovas.
Jo teigimu, nereikia bijoti prieiti prie žmonių. Dažnai, jei pagalba būtina, svarbios pirmosios sekundės, tad galima žmogų pradėti gelbėti tol, kol atvyks medikai.
„Baudžiamoji atsakomybė negresia, bet, jei žmogus kvietė pagalbą melagingai ir tą galima įrodyti, jam gali būti nurodyta susimokėti baudą. Yra piktų žmonių, kurie kviečia į vieną vietą, į kitą vietą“, – aiškino V. Keršys.