Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį į VRK atnešė daugiau nei 18 tūkst. popierinių parašų lapuose, dar per 7 tūkstančius parašų jis surinko internete. Tad jis surinko daugiau nei 26 tūkst. žmonių parašų. Tačiau net jei parašų užtenka, tai nereiškia, kad G. Jeglinskas galės dalyvauti prezidento rinkimuose.
Konstitucija reikalauja, kad kandidatas pastaruosius trejus metus gyventų Lietuvoje. Tačiau G. Jeglinskas nuo 2020 metų vasario iki 2022 metų spalio gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ne Lietuvoje. Tuo metu jis ėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo organizaciniam valdymui pareigas.
Pats G. Jeglinskas tikino, jog už jį pasirašiusių žmonių skaičius nurodo, kad jis vertas dalyvauti prezidento rinkimuose.
„Tikiu, kad VRK priims tą sprendimą. Ne politizuodama, o atsižvelgdama į Lietuvos žmonių interesus ir priims teisingą sprendimą“, – kalbėjo galimas kandidatas į prezidentus G. Jeglinskas.
VRK nuomonės šiuos klausimu skiriasi.
„Dėl visų kandidatų registravimo bus sprendžiama VRK posėdyje, tai VRK turi padaryti iki balandžio 10 dienos“, – kalbėjo VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Parašus ketvirtadienį atnešė ir savarankiško kandidato Igno Vėgėlės komanda. Jis surinko per 15 tūkst. popierinių parašų ir per 20 tūkst. internete.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iškelto kandidato Aurelijaus Verygos komanda ketvirtadienį VRK taip pat įteikė parašus. Jis suriko per 28 tūkst. popierinių parašų ir daugiau nei 8 tūkstančius internete.
Savarankiškas kandidatas Eduardas Vaitkus sakė, kad surinko per 15 tūkst. popierinių parašų ir dar per 15 tūkst. internetu.
Ne visiems užsiregistravusiems kandidatams pavyko surinkti reikiamą parašų skaičių. Ketvirtadienį iš viso apie 700 parašų pristatė Gintautas Kniukšta, likus kelioms minutėms iki parašų pridavimo pabaigos į VRK atvyko ir Valdas Tutkus. Jis iš viso surinko per 19 tūkst. parašų, tad prezidento rinkimuose dalyvauti negalės. Reikiamų parašų nesurinko ir Arūnas Rinkus.
Tų, kuriems parašus surinkti pavyko, VRK žada juos patikrinti per 10 dienų.
„Parašai pirmiausia yra skenuojami tam, kad galėtume nustatyti, ar nėra susidubliavusių parašų, rinkėjų, kurie pasirašė kelis kartus – tiek popieriniuose lapuose, tiek ir elektroniniu būdu už tą patį kandidatą.
Nuskenavus rinkėjo parašus yra atrenkami dubliai, yra patikrinama, ar rinkėjai pasirašė. Nes Lietuvoje gyvena ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, jie galimai galėjo pasirašyti. Tad tie duomenys patikrinami“, – LNK žinioms sakė VRK pirmininkė L. Petronienė.
Bet LNK žinių kalbinti vilniečiai tikino, jog iš artėjančių prezidento rinkimų nelabai ko tikisi.
Taigi, daugiausiai parašų surinko perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda, per 38 tūkst., LVŽS atstovas A. Veryga, I. Vėgėlė, jie surinko po 36 tūkst. parašų, premjerė Ingrida Šimonytė surinko 33 tūkst. elektroninių parašų. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis surinko 32 tūkst. parašų, o E. Vaitkus – per 31 tūkst. parašų.
Kaip jau minėta, G. Jeglinskas surinko per 26 tūkst. parašų, Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis surinko beveik 26 tūkst. parašų, o Laisvės partijos kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas surinko 22 tūkst. parašų.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė LNK žinioms sakė, kad didžiausia intriga, kas išeis į antrąjį prezidento rinkimų turą ir susikaus su G. Nausėda.
„Tai yra, kas įveiks antrojo rinkimų turo kartelę: ar tai bus I. Šimonytė, ar I. Vėgėlė“, – įžvalgomis dalijosi politologė R. Urbonaitė.
Kuris varžovas galėtų mesti didesnį iššūkį G. Nausėdai esą taip pat neaišku. Politologė R. Urbonaitė sako, kad antrame prezidento rinkimų ture daug rinkėjų balsuoja ne už patinkantį kandidatą, bet prieš nepatinkantį. Esą taip nutiko ir praėjusiuose prezidento rinkimuose, kai pergalę šventė G. Nausėda, likęs antras po pirmojo turo, jį aplenkė I. Šimonytė.
„Dalis tiesiog balsavo prieš I. Šimonytę. Ir dabar bus lygiai tas pats, ar tai bus I. Šimonytė, ar I. Vėgėlė. Nes gali būti tokių, kurie niekada nebalsavo už G. Nausėdą, bet balsuos už jį, nes yra prieš I. Vėgėlę, tokių gali būti“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 12 dieną.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: