Eitynių dalyviai susirinko Barboros Radvilaitės gatvėje prie Bernardinų sodo, o parado maršrutas eina iki Vingio parko, kur vyks nemokamas koncertas. Jame pasirodys žinomi Lietuvos atlikėjai.
Pirmieji renginio dalyviai prie Bernardinų sodo rinktis pradėjo likus kelioms valandoms iki eitynių pradžios. Garsiai grojant muzikai tūkstantinė Lietuvos gyventojų ir į šalį atvykusių svečių minia telkėsi neslėpdama geros nuotaikos.
„Puikus renginys, puikus oras, puikūs žmonės“, – teigė iš Jungtinės Karalystės atvykęs Thomas.
Pasak jo, į Lietuvą jis atvyko palaikyti žmogaus teisių.
Jam antrino ir į renginį su vaivorykštės spalvų vėliava atėjusi vilnietė Aistė. Anot jos, Lietuva žmogaus teisių klausimais vis dar atsilieka nuo Vakarų šalių, todėl, pažymėjo vilnietė, tokie renginiai yra labai svarbūs.
„Labai palaikau šią iniciatyvą. Visi žmonės yra lygūs, todėl labai linkėčiau priimti taip laukiamus įstatymus“, – teigė Aistė.
Renginiu džiaugiasi ir vienas „Baltic Pride“ festivalio iniciatorių Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko.
„Pavyko gauti gerą orą. Tai yra 50 proc. sėkmės. Bet visą kitą padaro Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai. Matau, kad susirenka pakankamai daug žmonių“, – teigė jis.
Eisenos priekyje žygiuoja Lietuvos gėjų lygos Vladimiras Simonko, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, teisininkas Dainius Žalimas, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.
Susirinkusieji buvo nešini įvairiausiais plakatais: „Rinkis meilę“, „Mamos už LGBT vaikus“, „Lietuvoje – 21 amžius, Seime – akmens amžius“. Tiesa, nemaža dalis susirinkusiųjų taip pat nešė plakatus, kuriais reiškė paramą Palestinai.
Eitynių dalyviai nušvilpė protestuotojus, kurie juos prie Odminų skvero pasitiko maldomis ir plakatais „Neskaldykite Lietuvos“.
Vienas vyras bandė pastoti kelią eisenos dalyviams, bet policijos pareigūnų greitai buvo patrauktas į šoną.
Simonko: pokyčiams laikas, bet noro nėra
„Lithuanian Pride 2024“ organizatorius Vladimiras Simonko ragina politikus nebijoti palaikyti civilinės sąjungos įstatymo. Visgi, kaip pabrėžia Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas, mažėja vilčių, kad šį klausimą pavyks išspręsti šioje ar ateinančioje Seimo kadencijoje.
„Politikai, išdrįskite paspausti mygtuką, kada balsuosite už civilinės sąjungos įstatymą“, – teigė V. Simonko.
„Manau, kad su Lietuva viskas yra tvarkoje, kažkas negerai yra su politikais. Šitas momentas yra aiškus. Matome kaip tingiai Seimo nariai balsuoja už įstatymus, kurie yra reikalingi LGBT bendruomenei, o jų yra nemažai“, – pridūrė LGL vadovas.
Pasak V. Simonko, šis klausimas yra vertybinis, todėl pastarasis baiminasi, kad jo nepavyks išspręsti ir ateinančioje Seimo kadencijoje.
„Aš jau žiūriu į priekį ir matau, kad nauja koalicija gali būti ne geresnė. (...) Tada suprantu, kad pokyčiams laikas yra, bet noro ne“, – tikino jis.
„Jeigu bus ta koalicija be vertybinių klausimų, mes turėsime tą pačią problemą“, – stovėdamas šalia socialdemokratų būstinės ir žvelgdamas į Vilijos Blinkevičiūtės plakatą akcentavo V. Simonko.
Nors Lietuvos socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė nedalyvauja šeštadienį vykstančiose eitynėse „Už lygybę!“, LGL vadovas tikina pasidaręs asmenukę su virš būstinės kabančiu plakatu.
„Ji irgi dalyvauja“, – ironizavo jis.
Tai – tolerancijos šventė
Laisvės partijai prezidento rinkimuose atstovavęs Dainius Žalimas tikina, kad šis renginys skirtas švęsti visuomenės toleranciją, ne atskiros grupės teisių užtikrinimą.
„Tai turėtų būti visos Lietuvos šventė. Mes švenčiame ne vien kažkokios grupės teisių klausimą, bet visos visuomenės toleranciją, lygiateisiškumą ir nediskriminaciją. Tai yra tolerancijos šventė“, – Eltai teigė D. Žalimas.
Jam antrindama bendrapartietė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska akcentavo, kad eitynėse turėtų dalyvauti daugiau valstybinių institucijų.
„Lyderystė priklauso nuo asmeninės atsakomybės ir ambicijos. Labai džiaugiuosi, kad Teisingumo ministerija (TM) kaip valstybinė instuticija pride eina jau antrą kartą, su oficialia TM vėliava“, – dėstė E. Dobrowolska.
Prie šeštadienį Vilniuje vyksiančių eitynių planuoja prisijungti dali parlamentarų. Visgi, kaip rašė anksčiau ELTA, renginyje sudalyvauti neplanuoja nė vienas šalies vadovas. Prezidentas Gitanas Nausėda eitynėse dalyvauti neketina, o Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nurodė, jog savaitgalį bus išvykusi. Apie dalyvavimą renginyje nepranešė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
LGBT+ bendruomenės eitynių dalyviai link Vingio parko nuo Bernardinų sodo pajudės 16 val.
Po eitynių Vingio parke iš karto po eitynių vyks nemokamas „Lithuanian Pride“ koncertas, kurio metu taip pat vyks Vaivorykštės apdovanojimų įteikimas.
Tvarką užtikrina sustiprintos pajėgos
Šeštadienį viešąją tvarką ir eismo saugumą užtikrina sustiprintos policijos pajėgos.
„Kaip ir prieš kiekvienas eitynes ar panašaus pobūdžio renginius sudaromas viešosios tvarkos planas ir skiriamos papildomos pajėgos, kurios dirba renginio metu“, – sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.
Pašnekovė neatskleidė, kiek konkrečiai pareigūnų šeštadienį mieste dirbs pareigūnų: „Tikrai neatskleidžiame, nes tai policijos taktika. Pareigūnų bus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrinamas žmonių saugumas. Esant reikalui, gali būti panaudotos ir kitos pajėgos, kurios dirba, reaguoja į įvykius“.
Dėl eitynių Vilniuje ribojamas eismas.
Susirinko protestuotojai
Sostinės savivaldybė išdavė tris leidimus organizuoti prieš LGBT judėjimą nukreiptus protestus.
„Yra gauti keli pranešimai apie planuojamus renginius, kurie nukreipti prieš LGBT ideologiją. Pareigūnai bendrauja tiek su vienais, tiek su kitais organizatoriais. Tai tikrai yra leidžiama, tik prašoma, kad nebūtų trukdoma vieni kitiems, vieni kitų neprovokuotų ir kad visi renginiai įvyktų be kažkokių incidentų“, – minėjo J. Samorokovskaja.
Odminų skvere Krikščioniškos kultūros institutas organizuoja katalikiška maldos, atgailos ir protesto akciją.
Šiame proteste dalyvaujanti Audronė „Delfi“ sakė, kad ji čia atėjo, nes yra už tradicinę šeimą.
Paklausta, kaip vertina LGBT paradą, ji kalbėjo: „Tai yra jų reikalas, bet aš nenorėčiau, kad gėjai ir lesbietės traumuotų mūsų vaikus mokykloje ir kad jiems būtų diegiama ta ideologija“.
Pašnekovės nuomone, žmonės atkreips dėmesį į jų organizuojamą renginį.
„Lietuva nėra tiek daug pasidavusi šitai ideologijai, kaip gali atrodytų iš šitų eitynių. Mes atstovaujame tikrąją, tradicinę poziciją“, – sakė ji.
Katedros aikštėje savo protestą eitynėms reiškė Krikščionių sąjungos ir Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovai. Akcijoje buvo galima matyti plakatų su užrašais „Nesityčiokite iš Katedros“, „Neskaldykite Lietuvos“, „Tauta be doros – tauta be ateities“.
„Pagrindinė mintis – kad ši kultūra, kurią neša šis judėjimas, yra griaunantis Europos civilizaciją. Europos civilizacija yra pastatyta ant Krikščionybės vertybinių pamatų. Visas gyvenimas, visa tai, ką per du tūkstantmečius sukūrė Europa – visos tradicijos, visas gyvenimas dabar yra griaunamas“, – sakė vienas protesto iniciatorių, Krikščionių sąjungos kandidatas į Europos Parlamentą (EP) Algimantas Rusteika.
Žada kreiptis į policiją dėl eitynių dalyvio elgesio
Įpusėjus LGBT+ eitynėms, protesto akciją rengęs A. Rusteika Eltai pranešė, jog kreipsis į policiją dėl vieno iš eitynėse dalyvavusiųjų elgesio. Anot politiko, vienas renginyje žygiavęs aktyvistas buvo priėjęs prie jų, įžeidinėjo, keikėsi. Anot A. Rusteikos, kilus ginčui jaunuolis sulaužė protestuotojos skėtį, o kitam mitingo dalyviui trenkė per veidą.
„Kai praėjo didžioji dalis eisenos, mūsiškių daug žmonių priėjo prie gatvės su plakatais, o mūsų akcijos vietoje liko keli žmonės. Vienas neadekvačiai besielgiantis, iššaukiančiai apsirengęs, išsidažęs – mano nuomone, jis buvo trupučiuką neadekvatus – jis priėjo prie mūsų, ėmė įžeidinėti. Tada po kažkokio nedidelio susistumdymo jis pradėjo mojuoti vėliava ir sulaužė vienai moteriai skėtį. Tada kitas vyras priėjo šalia pasiaiškinti, tai jis tam vyrui smogė į veidą“, – kalbėjo A. Rusteika, patikindamas, jog vietoje buvę žmonės visą įvykį nufilmavo.
„Nieko nedarėme tik stovėjome ir filmavome“, – pridūrė jis.
Taip pat kandidatas į Europos Parlamentą nurodė, jog planuoja kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl eitynių metu fiksuotos išskirtinai vienos partijos politinės agitacijos.
