Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 25 - balandžio 10 dienomis atliktos apklausos duomenimis, šeši iš dešimties (59 proc.) Lietuvos gyventojų yra patenkinti vykusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatais (14 proc. labai patenkinti ir 45 proc. nurodė, kad yra greičiau patenkinti). Trys iš dešimties (30 proc.) gyventojų atsakė, kad jie nepatenkinti šių rinkimų rezultatais (7 proc. labai nepatenkinti ir 23 proc. greičiau nepatenkinti). Dešimtadalis (11 proc.) šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Nepaisant to, kad savivaldos rinkimai „valstiečiams“ nebuvo sėkmingi ir R. Karbauskiui teko pripažinti klydus prognozuojant savo vedamai partijai pergalę rinkimuose, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) remiantis elektoratas, rodo atlikta apklausa, liko labiausiai patenkinti rinkimų rezultatais. Pozityviai rinkimų rezultatus vertina 78 proc. „valstiečių“ rinkėjų. Vykusiuose rinkimuose „valstiečiai“, deklaravę laimėsiantys savivaldos rinkimus, laimėjo tik dviem mero kėdėmis daugiau nei 2015 m. Su laimėtais 6 mero postais LVŽS liko ketvirti.
Ketvirtoje vietoje pagal laimėtų merų ir tarybos narių skaičių likusio ir didžiuosius miestus praradusio Liberalų sąjūdžio elektoratas taip pat dažniau linkęs džiaugtis rinkimų rezultatais - tą deklaruoja 74 proc. šios partijos rėmėjų. Liberalai vykusiose rinkimuose iškovojo 4 mero mandatais mažiau negu 2015 metais.
Daugiausiai - 15 - mero postų laimėjusių socialdemokratų rinkėjai taip pat patenkinti rinkimų rezultatais. Tokį vertinimą deklaruoja 65 proc. Lietuvos socialdemokratų partiją remiančių piliečių.
Tuo tarpu rinkimų rezultatais daugiau už kitus yra nepatenkinti kukliai savivaldos rinkimuose pasirodžiusios partijos Tvarka ir teisingumas (61 proc. nepatenkinti) rinkėjai. Per pasibaigusius rinkimus partija Tvarka ir teisingumas pelnė 5 mero mandatus. Dažniau rinkimų rezultatais skepsį linkę reikšti be mero posto likusios Naglio Puteikio vadovaujamos Lietuvos centro partijos (41 proc.), taip pat be mero postų likusios ir vos 25 tarybos narių mandatus per visą šalį iškovojusios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (40 proc.) rinkėjai. Rinkimų rezultatais nesidžiaugia 37 proc. 11 mero kėdžių laimėjusios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjų.
Paskutinių savivaldybių rinkimų rezultatais kiek daugiau patenkintos moterys, 30-49 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu.
Vykusių rinkimų rezultatais daugiau už kitus nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), darbininkai ir ūkininkai bei pensininkai.
Pasibaigus savivaldos rinkimams ir susumavus pirmojo ir antrojo rinkimų turo rezultatus, daugiausiai mero postų laimėjo socialdemokratai - 15 savivaldos vadovų postų. Antroje vietoje - 12 merų postų iškovoję visuomeniniai rinkimų komitetai. 11 merų kėdžių laimėjo konservatoriai. Apie pergalę savivaldos rinkimuose kalbėję „valstiečiai“ liko su 6 mero postais, tiek pat laimėjo liberalai. 5 mero postus iškovojo „tvarkiečiai“.
Du merus, kaip ir anksčiau, turės Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Politinė partija Rusų aljansas. Po vieną mero postą per rinkimus iškovojo Darbo partija ir Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).