Pravieniškėse – kiti įstatymai: kalinys suluošintas, o prokurorai sako, kad nebuvo jokio nusikaltimo

Pravieniškių pataisos namuose buvo suluošintas kalinys, kuris dabar lyg mažas vaikas mokosi gyventi iš naujo, o Kaišiadorių prokurorai sako, jog įkalinimo įstaigoje nebuvo padaryta jokio nusikaltimo. Maža to, prokurorai tvirtina, jog kalinys susižalojo pats, kai pargriuvęs atsitrenkė į grindinį, o liudytoją, kuris papasakojo apie trijų kalinių surengtą egzekuciją, vadina nepatikimu.

Bet kartu prokurorai pripažįsta, jog ilgą laiką nepagrįstai teigė, kad kalinys susižalojo pavartojęs narkotinių medžiagų, – net keletą mėnesių komos ištiktą nuteistąjį prižiūrėję medikai pareiškė, jog jokių duomenų apie tai neturi.

Įkalinimo įstaigoje „daržove“ virtęs dabar jau 37 metų vilnietis Vytautas Zlatkauskas, apie kurio patirtą pragarą pataisos namuose Delfi pasakojo dar praėjusį spalį, vėl šaukiasi pagalbos – ikiteisminis tyrimas dėl jo suluošinimo dar kartą buvo nutrauktas, nes, anot prokuratūros, „nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“.

Žmogus suluošintas visam gyvenimui, bet nebuvo jokio nusikaltimo – ikiteisminį tyrimą nutraukė Kaišiadorių prokurorė Aldona Vitkauskienė, paskui šį sprendimą palaikė Kauno prokurorė Raimonda Jančiauskienė.

Neatlygintinai V. Zlatkausko interesams pradėjusi atstovauti buvusi Vilniaus prokurorė, dabar advokato praktika užsiimanti Liubovė Kuprusevičienė stebisi tokiu prokurorių sprendimu – ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo atlikti būtiniausi veiksmai, kurie būtų padėję atskleisti įkalinimo įstaigoje padarytą nusikalstamą veiką. Maža to, advokatės teigimu, prokuratūra įrodymų rinkimo naštą perkėlė pačiam nukentėjusiajam – esą jeigu tave nuskriaudė, pats įrodyk, o paskui jau žiūrėsime, ką daryti.

Ikiteisminis tyrimas dėl nuteistajam padarytų sužalojimų prokuratūroje nutraukiamas jau antrą kartą – pirmą kartą nei Pravieniškių pareigūnai, nei Kaišiadorių prokurorė net nebandė išsamiai išsiaiškinti, kas iš tikrųjų įvyko tuomet, kai buvo sužalotas nuteistasis. Niekam iki šiol nerūpėjo ir tai, kad suluošintas kalinys buvo perkeltas gyventi ten, kur jam grėsė pavojus. Tik tada, kai šia istorija susidomėjo Delfi ir buvo paskelbtas šokiruojantis V. Zlatkausko interviu, prokuratūra nutarė atnaujinti prieš pusantrų metų nutrauktą ir jau į archyvą padėtą ikiteisminį tyrimą. Tą pačią dieną buvo atlikta nukentėjusiojo apklausa, iš karto nustatyti trys įtariamieji, bet tik dviem pareikšti įtarimai – trečiasis jau buvo atlikęs bausmę ir išvykęs į Jungtinę Karalystę. Pareigūnai jo net neapklausė.

Suluošinto kalinio interesams atstovauti pradėjusi L. Kuprusevičienė neabejoja, kad išsamų ir objektyvų tyrimą apie įvykius Pravieniškių pataisos namuose galėtų atlikti tik su šia įstaiga nesusiję pareigūnai – tyrėjai iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Smurtinių nusikaltimų tyrimo valdybos. Be to, advokatė prašo įpareigoti Imuniteto tarnybą pradėti tyrimą dėl Pravieniškių pataisos namų pareigūnų veiksmų.

Kad tyrimą turėtų atlikti su įkalinimo įstaiga nesusiję pareigūnai, įsitikinęs ir nukentėjusiuoju pripažintas V. Zlatkauskas.

„Aš prašau jūsų objektyviai ištirti mano sužalojimo bylą, neslėpti visko, kas buvo ir kaip buvo nurodyta slėpti administracijos, o paviešinti viską, nes aš ir „kobra“ esam du konkretūs priešai, – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo V. Zlatkauskas. – Kai rašo, kad aš nuo „kobros“ „iškritau“ į komą, tai yra didžiausia nesąmonė, todėl prašau jūsų dar kartą objektyviai visą medžiagą ištirti ir priimti tinkamus sprendimus.“

V. Zlatkauskas teigė, kad buvo sumuštas, kiti kaliniai norėjo jį nužudyti, bet šių aplinkybių teisėsauga ne tik nebandė, bet ir neketina aiškintis, todėl jis norėtų, kad tyrimą atliktų ne Pravieniškių pataisos namų pareigūnai, o kita teisėsaugos institucija: juk tie patys Pravieniškių pareigūnai daugybę metų nepastebėjo ar nenorėjo pastebėti, kaip zonoje veikė „Pravieniškių mafija“, o Kaišiadorių prokurorai net neprieštaraudavo, kad pagal realybės neatitinkančius pataisos namų teikimus į laisvę būtų išleidžiami įkalinimo įstaigai neoficialiai vadovavę nusikaltėliai, – „Pravieniškių mafija“ buvo išaiškinta tik tuomet, kai pataisos namuose vykstančiomis negerovėmis susidomėjo Generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Kaišiadorių prokurorės A. Vitkauskienės priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiuoju pripažinto V. Zlatkausko advokatė L. Kuprusevičienė apskundė Kauno apygardos teismui – tik nuo šio teismo teisėjų priimtos nutarties priklausys, ar teisėsauga bus priversta įsigilinti į Pravieniškėse nutikusio baisaus įvykio aplinkybes. Nuo šio sprendimo priklausys ir tai, ar visi Lietuvoje prieš įstatymus lygūs, o nusikaltimai įkalinimo įstaigose nebus toleruojami.

Nuo šio sprendimo, nors ir netiesiogiai, priklausys ir Pravieniškėse dirbančių pareigūnų ateitis – ar jiems teks prisiimti atsakomybę už baisius įvykius įkalinimo įstaigoje.

Netikėjo, kad išgyvens

Apie Pravieniškėse dar 2017 m. gruodžio 13 d. nutikusius įvykius V. Zlatkauskas Delfi pasakojo praėjusių metų spalį – tuomet nuteistasis pats susisiekė su redakcija ir paprašė atvykti į įkalinimo įstaigą. Pasižiūrėję į Vytautą ir išgirdę jo sunkiai tariamus žodžius nė neįtartumėte, kad jam – dar tik 37 metai. Po patirtų sužalojimų medikai jam nustatė 50 proc. darbingumą, nors vyras sunkiai vaikšto, nesuprantamai kalba, net rašiklio rankoje negali išlaikyti. Daugiau kaip prieš dvejus metus pataisos namuose nutikusi tragiška istorija visiškai pakeitė vyro gyvenimą – šiandien jis mokosi iš naujo gyventi.

„Esu lyg senas mažas vaikas“, – sakė jis.

Papasakojęs savo šokiruojančią istoriją kalinys tenorėjo tik vieno – kad teisėsauga pagaliau išsiaiškintų, kas gi iš tikrųjų nutiko tą gruodžio 13-osios vakarą Pravieniškėse, kai iš būrio, į kurį Vytautas ką tik buvo perkeltas, netrukus jis, jau paniręs į gilią komą, skubios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Kauno klinikas. Kad vyras išgyvens, niekas netikėjo.

Iš karto po šio įvykio Pravieniškėse buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jis 2018 m. kovo 27 d. buvo nutrauktas: tyrimo metu Pravieniškių pataisos namų Kriminalinės žvalgybos pareigūnų medžiagą įvertinusi Kaišiadorių prokurorė A. Vitkauskienė nutarė, kad jokio nusikaltimo nebuvo padaryta, – Vytautas susižalojo pats, kai pavartojo psichotropinės medžiagos „kobros“ (jos sudėtis nėra žinoma, dažniausiai tai būna tabakas su žiurkių nuodais, benzinu, klijais ir kitomis cheminėmis medžiagomis).

Bet po Delfi paviešintos V. Zlatkausko istorijos Kauno prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausioji prokurorė R. Jačiauskienė nutarė atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir nurodė išsiaiškinti, ar Kauno klinikose, į kurias komos būsenos atvežtas Vytautas, buvo atlikti kraujo tyrimai ir nustatyta, jog šis yra vartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat išsiaiškinti, iš kur nuteistasis įsigijo šių medžiagų, – atsakomybę turėtų prisiimti ne tik narkotikų platintojai, bet ir pataisos namų darbuotojai, nesugebantys užtikrinti, kad kaliniai nesisvaigintų.

Tada Vytautas sakė, kad pareigūnai buvo surengę vienintelę apklausą tuomet, kai šis tik atsigavo iš komos, tačiau dar sunkiai orientavosi aplinkoje – esą į ligoninės palatą atėjęs pareigūnas jam pasakė, kad yra pats kaltas, nes pavartojo „kobros“, ir liepė pasirašyti lyg ir iš anksto surašytą apklausos protokolą. Ar pasirašė, neatsimena.

Vytautas teigė, kad buvo sumuštas, kiti kaliniai norėjo jį nužudyti, bet šių aplinkybių teisėsauga net nebandė aiškintis.

„Aš nesuprantu, kokiu būdu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, – aš buvau sumuštas, pats nieko neatsimenu, tik iš kalbų žinau, kad man šokinėjo ant galvos, kojos ir rankos buvo daužomos, dėl to likau neįgalus, – sakė vyras. – Man ta diena – kaip juoda dėmė. Atsimenu, kad atėjau į kamerą, pasidėjau krepšį ir – daugiau nieko neatsimenu. Pareigūnai rašo, kad parūkiau „kobros“, bet „kobra“ ir aš esame du konkretūs priešai. Niekada nevartojau, nevartoju ir nepradėsiu vartoti.

Meldėsi, kad neišgyventų

O pasirodžius Delfi straipsniui tą pačią dieną apklaustas V. Zlatkauskas pareigūnams papasakojo, kad vos tik įėjęs į naują gyvenamąją patalpą pasidėjo savo asmeninius daiktus ir čiužinį, ant kurio turėjo miegoti.

„Patalpoje buvo tamsu, – sakė jis. – Kai tik pasidėjau daiktus, iš karto pajutau smūgį iš už nugaros į kairės pusės pakaušio sritį. Kas vyko toliau, nepamenu, atsibudau tik Laisvės atėmimo vietos ligoninėje.“

Kalinys sakė, kad praėjus metams po šio įvykio, kai iš ligoninės buvo sugrąžintas toliau atlikti bausmės, iš vieno nuteistojo sužinojo, jog tuo metu, kai jis prarado sąmonę, kiti nuteistieji „daužė į kojinę įdėtu švino gabalu per nugarą, šokinėjo ant galvos“. Kai vienas kalinys toje pačioje kameroje įkalintiems bičiuliams nurodė liautis, kitas kalinys V. Zlatkauską parakanu (metaline lazda – Delfi) daužė per kojas.

„Tada kažkas mane apipylė vandeniu, nes norėjo apiplauti, mat buvau visas kruvinas“, – kameros „draugo“ pasakojimą perpasakojo Vytautas.

O paskui buvo pakviesti pareigūnai, jie sužalotą nuteistąjį išnešė pas medikus.

„Man pasakojo, kad tada nuteistieji meldėsi, jog aš neišgyvenčiau ir niekas nesužinotų apie šio įvykio aplinkybes“, – kalbėjo jis.

Nuteistasis tikino, kad įkalinimo įstaigoje nevartojo narkotinių medžiagų, o prieš šį įvykį pataisos namų direktorių Dainių Sušinską buvo įspėjęs, kad negali gyventi tame būryje, nes su juo bus susidorota.

Net po metų, kai jis po ligoninės buvo grąžintas į pataisos namus, jo nenorėjo palikti ramybėje, – V. Zlatkauskas buvo nukreiptas toliau atlikti bausmės į tą patį būrį, kur dar atliko bausmę jį sumušęs žmogus. Kai kalinys atsisakė ten vykti, gavo drausminę nuobaudą – 12 parų karcerio, bet gydytojo Mindaugo Bekešiaus nurodymu buvo pervežtas į ligoninę, nes negalėjo dėl savo sveikatos būklės ten būti.

Pasak V. Zlatkausko, pataisos namų direktorius D. Sušinskas ne kartą jį įkalbinėjo neviešinti šio įvykio, esą sakė, kad „jie užsimerks, manęs nematys, o aš neviešinsiu tų žmonių“.

„D. Sušinskas, sužinojęs, kad duosiu interviu, buvo asmeniškai atėjęs prašyti nekalbėti, nes, pasak direktoriaus, ir jis, ir aš esame aplinkybių aukos, tačiau dėl šio vieno komisijos sprendimo aš tapau neįgalus, nesugebu rankose išlaikyti net rašiklio“, – per apklausą kalbėjo V. Zlatkauskas.

Liudytojas, kuriuo netiki

Kad V. Zlatkauską sužalojo toje pačioje kameroje kalintys nuteistieji, pareigūnams oficialiai patvirtino ir vienas nuteistasis, kuriam egzekucijoje dalyvavęs nuteistasis pats papasakojo apie kalinio sužalojimą. Tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai juo netiki – esą V. Zlatkauskas susižalojo pats, kai užkliuvęs pargriuvo.

Pravieniškių pareigūnai, matę V. Zlatkauską po patirtų sužalojimų, teigė, kad nuteistasis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, bet jokiais dokumentais negalėjo pagrįsti šių teiginių. Kai galop Kauno medikai nurodė, kad sužalotas nuteistasis nebuvo apsvaigęs, tyrimą kontroliavusi prokurorė pareiškė, jog neginčytinai nukentėjusiojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo aplinkybės tuoj pat po įvykio patvirtintos nebuvo.

O anksčiau tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios esą susižalojo V. Zlatkauskas, – kai šiai iškeltai versijai pagrįsti nebuvo rasta duomenų, tuomet pareigūnai nustatė, kad kalinys vis tiek susižalojo, nors ir nebuvo apsvaigęs. Pargriuvo ir susižalojo. Ir taip vos žodis ne į žodį kalbėjo įtariamaisiais patraukti nuteistieji, ir tą vakarą už jų priežiūrą atsakingi, bet įvykio tiesiogiai nematę pataisos namų pareigūnai. Nieko nuostabaus, anot V. Zlatkausko advokatės, nes pareigūnai yra suinteresuoti, kad tyrimas būtų nutrauktas.

Tuo metu liudytojo, kuris papasakojo, kaip buvo smurtaujama prieš V. Zlatkauską, parodymai buvo pripažinti kaip nepatikimi ir neobjektyvūs.

„Nenorėdami prisiimti atsakomybės už užvilkintą tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei tyrimą kontroliavę prokurorai tyrimą tiesiog žlugdė, rinkdami duomenis, kurie galėtų tik paneigti nukentėjusiojo parodymus, ignoruodami svarbaus nešališko liudytojo parodymus, taip ir toliau gelbėdami pareigūnus ir jiems parankius nuteistuosius nuo baudžiamojo persekiojimo“, – įsitikinusi V. Zlatkausko advokatė L. Kuprusevičienė.

Pareigūnai viską žinojo

Gynėja mano, kad siekiant atlikti išsamų tyrimą būtina gauti duomenų apie tikrąjį V. Zlatkausko sveikatos sutrikdymo laipsnį, todėl būtina paskirti kompleksinę teismo medicinos ekspertizę ir nukentėjusįjį apžiūrėti tiesiogiai, nes Pravieniškių pataisos namų slaugytojos po vos tragiškai nepasibaigusio įvykio surašyta visiškai nieko bendro su realybe neturinti pažyma.

„Būtina paskirti nukentėjusiajam kompleksinę teismo medicinos ekspertizę vadovaujantis ne tik medicininiais dokumentais, bet ir apžiūrint patį nukentėjusįjį V. Zlatkauską tiesiogiai, – mano advokatė. – Pažymėtina, kad nukentėjusiajam pagal dokumentus nustatytas neįgalumas su 50 proc. darbingumu yra visiškai nepagrįstas, neatitinkantis tikrovės bei prasilenkiantis su paprasta logika, – jis rankose negali išlaikyti net rašiklio, negali rašyti, sunkiai kalba, negali dirbti jokio darbo.“

Šiuos advokatės žodžius patvirtina pokalbis su V. Zlatkausku:

Pasak L. Kuprusevičienės, ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, kad V. Zlatkauską užpuolė bei sumušė ir taip sunkiai sutrikdė sveikatą nuteistieji, kurie kartu atliko bausmę.

„Akivaizdu, kad jų padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama kaip sunkus ir itin žiaurus žmogaus bejėgiškos būklės sveikatos sutrikdymas“, – įsitikinusi ji.

Prašydama Kauno apygardos teismo atnaujinti ikiteisminį tyrimą advokatė taip pat pažymėjo, kad reikšti įtarimus kaltiems asmenims vis buvo delsiama, nors apie tai, kad būtent jie sužalojo V. Zlatkauską, Pravieniškių Kriminalinės žvalgybos pareigūnams buvo žinoma nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

„Skubotai priimtas prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, yra mažų mažiausiai nesuprantamas bei šokiruojantis, nes iš bylos medžiagos matyti, kad paskutiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje buvo susiję būtent su įtarimų įteikimu kaltiems asmenims“, – mano advokatė.

Kalėjimų departamentas: pareigūnai veikė tinkamai

Delfi kreipėsi į Kalėjimų departamentą ir paprašė pateikti informaciją dėl šio incidento Pravieniškių pataisos namuose.

Atnaujinta 12.40 val. Kalėjimų departamento atstovė Inga Mauricienė Delfi nurodė, kad dar gegužės 11 d. departamentas gavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros raštą ir pradėjo tarnybinį patikrinimą.

„Birželio 16 d. tarnybinis patikrinimas baigtas, – nurodė Kalėjimų departamento atstovė. – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmuose tarnybinių nusižengimų sudėties nenustatyta. Pareigūnai, veikdami pagal įvykio metu susiklosčiusias aplinkybes, veikė tinkamai ir ėmėsi visų reikiamų veiksmų, siekdami išsaugoti nuteistojo V. Zlatkausko sveikatą ar gyvybę.“