„Grįždamas į namus norėjau nupirkti maisto, taip pat namiškiams duoti pinigų“, – teisinosi pareigūnams įkliuvęs anksčiau net šešis kartus teistas Artūras Kontrimas.
Krepšiuose sukrautą metalo laužą nuteistasis ketino susidėti į savo automobilį, bet nesuspėjo – kai tik privažiavo prie kalėjimo durų, prie jo prisistatė Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Jiems sukėlė įtarimų, kad vos trims dienoms į namus iš kalėjimo išleistas nuteistasis pasiėmė ne vieną krepšį ir jų iš karto nenusinešė prie savo automobilio.
Nuo 2015 m. rugsėjo Pravieniškėse bausmę dėl tyčinio nužudymo atliekantis A. Kontrimas pasakojo, kad įkalinimo įstaigoje dirbo įvairius darbus, o dėl pavyzdingo elgesio jam kas mėnesį yra skiriamas paskatinimas – kartą per mėnesį yra išleidžiamas 3 dienų išvykoms į namus.
„Kai gavau patvirtinimą, kad būsiu išleistas, kalėjimo teritorijoje esančioje darbo zonoje prisirinkau tris krepšius spalvotojo metalo, – sakė jis. – Suplanavau jį išsivežti į laisvę ir priduoti į metalo supirktuvę. Tądien, kai turėjau išeiti, metalą sukroviau į sportinius krepšius, o kad jis nesimatytų, ant viršaus uždėjau drabužius.“
Kadangi metalas labai daug svėrė, krepšius nuteistasis iki Kontrolės ir praleidimo punkto atgabeno savadarbiu karučiu.
„Budėtojui pateikiau savo išvykimo dokumentus, o paskui kartu su pareigūnu nuėjome iki mano daiktų – jis prasegė du krepšius, pamatęs, kad juose yra rūbai, jų detaliai neapžiūrinėjo bei į introskopo patalpą patikrinimui krepšių nevežė, – sakė kalinys. – Tada jis patikrino mano dokumentus, o paskui išleido iš kalėjimo.“
Karutį su krepšiais A. Kontrimas paliko prie įėjimo į kalėjimą – nuėjo atsivaryti savo automobilio. Bet likimas jam nebuvo palankus – ilgą laiką nenaudotas automobilis neužsivedė.
„Akumuliatorius buvo išsikrovęs, todėl pareigūnų paprašiau, kad man padėtų užvesti automobilį, – per apklausą kalbėjo nuteistasis. – Kai pagaliau automobilis užsivedė, privažiavau prie kalėjimo įėjimo – jau ketinau į bagažinę krautis krepšius, kai prie manęs priėjo trys civiliais drabužiais apsirengę vyrai, kurie prisistatė pareigūnais iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus. Jie manęs paprašė parodyti krepšius – kai juos prasegiau, nuėmę drabužius jie pamatė įvairias vario detales, kurias buvau paėmęs iš kalėjimo.“
Tai nebuvo visas metalas, kurį nuteistasis ketino išgabenti iš kalėjimo – dar devynis krepšius, kurie taip pat buvo prikrauti spalvotojo metalo laužo, jis laikė kalėjimo darbo zonoje.
„Šį metalą radau ir paėmiau darbo zonoje prie pjaustymo cecho, kur metalas yra rūšiuojamas“, – nuteistasis tikino, kad ir šį metalo laužą būtų išgabenęs iš kalėjimo. Tiesa, tik vėliau ir jeigu būtų pavykę.
„Man labai reikėjo pinigų, nes turiu vaikų ir anūką, grįždamas į namus norėjau nupirkti maisto bei duoti pinigų“, – sakė apie 470 kg spalvotojo metalo pavogti ketinęs A. Kontrimas.
Metalo laužas, kurį nuteistasis ketino pavogti, priklausė tarptautine prekyba spalvotais metalais besiverčiančiai bendrovei „VC Baltic“ – jos atstovų duomenis, spalvotojo metalo preliminari vertė – beveik 3 tūkstančiai eurų.
Ši bendrovė dar 2023 metų vasarį su Lietuvos kalėjimų tarnyba sudarė sutartį dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Šiame susitarime numatyta, kad bus teikiama darbinės veiklos organizavimo skyriaus paslauga – spalvotojo metalo ardymas ir rūšiavimas, šį darbą atlieka įkalinimo įstaigoje bausmę atliekantys nuteistieji. Per mėnesį į kalėjimą bendrovė rūšiavimui pristato apie 20 tonų spalvotojo metalo laužo.
Už tai, kad iš kalėjimo pasikėsino pavogti beveik pusę tonos metalo laužo, vyras buvo nuteistas dar kartą – teismas jam skyrė 30 parų arešto bausmę. Ji turėtų būti subendrinta su bausme, kurią teismas A. Kontrimui yra skyręs ne tik už tyčinį nužudymą, bet ir už narkotinių medžiagų laikymą ir platinimą bendrininkų grupėje. Šį nusikaltimą jis padarė jau atlikdamas bausmę kalėjime.
Panevėžio apygardos teismas A. Kontrimui dar 2011 m. skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę dėl tyčinio itin žiauraus nužudymo – buvo nustatyta, kad jis su savo broliu sumušė ir peiliu subadė vyrą, kuris buvo pasisavinęs jo brolio pinigus. Ekspertai nustatė, kad nužudytasis prieš mirtį patyrė dideles fizines kančias.
Teisme A. Kontrimas kaltę pripažino tik iš dalies – jis aiškino, kad gailisi dėl to, kas įvyko, tačiau pažymėjo, kad vyro nenužudė ir net neplanavo: „Neturėjau jokių piktų kėslų, tik nuėjau su juo draugiškai pasikalbėti. Taip, sudaviau jam tris smūgius, tačiau jo nenužudžiau.“