Tuo metu A. Kupčiūnas teisinasi, kad sprukti iš šalies neketino, tai esą galėjo padaryti ir anksčiau, jeigu būtų norėjęs, o asmens dokumentų jam reikėjo kreipiantis pagalbos į medikus dėl pablogėjusios sveikatos būklės.
Tačiau tokie argumentai neįtikino ne tik „Pravieniškių mafijos“ bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo, kuris A. Kupčiūną nutarė suimti trims mėnesiams, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų, kurie išnagrinėjo Aidelio gynėjo skundą dėl šiam skirtos griežčiausios kardomosios priemonės.
Anot teisėjų, A. Kupčiūną medikai priėmė ir pagalbą suteikė ir be asmens dokumento, o kreipdamasis į Migracijos departamentą dėl naujų dokumentų išdavimo A. Kupčiūnas pateikė melagingą informaciją, kad esą jam priklausanti asmens tapatybės kortelė yra pamesta, nors iš tikrųjų ji yra saugoma „Pravieniškių mafijos“ byloje. Be to, teismo teigimu, A. Kupčiūnas nesugebėjo paaiškinti, kam jam buvo reikalingas pasas.
Asmens tapatybės kortelę Migracijos departamento Kauno skyriaus darbuotojai A. Kupčiūnui išdavė skubos tvarka – per vieną dieną, ir iš karto apie tai pranešė Vilniaus apygardos teismui, kuris nagrinėja „Pravieniškių mafijos“ baudžiamąją bylą.
Teisėjai į šį pranešimą reagavo iš karto – surengė teismo posėdį, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl kardomosios priemonės A. Kupčiūnui pakeitimo. Kad kaltinamasis turi būti suimtas, manė ir valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai, kurie neabejojo, jog, įtariama, Pravieniškių pataisos namuose veikusio nusikalstamo susivienijimo šulu laikomas Aidelis ketino sprukti iš Lietuvos.
Baudžiamąją bylą nagrinėjantys teisėjai dar praėjusių metų lapkritį A. Kupčiūną, kuris už grotų buvo laikomas keturis metus, paleido į laisvę – suėmimas buvo pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones: intensyvia priežiūra šešiems mėnesiams, įpareigojant A. Kupčiūną dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, jei tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose bei jei tai nesusiję su vykimu į gydymo įstaigas. Be to, iš A. Kupčiūno buvo paimta asmens tapatybės kortelė, teismas kaltinamajam skyrė 50 tūkst. eurų užstatą. Šią sumą už A. Kupčiūną sumokėjo artimieji.
Kadangi A. Kupčiūnas pažeidė jam skirtas kardomąsias priemones, „Pravieniškių mafijos“ bylą nagrinėjantis teismas nutarė ne tik kaltinamąjį suimti, bet ir valstybės naudai konfiskuoti 50 tūkst. Eur užstatą.
Su tokiu teismo sprendimu nesutikęs „Pravieniškių mafijos“ šulu laikomą A. Kupčiūną ginantis advokatas Simonas Slapšinskas įteikė skundą, kurį išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismo teisėjai konstatavo, kad labai sunkiais ir sunkiais nusikaltimais kaltinamam kauniečiui pagrįstai buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Tačiau teismas nutarė, kad nepagrįstai valstybės naudai buvo konfiskuoti 50 tūkst. Eur.
„Nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodoma, kad kaltinamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei“, – teisėjų teigimu, A. Kupčiūnas šių pareigų laikėsi, o siekdamas gauti naujus dokumentus, pažeidė kitomis kardomosiomis priemonėmis teismo paskirtus įpareigojimus ir sukėlė pagrindą būgštauti dėl jo ketinimų vengti baudžiamojo persekiojimo.
Tačiau, anot teisėjų, šis pažeidimas proceso eigos nesukliudė: teisėsaugos institucijos sureagavo laiku, kaltinamasis nepabėgo, nebuvo paieškomas, teisminis bylos nagrinėjimas nebuvo sutrikdytas ar užvilkintas.
„A. Kupčiūno elgesys nors ir pateisina suėmimo skyrimą, tačiau neatitinka įstatyme numatytų atvejų, kuomet užstatas pereina valstybės nuosavybėn“, – apeliacinės instancijos teismo teisėjai nurodė užstatą grąžinti jį sumokėjusiam asmeniui.
Pasak teisėjų, A. Kupčiūnas šiurkščiai pažeidė kardomųjų priemonių – intensyvios priežiūros ir dokumento paėmimo sąlygas: „Įvertinus tai, kad kaltinamasis A. Kupčiūnas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymais jam išduoti naują asmens tapatybės kortelę, nurodydamas aiškiai melagingą priežastį, kad jo asmens tapatybės kortelę 2020 m. sausio 5 d. pametė policijos įstaiga bei užsakydamas pasą, kuris reikalingas keliaujant į užsienį (trečiąsias šalis), atsižvelgus į bylos nagrinėjimo teisme stadiją, egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. Kupčiūnas gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo“, – teisėjo Justo Numavičiaus pirmininkaujama kolegija pažymėjo, kad pagrįstai „Pravieniškių mafijos“ bylą nagrinėjantis teismas pakeitė A. Kupčiūnui taikytas švelnesnes kardomąsias priemones į suėmimą trijų mėnesių terminui.
Tuo metu A. Kupčiūną ginantis advokatas S. Slapšinskas teigė, kad bylą nagrinėjantis teismas kaltinamajam leido vykti į gydymo įstaigas, tačiau šis neturėjo asmens dokumento, o be jo sveikatos priežiūros paslaugos esą galėjo būti nesuteiktos.
Paklaustas, kodėl kreipėsi į Migracijos departamento Kauno skyrių dėl dokumentų išdavimo neinformavęs teismo, A. Kupčiūnas tepasakė, jog „supanikavo dėl savo sveikatos“, bet negalėjo paaiškinti, kam jam be asmens tapatybės kortelės buvo reikalingas pasas.
Advokatas S. Slapšinskas įsitikinęs, kad „už tokį formalų padarinių nesukėlusį pažeidimą“ teismas turėjo A. Kupčiūnui skirti įspėjimą, o ne pačią griežčiausią kardomąją priemonę maksimaliam įstatyme numatytam terminui. O jos skyrimas, gynėjo teigimu, „galiausiai dar labiau prisidėjo prie A. Kupčiūno sveikatos būklės pablogėjimo“, dėl to jau teko atšaukti kelis teismo posėdžius „Pravieniškių mafijos“ byloje.
Į laisvę teismas taip pat yra paleidęs ir kitus kaltinamuosius – Artūrą Račkelį bei Andrių Obelienių, kurie taip pat buvo priskiriami Pravieniškėse veikusiai grupuotei. Jiems taip pat skirta intensyvi priežiūra, be to A. Račkelis ir A. Obelienius yra sumokėję po 30 tūkst. Eur užstatus.
Į laisvę kaltinamieji buvo paleisti, nes byloje jau yra apklausti pagrindiniai liudytojai ir nukentėjusieji, taip pat ir apie galimus nusikaltimus Pravieniškių pataisos namuose liudijantys valstybės saugomi bei anoniminiai liudytojai.
„Pravieniškių mafijos“ bylą teisme nagrinėja jau antra teisėjų kolegija – kai jau buvo apklausta kelios dešimtys liudytojų ir nukentėjusiųjų, du teisėjai buvo perkelti dirbti į Lietuvos apeliacinį teismą.
Dėl Pravieniškėse įvykdytų nusikaltimų baudžiamojon atsakomybėn patraukta penkiolika buvusių ir esamų kalinių bei Pravieniškėse dirbęs Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas Evaldas Baronėnas. Nė vienas jų nepripažįsta pateiktų kaltinimų.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuteistuosius prižiūrėti privalėjęs kriminalinės žvalgybos specialistas E. Baronėnas ėjo išvien su „kamoros vierchais“ – jiems ne tik teikė slaptą informaciją, leido prekiauti narkotikais, bet ir pats jų parūpindavo. O geriau nei laisvėje gyvenę kaliniai, įtariama, net šešerius metus kontroliavo kitų nuteistųjų gyvenimą: sprendė, kam verta būti „bachūru“, kam – „dūchu“ arba „gaidžiu“, be jokių suvaržymų prekiavo narkotikais, alkoholiu, telefonais bei įvairiais nelaisvėje draudžiamais daiktais.
Kaliniai Pravieniškėse buvo ne tik daužomi specialiai pasigamintais metaliniais strypais, kuriuos visą parą laikydavo prie savo lovų, bet ir nuplakami elektros laidais. Tačiau visi lyg susitarę tylėjo – bijojo, jog bus suluošinti ar net užmušti. Nes tokių atvejų jau buvo.
Visi šie nerašyti zonos įstatymai puikiai buvo žinomi Pravieniškių pataisos namų darbuotojams, turėjusiems prižiūrėti ir padėti pasitaisyti nuteistiesiems, bet šie prieš įkalinimo įstaigoje daromus nusikaltimus dažniausiai užsimerkdavo.
Šioje byloje keletas nuteistųjų buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes ikiteisminio tyrimo metu sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir atskleidė daugybę zonoje padarytų nusikaltimų. Šioje byloje taip pat yra keletas įslaptintų liudytojų – dauguma pataisos namų kalinių vengė bendrauti su pareigūnais, nes bijojo sulaukti keršto. Be to, pagal nerašytas zonos taisykles, tikri „bachūrai“ negali bendrauti su teisėsauga, taip pat jiems draudžiama atsakinėti į pareigūnų klausimus. O „bachūrais“ pataisos namuose norėjo tapti daugelis, atsiųstų atlikti jiems teismo skirtos bausmės.
Kaip rodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kai kurie kaliniai net sutikdavo mokėti duokles, kad tik galėtų gyventi kartu su tais, kurie valdo pataisos namus. Tačiau tokie nuteistieji iš karto patekdavo į spąstus – jeigu jau sutikai mokėti, niekada nebūsi „bachūras“, net jeigu už tave ir užtars kas nors iš nusikalstamo pasaulio atstovų, esančių laisvėje. Tikri „bachūrai“ niekada nemoka, o sumokėję bet kada gali tapti „dūchais“ ar „gaidžiais“.
Pravieniškių mafijos susivienijimo byloje teismas aiškinasi ne tik kaip buvo terorizuojami nuteistieji, prekiaujama narkotikais, bet ir kaip buvo nužudytas vienas kalinys. Jis prijautė 2015 m. Kaune nušautam „Agurkinių“ grupuotės nariui Deimantui Bugavičiui, kuris su savo bičiuliu tuo metu metu neoficialiai vadovavo kalinių grupuotei. D. Bugavičius dar 2012 m. patyrė tikrą pažeminimą, kai neteko lyderio pozicijos – iš jo valdžią perėmė pagal rangą kriminaliniame pasaulyje gerokai žemesnio lygio nuteistasis A. Kupčiūnas.
Kitų nuteistųjų akyse pažemintas D. Bugavičius ilgai rezgė keršto planą – nors ir buvo praradęs autoritetą, bet „Agurkinių“ grupuotės narys sugebėjo suvienyti jį palaikančius nuteistuosius, kurie netrukus smogė atgal ir susidorojo su „kamoros vierchu“ tapusiu A. Kupčiūnu.
Už inkriminuojamus nusikaltimus nusikalstamo susivienijimo dalyviams gali grėsti laisvės atėmimas iki penkiolikos metų, o susivienijimo organizatoriams bei vadovams – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Apie įvykius Pravieniškėse Delfi specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius yra išleidęs knygą „Pravieniškių mafija“. Knygynuose pasirodė ir nauja autoriaus knyga „Policijos dievai“, kurioje jis gvildena nusikalstamo pasaulio ir teisėsaugos pareigūnų ryšius. Išskirtinė policininkų istorija – beveik 400 puslapių knygoje „Policijos dievai“, kurią jau galima įsigyti knygynuose, taip pat internetu leidykloje „Baltos lankos“, didžiausiame internetiniame knygyne knygos.lt ir kitose platinimo vietose.