„Pravieniškių mafijos“ byloje – skaudi žinia

Ne vienerius metus teisme nagrinėjamoje vadinamojoje „Pravieniškių mafijos“ byloje – netikėtas posūkis: taip ir nesulaukęs baudžiamojo proceso baigties mirė bendradarbiavimu su kaliniais kaltintas buvęs Pravieniškių pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas Evaldas Baronėnas (g. 1973 m.).

Šią žinią patvirtino Delfi.lt šaltiniai – teigiama, kad buvęs pareigūnas mirė savo darbo vietoje vienoje Kaišiadorių rajone esančioje bendovėje.

Informacijos apie E. Baronėno mirtį „Pravieniškių mafijos“ baudžiamąją bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas dar nėra gavęs, o artimiausias posėdis yra suplanuotas jau kitą pirmadienį. Tik gavęs oficialius dokumentus teismas privalės baudžiamąjį persekiojimą E. Baronėno atžvilgiu nutraukti.

„Pravieniškių mafijos“ byloje šiuo metu yra apklausinėjami atsakomybėn patraukti kaltinamieji, E. Baronėnas dar nebuvo davęs parodymų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis neigė kaltę dėl jam pateiktų kaltinimų.

Dėl nusikaltimų, kurie, įtariama, buvo įvykdyti Pravieniškių pataisos namuose, prokurorai baudžiamojon atsakomybėn yra patraukę 15 buvusių ir esamų kalinių. E. Baronėnas buvo vienintelis pareigūnas, teisiamas kartu su nusikaltėliais.

Kartu su Generaline prokuratūra tyrimą atlikę Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai nustatė, kad nuteistuosius prižiūrėti privalėjęs kriminalinės žvalgybos specialistas E. Baronėnas ėjo išvien su „kamoros vierchais“ – jiems ne tik teikė slaptą informaciją, leido prekiauti narkotikais, bet ir pats jų parūpindavo. O geriau nei laisvėje gyvenę kaliniai net šešerius metus kontroliavo kitų nuteistųjų gyvenimą: sprendė, kam verta būti „bachūru“, kam – „dūchu“ arba „gaidžiu“, be jokių suvaržymų prekiavo narkotikais, alkoholiu, telefonais bei įvairiais nelaisvėje draudžiamais daiktais.

Kaliniai Pravieniškėse buvo ne tik daužomi specialiai pasigamintais metaliniais strypais, kuriuos visą parą laikydavo prie savo lovų, bet ir nuplakami elektros laidais. Tačiau visi lyg susitarę tylėjo – bijojo, jog bus suluošinti ar net užmušti. Nes tokių atvejų jau buvo.

Visi šie nerašyti zonos įstatymai puikiai buvo žinomi Pravieniškių pataisos namų darbuotojams, turėjusiems prižiūrėti ir padėti pasitaisyti nuteistiesiems, bet šie prieš įkalinimo įstaigoje daromus nusikaltimus dažniausiai užsimerkdavo.

Šioje byloje keletas nuteistųjų buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes ikiteisminio tyrimo metu sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir atskleidė daugybę zonoje padarytų nusikaltimų. Šioje byloje taip pat yra keletas įslaptintų liudytojų – dauguma pataisos namų kalinių vengė bendrauti su pareigūnais, nes bijojo sulaukti keršto. Be to, pagal nerašytas zonos taisykles, tikri „bachūrai“ negali bendrauti su teisėsauga, taip pat jiems draudžiama atsakinėti į pareigūnų klausimus. O „bachūrais“ pataisos namuose norėjo tapti daugelis, atsiųstų atlikti jiems teismo skirtos bausmės.

Kaip rodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kai kurie kaliniai net sutikdavo mokėti duokles, kad tik galėtų gyventi kartu su tais, kurie valdo pataisos namus. Tačiau tokie nuteistieji iš karto patekdavo į spąstus – jeigu jau sutikai mokėti, niekada nebūsi „bachūras“, net jeigu už tave ir užtars kas nors iš nusikalstamo pasaulio atstovų, esančių laisvėje. Tikri „bachūrai“ niekada nemoka, o sumokėję bet kada gali tapti „dūchais“ ar „gaidžiais“.

Pravieniškių mafijos susivienijimo byloje teismas aiškinasi ne tik, kaip buvo terorizuojami nuteistieji, prekiaujama narkotikais, bet ir kaip buvo nužudytas vienas kalinys. Jis prijautė 2015 m. Kaune nušautam „Agurkinių“ grupuotės nariui Deimantui Bugavičiui, kuris su savo bičiuliu tuo metu metu neoficialiai vadovavo kalinių grupuotei.

D. Bugavičius dar 2012 m. patyrė tikrą pažeminimą, kai neteko lyderio pozicijos – iš jo valdžią perėmė pagal rangą kriminaliniame pasaulyje gerokai žemesnio lygio nuteistasis Aidas Kupčiūnas, laikomas „Pravieniškių mafijos“ lyderiu. Kitų nuteistųjų akyse pažemintas D. Bugavičius ilgai rezgė keršto planą – nors ir buvo praradęs autoritetą, bet „Agurkinių“ grupuotės narys sugebėjo suvienyti jį palaikančius nuteistuosius, kurie netrukus smogė atgal ir susidorojo su „kamoros vierchu“ tapusiu A. Kupčiūnu.

Apie baisius įvykius didžiausioje Lietuvoje esančioje įkalinimo įstaigoje Delfi.lt specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius yra parašęs knygą „Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai“, apie tai taip pat yra sukurtas dokumentinis filmas. Didelio dėmesio sulaukė ir kita žurnalisto knyga „Policijos dievai“, pasakojanti apie policijos pareigūnų padarytus nusikaltimus.