Inicijuoja proceso atnaujinimą
Pirmadienį ryte Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius Delfi informavo, kad byla bus dar kartą peržiūrėta.
Teismo pirmininkui yra suteikta teisė inicijuoti bylos peržiūrėjimą tais atvejais, kai teisėjų sprendimas sukelia visuomenėje didelį rezonansą ir kai teisėjų sprendimas sukelia abejonių.
„Teikimas dėl proceso atnaujinimo Jus dominančioje byloje bus. Baigsiu motyvus iki pietų. Pasirašysiu, įdėsim į mūsų el. bylos kortelę. Tada pranešiu, nes tik tada teikimas taps procesiniu dokumentu“, - nurodė G. Kryževičius.
Paviešino pirkimus laiminčios įmonės akcininko tapatybę
Portalo „Atvira Klaipėda“ aprašyta istorija atrodytų visiškai klasikinė – viešąjį pirkimą laimėjo bendrovė, kurios savininkas dar visai neseniai ėjo į politiką. Įdomu tai, kad pirkimą organizavusioje savivaldybės įmonėje aukštas pareigas ėjo jo mama. Dėl to, ar galima viešinti verslininko, kurio įmonė laimėjo viešąjį pirkimą, vardą ir pavardę net kelis metus vyko teisminiai ginčai.
Ir galiausiai spalio 6 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad tokios informacijos viešinti negalima. Šis sprendimas nebeskundžiamas.
2019 metų gruodžio pabaigoje „Atvira Klaipėda“ skelbė apie bendrovės „Gatvių apšvietimas“ 2017-2019 metais vykdytus pirkimus – beveik 2,3 mln. eurų vertės 40 sutarčių dėl įvairių prekių ir paslaugų su įmone „Namų kultas“, tais pačiais metais persivadinusia į „Ecomas“.
Anot portalo, Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi neplaninį patikrinimą, nustatė, kad viena iš sutarčių – 1,375 mln. eurų vertės dėl dekoratyvinių apšvietimo atramų – pažeidžia teisės aktuose įtvirtintą skaidrumo principą ir rekomendavo sutartį nutraukti.
„Atvira Klaipėda“ publikacijoje taip pat informavo apie tai, kad vienintelis „Ecomas“ akcininkas nuo 2014 metų yra Liberalų sąjūdžio narys, 2019 metais dalyvavęs savivaldos rinkimuose Klaipėdos rajone, esantis bendrovės esamos ar buvusios finansininkės sūnus.
Galutinėje ir neskundžiamoje LVAT nutartyje nurodoma, kad straipsnyje minimas įmonės akcininkas 2019 metų gruodžio pabaigoje kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su skundu, kuriame nurodė, kad publikacijoje nurodyta informacija gali daryti įtaką „Gatvių apšvietimas“ pirkimams, taip pat be jo sutikimo yra viešinami jo asmens duomenys – pilnas vardas ir pavardė, – tai žeidžia jo garbę ir orumą.
Žiniasklaidos priemonė teisme bandė įrodyti, kad jos aprašytas verslininkas nėra privatus asmuo. „Sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad A. V. yra privatus asmuo. A. V. pripažintinas viešuoju asmeniu jam dalyvaujant Klaipėdos rajono savivaldos rinkimuose. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos internetiniame tinklalapyje skelbiamos informacijos matyti, kad A. V. kandidatuodamas 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose išviešino dalį savo asmens duomenų, įskaitant savo ypatingus asmens duomenis, t. y. savo vardą, pavardę, gimimo datą, duomenis apie teistumą, turtą ir gautas pajamas, deklaravo privačius interesus ir pan.", - žurnalistų argumentai pateikti teismo nutartyje.
Redakcijos atstovai teisme laikėsi pozicijos, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimu yra paneigtas visuomenės pagrįstas interesas žinoti ir būti informuotai apie viešųjų pirkimų vykdymą bei su tuo susijusius klausimus.
„Viešieji pirkimai, viešųjų lėšų panaudojimas nulemia itin aukštų standartų, skaidrumo, teisėtumo šioje srityje taikymą ir atitinkamai didesnį visuomenės interesą domėtis bei gauti informaciją su šia sritimi. Pareiškėjas, publikuodamas publikaciją, siekė pateikti plačią, tačiau būtiną bei visuomenei aktualią informaciją, kiek tai susiję su Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos UAB „Gatvių apšvietimas“ vykdytais viešaisiais pirkimais, jų pažeidimais, suinteresuotais, galimą naudą gavusiais asmenimis. Viešųjų pirkimų temai esant itin aktualiai ir svarbiai visos visuomenės bei kitų subjektų mastu, viešasis interesas yra vyraujantis ir visomis prasmėmis nusveria viešųjų paslaugų sferoje veikiančio juridinio asmens bei jo naudos gavėjų privačius interesus, todėl Tarnybos padarytos išvados dėl A. V. teisių ir BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatų pažeidimo, yra nepagrįstos“, - tokios pozicijos teisme laikėsi redakcijos atstovai.
Teismas priėmė nepalankų sprendimą
Tuo tarpu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba laikėsi kitos nuomonės. Ji prašė atmesti žiniasklaidos priemonės skundą kaip nepagrįstą. Tarnyba savo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas pernelyg plačiai taiko viešojo asmens kriterijus. Vis dėlto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės, priėmė žurnalistams nepalankų sprendimą. Nutarta pareiškėjo VšĮ „Klaipėda atvirai“ apeliacinį skundą atmesti.
„Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. iš pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ 1 210 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti“, rašoma teismo nutartyje.
Teismas rėmėsi štai tokiu argumentu: „Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, dėl savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje. Bylos medžiaga patvirtina, jog viešuosiuose pirkimuose, apie kuriuos buvo kalbama publikacijoje, dalyvavo privatus juridinis asmuo, kurio akcininkas yra A. V., o ne pats A. V.
Be to, Tarnybai buvo pateikta informacija, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, dalyvaudamas 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimuose su Liberalų sąjūdžio Klaipėdos rajono sąrašu, nėra ir nebuvo Liberalų sąjūdžio partijos narys. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo negali būti laikomas viešuoju asmeniu VIĮ 2 straipsnio 78 dalies prasme, nes publikacijos paskelbimo metu jo veikla nebuvo susijusi su viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu, ar kitais viešaisiais reikalais. Negana to, įmonė, kurios akcininkas yra A. V., neteikia viešųjų paslaugų.“
Kilo ažiotažas
Paskelbus redakcijai nepalankią teismo nutartį kilo didžiulis skandalas. Kritišką požiūrį išsakė, ne tik žurnalistai, žiniasklaidos srities mokslininkai, bet ir kai kurie teisininkai.
Kritikai teigė, kad taip iš visuomenės atimama teisė žinoti.
Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius griežtai įvertino šį teismo sprendimą. Anot jo, taip sukurtas labai blogas precedentas, kuris padarys didžiulę žalą visai Lietuvos žiniasklaidai ir visuomenės teisei žinoti.
Pas mus labai dažnai, taip susiklostė ir šioje byloje, kažkieno privatumas traktuojamas labai plačiu mastu, kad reikia labai saugoti, net paminėti negalima. Tuo tarpu jeigu mes kalbame apie visuomenės teisę žinoti, tai aš sunkiai suprantu, koks čia privatumas saugomas. Tai nėra apie intymius žmogaus gyvenimo klausimus, asmens sveikatą. Tai yra tiesiog faktinių aplinkybių atskleidimas, kaip kas ir kokią naudą gavo. Man atrodo tai svarbu žinoti, kad žurnalistai užtikrintų ir tikslumo funkciją. Daugelis teismo apibendrinimų iškreipia žurnalistikos esmę ir kaip tik leidžia interpretuoti ir manipuliuoti naujienomis iš esmės kuriant netikrumo jausmą. Žiūrėdamas į ateitį, nežinau, ar teismas turėjo taip siaurai žiūrėti į šitą problemą. Galbūt žiūrėjo į vieną ar kitą teisės aktą, bet nepažiūrėjo į visą kontekstą. Čia labai svarbus kontekstas, kad žurnalistas ne sau tuos privačius duomenis rinko“, - teigė D. Radzevičius.
Žurnalistų bendruomenė paskelbė pareiškimą
Žurnalistų bendruomenė solidarizavosi su Klaipėdos naujienų portalu „Atvira Klaipėda“ ir penktadienį išplatino pareiškimą, kuriame paragino apginti teisę į informaciją, teismui atmetus skundą dėl nepalankaus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo.
„Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją“, – sakoma penktadienį paskelbtame pareiškime.
Žiniasklaidos bendruomenė pareiškime teigia, jog solidarizuojasi su „Atviros Klaipėdos“ redakcija ir pažymi, kad jos siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas ir žada paramą šioms iniciatyvoms.
Pasak žiniasklaidos atstovų pareiškimo, valdžios įstaigos vis labiau naudoja Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) kaip pretekstą riboti informacijos kiekį ar apskritai atsisakyti teikti informaciją. „Šiuo ir vėlesniais administracinių teismų sprendimais, mūsų nuomone, iš esmės keičiamos demokratijos normos, visuomenės teisės į informaciją ir žurnalistų teisės tiksliai bei teisingai informuoti veikimo praktika Lietuvoje“, – sakoma pareiškime.
Jį pasirašė Lietuvos nacionalinės ir regioninės žiniasklaidos priemonės, jas vienijančios asociacijos, patys žurnalistai. Pareiškimą pasirašė ir portalai „Delfi“, „15 min“, lrytas.lt, naujienų agentūros BNS bei ELTA, Nacionalinis transliuotojas, LNK, TV3 ir kitos žiniasklaidos priemonės.
Žurnalistai pažymi esantys įsitikinę, kad „itin uolus ir perteklinis viešų asmenų privatumo saugojimas“ neturi atimti iš visuomenės teisės į informaciją apie neskaidrią valdžios įstaigų ir su jais susijusių asmenų veiklą, galimą korupciją ir nepotizmą.
Pareiškime taip pat pabrėžiama, kad pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir visuomenės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, ne kartą pabrėžė Konstitucinis Teismas.
„Esame įsitikinę, kad naujai suformuota administracinių teismų praktika prieštarauja šioms Konstitucinio Teismo suformuotoms vertybėms ir užkerta kelią žiniasklaidai prisidėti prie demokratinės santvarkos puoselėjimo ir išsaugojimo. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir kai kurie atskirų teismų sprendimai dėl ydingo BDAR taikymo kuria pavojingą tendenciją, kuomet jau anksčiau suformuoti visuomenės teisės į informaciją ir žodžio laisvės principai ne apginami, o iš esmės paneigiami“, – sakoma pareiškime.