„Blogėjant saugumo situacijai regione, dar pačioje šių metų pradžioje paprašiau krašto apsaugos ministro bei kariuomenės vado įvertinti galimybę pagreitinti planuojamus įsigijimus bei pateikti jų papildomo finansinio poreikio planą“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Preliminarius siūlymus KAM kartu su kariuomene yra parengusi ir vyksta jų vertinimas bei konsultacijos su Finansų ministerija dėl šių metų biudžeto tikslinimo“, – pridūrė ji.
Vyriausybės vadovės komentarą BNS perdavė jos atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Premjerės teigimu, gynybos finansavimas „šiomis aplinkybėmis yra Vyriausybės prioritetas“.
Šiais metais Lietuvos krašto apsaugos sistemos finansavimas siekia kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, padidintas šių metų gynybos biudžetas leistų įgyvendinti anksčiau priimtus sprendimus spartinti ginkluotės įsigijimus.
Lietuva yra nutarusi ankstinti salvinės ugnies sistemų bei kovinių dronų įsigijimus. Krašto apsaugos ministras sekmadienį BNS sakė, kad ankstinamų pirkimų yra ir daugiau, tačiau kol kas jie nebus viešinami.
JAV duomenimis, Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi apie 150 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos. Vakarai baiminasi didelio masto karinio konflikto Europoje ir siekią situaciją deeskaluoti diplomatinėmis priemonėmis.
Nepriklausomi stebėtojai, Ukrainos pareigūnai ir Maskvos remiami separatistai praneša apie suintensyvėjusį apsišaudymą Rytų Ukrainoje.
Tuo metu Baltarusija sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis savaitgalį, bus tęsiamos, motyvuojant didėjančia įtampa kaimyninėje Ukrainoje.
Pratybos Baltarusijoje, kurių aktyvioji dalis prasidėjo praėjusią savaitę, turėjo tęstis iki vasario 20-osios.