„Lietuvos karaimai jau 625-erius metus yra sudėtinė Lietuvos dalis, suteikianti jai unikalų atspalvį. Lietuvos karaimų istorija - svarbus taikaus ir praturtinančio sambūvio daugiakultūrinėje visuomenėje liudijimas. Karaimai puoselėja per tūkstantmečius susiklosčiusią savo kultūrą, kartu gebėdami taikiai ir pagarbiai sugyventi su visais kitais. Labai džiaugiuosi, kad nepriklausomybės atkūrimas reikšmingai prisidėjo ir prie karaimų tautinio atgimimo. Susitelkusi bendruomenė, semdamasi stiprybės iš savo unikalaus kultūrinio paveldo, kartu drąsiai žengė į europietišką Lietuvą", - sakė premjerė.
Savo sveikinimo kalboje premjerė priminė, jog karaimai yra buvę LDK valdovų patarėjais, vertėjais, patikėtiniais, taip prisidėdami prie istorijos, kuria visi šiandien didžiuojamės ir laikome sava. Ši bendrystė tęsiasi ir moderniojoje, šių dienų Lietuvoje, matant gausą mokslo žmonių ir iškilių visuomenės veikėjų, kilusių iš karaimų bendruomenės.
Taip pat ministrė pirmininkė atkreipė dėmesį, jog kitąmet Lietuva minės 700-ąsias Gedimino laiškų, kuriais į kraštą kviesti įvairių tikėjimų amatininkai, prekeiviai ir riteriai, metines, šiuo kvietimu užtikrinant jiems palankias veiklos sąlygas ir tikėjimo išpažinimo laisvę.
„Šie laiškai yra simbolinis atskaitos taškas, tarsi daugiatautės ir kultūriškai įvairios valstybės pradžia. Todėl esu tikra, kad nei šiemet minimi karaimų, nei kitų tautinių bendrijų metai iš tikrųjų Lietuvoje niekada nesibaigs, nes ir toliau liksime atvira, daugiatautė valstybė, kurioje gyvenančios tautos petys petin ją kurs ir puoselės", - sakė premjerė I. Šimonytė.
Karaimai - tiurkų kilmės tauta, išpažįstanti karaimų tikėjimą, kurio pagrindą sudaro Senasis Testamentas. Skaičiuojama, kad šiai bendruomenei Lietuvoje save priskiria arti kelių šimtų asmenų. Nors etniniai tiurkų kilmės karaimai dar gyvena Lenkijoje, Ukrainoje ir Rusijoje, Lietuva laikoma vienintele vieta, kur į UNESCO nykstančių kalbų sąvadą įtraukta karaimų kalba tebevartojama gyvai.