Džiuljetą Žiugždienę (59 m.), 2004 m. įvertintą medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“, galima vadinti Socialdemokratų partijos, ir ne tik jos, vertinta, savo vietą žinančia ir seniai įtakingiausius LSDP vyrus lydinčia karjeros moterimi.
Pradėjo su A.Brazausku
Įdomios ir Dž.Žiugždienės sąsajos su tolimos komunistinės Lietuvos praeities herojais. Ji buvo bolševikų valdžią Lietuvoje bandžiusio įvesti stalininio „liaudies komisaro“, Lietuvos istorijos faksifikatoriaus Juozo Žiugždos anūko Giedriaus žmona. Jos vyras jau miręs.
Prezidentas A.Brazauskas Dž.Žiugždienę į Prezidentūrą atsivedė iškart po laimėtų rinkimų – 1993-iaisiais. Baigęs kadenciją Prezidentas ją buvo paskyręs savo labdaros fondo direktore, o grįžęs į politiką iš pensijos ir tapęs premjeru 2001 m. pasikvietė su savimi į Vyriausybės rūmus.
„Kiekvienam politikui reikia tokių patikimų ir lojalių žmonių kaip Džiuljeta“, – buvusią kolegę, su kuria dirbo Pedagoginiame institute, apibūdina Mykolo Romerio universiteto docentas politologas Vytautas Dumbliauskas.
Kad A.Brazauskas Dž.Žiugždienę brangino, liudija ir tai, jog tuometė premjero sekretoriato vadovė iškart buvo įvertinta 60 proc. algos priedu.
„Simpatiška, protinga, labai taktiška, gebanti liežuvį už dantų nulaikyti – ko dar reikia politikoje?“ – geriausias Dž.Žiugždienės savybes vardija V.Dumbliauskas. Kaip itin patikimą ir pavydėtina saviironija garsėjantį žmogų, su kuriuo galima eiti ir į kalnus, buvusią kolegę apibūdinantis politologas apgailestauja dėl nutrūkusios jos karjeros.
Keisti kairiųjų vingiai
Kodėl staiga nutrūko premjero dešiniąja ranka laikytos Dž.Žiugždienės karjera?
Įtariama, kad A.Katinas kyšio reikalavo premjero Algirdo Butkevičiaus sekretoriato vadovės naudai. Šio fakto nei paneigti, nei patvirtinti negalėjusi premjero atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė informavo, kad Dž.Žiugždienė pareigas paliko lapkričio 2 dieną: „Nežinau, ar tai konkrečiai susiję su Utenos meru, bet sekretoriato vadovė savo noru išėjo iš darbo. Tiesiog paprašė ją atleisti iš pareigų ir Vyriausybės kanceliarijoje nebedirba.“
Dž.Žiugždienė buvo iškviesta į apklausą kaip liudytoja. Dėl pareikštų įtarimų A.Katinas suspendavo savo narystę partijoje.
Pamatuotai į gyvenimą žvelgiantis Lietuvos edukologijos universiteto istorijos profesorius Juozas Skirius, vadinantis save ir Dž.Žiugždienės kolega, „Veidui“ išsakė tokią nuostatą: „Į politiką įsivėlęs, vieną dieną ir pats jos pačiupinėtas būsi.“
Regis, taip ir nutiko išeivijos istoriją Lietuvos edukologijos universitete dėsčiusiai J.Skiriaus kolegei ir Utenos merui. Kaip nuoširdų ir draugišką žmogų Dž.Žiugždienę apibūdinantis profesorius susiklosčiusios situacijos nedramatizuoja ir mano, kad būtina išlaukti, o STT, užuot narpliojus šią istoriją, siūlo pasidomėti Lietuvos paežerėmis, kur pūpso išties nelegaliai suręstos medinės vasaros rezidencijos.
Slapta Džiuljetos biografija
Susisiekti su pačia Dž.Žiugždienė „Veidui“ nepavyko. Iš pareigų pasitraukusi premjero A.Butkevičiaus politinio pasitikėjimo darbuotoja ankstesniu telefono numeriu nepasiekiama, o naujuoju ją globojantys partijos draugai ir bičiuliai pasidalyti neskuba, tik perdavė „Veidui“ jos žinią, kad su advokatu yra sutarę tylėti tol, kol vyksta ikiteisminis tyrimas.
Dž.Žiugždienės bičiuliai jos tikrai neapleido. Antai Lietuvos televizijos laidų vedėja, anksčiau su Dž.Žiugždiene dirbusi Gedimino Kirkilo Vyriausybėje, Nemira Pumprickaitė Džiuljetą sako aplankanti, bet naujojo numerio dar neturinti. Ji kolegiškai pasiūlė skambtelėti po poros dienų. Buvęs kolega V.Dumbliauskas lyg ir sutiktų pasidalyti bičiulės kontaktu, bet, atsiprašęs, kad reikia pasiteirauti Džiuljetos leidimo, dingo kaip į vandenį.
TV laidų vedėjas atskleidžia, kad prieš kelias dienas buvo su Džiuljeta susisiekęs ir palinkėjo jai stiprybės. Jis, kaip ir „Veido“ kalbinti Džiuljetos bičiuliai, tarkim, Aloyzas Sakalas ir kiti, yra įsitikinęs, kad ši istorija teismo tikrai nepasieks: kaip ir daugelis kitų STT kurptų bylų, ji bus numarinta.
Nenoriai, net kelis kartus paraginta, buvusios premjero sekretoriato vadovės pareigybinių funkcijų aprašą atsiuntė Vyriausybės kanceliarijos atstovė, o paprašyti Dž.Žiugždienės gyvenimo aprašymo Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai ima tarpusavyje stumdytis ir akivaizdžiai ieškoti priežasties, kodėl jo pateikti negali.
Formaliai iš einamų pareigų pasitraukusi Džiuljeta nebėra viešas asmuo, taigi dalyti jos CV nebeišeina. Galiausiai į elektroninį paštą įkrinta tik laikotarpiai, kai sekretoriato vadovė dirbo premjero pašonėje, tačiau visa kita lieka įslaptinta.
Kultūros ministerijos personalo skyriaus vadovė apgailestauja, jog Dž.Žiugždienės byla jau išvežta į archyvą, o tokiu atveju būtinas pačios Džiuljetos prašymas, kad ją būtų galima įteikti žurnalistams.
Vyriausybės rūmuose Dž.Žiugždienė dirbo Ministro Pirmininko sekretoriato vadove, o 2006 m. A.Brazauskui atsistatydinus perėjo į premjeru paskirto socialdemokrato Gedimino Kirkilo komandą.
Todėl premjero G.Kirkilo sekretoriato vadove, kuri taip pat yra politinio pasitikėjimo pareigūnė, ir buvo paskirta iki šiol šias pareigas ėjusi Džiuljeta.
Tautos prisikėlimo partijos stovykloje
Kai 2008 m. Seimo rinkimus laimėjo konservatoriai, Dž.Žiugždienė iš valdžios kabinetų neprapuolė. Patyrusią valdžios moterį į savo komandą iškart įtraukė Seimo pirmininku tapęs Tautos prisikėlimo partijos lyderis A.Valinskas.
„Į sekretoriatą dirbti pasikviečiau žurnalistę N.Pumprickaitę. Gavusi įgaliojimus suburti komandą ji ir pateikė Džiuljetos kandidatūrą. Tai buvo N.Pumprickaitės prioritetas, o aš jį patvirtinau ir puikiai dirbome. Jokių paveldėjimų iš ankstenių partijų ar kitų sąmokslo teorijų nebuvo“, – „Veidui“ sakė A.Valinskas.
Kai jis buvo priverstas pasitraukti iš Seimo pirmininko posto, jau 2010 m. Dž.Žiugždienė pasirodė A.Valinsko partijos deleguoto kultūros ministro Arūno Gelūno dešinėje – tapo jo patarėja ir atstove spaudai. Kartu su ministru ji inspektavo Valdovų rūmų statybas.
Buvęs kultūros ministras, o dabar Lietuvos ambasadorius prie UNESCO A.Gelūnas prisimena, kad dirbdama kultūros ministro patarėja viešųjų ryšių klausimais Dž.Žiugždienė buvo mėgstama ir gerbiama, gerai sutarė su kolegomis patarėjais: „Per beveik dvejus su puse metų bendro darbo neturėjau jai nė vieno priekaišto dėl išskirtinai profesionaliai atliekamų pareigų. Šių savybių nepakeitė net ir netikėta jos vyro mirtis – sunkus likimo smūgis, kuris ją stipriai paveikė. Ji sugebėjo išlikti žmogiška net didžiausio streso sąlygomis.“
Paprašytas detalizuoti, kaip Dž.Žiugždienė atėjo į Kultūros ministeriją, A.Gelūnas atskleidė, kad pakvietė ją pats, vadovaudamasis patirtimi ir įspūdžiais dirbant drauge Vilniaus dailės akademijos rektorate (jis tuo metu dirbo studijų prorektoriumi, o Dž.Žiugždienė – rektoriaus patarėja viešųjų ryšių klausimais): „Matydamas jos profesionalumą, erudiciją, disciplinuotumą ir malonų bendravimą su žmonemis, išeidamas iš VDA į Kultūros ministeriją pakviečiau ją prisidėti prie naujos komandos.“
2012 m., premjeru tapus A.Butkevičiui Dž.Žiugždienė vėl grįžo vadovauti Ministro Pirmininko sekretoriatui ir, jei ne STT įsikišimas, galbūt būtų vadovavusi jam iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos.
A.Butkevičius viešai išsižadėjo
Tačiau A.Butkevičius prieš pat Utenos mero A.Katino problemas su Specialiųjų tyrimų tarnyba atsistatydinusios Dž.Žiugždienės išsigynė kaip Simonas – Jėzaus: „Daugelis pagalvos, kad jei ji čia dirba, tai čia kažkas yra susieta su Vyriausybe. Kiekvienas taip pagalvoja.“
A.Butkevičius norėjo pasakyti, kad neatsako net už tuos artimiausios savo aplinkos žmones, kuriuos pasirinko ne tik jis pats, bet ir visi kiti socialdemokratų premjerai iki jo.
Svarstant, kam galėjo užkliūti iki šiol nematoma socialdemokratų premjerų aparato valdytoja, vienas iš „Veido“ šaltinių sakė, kad STT gavo iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės užduotį rimtai pasidomėti šia partija.
Todėl, priešingai nei vieši A.Butkevičiaus žodžiai, kuriais jis išsigynė savo Džiuljetos, visai kairiųjų premjerų triadai – A.Brazauskui, G.Kirkilui ir A.Butkevičiui tarnavusios Dž.Žiugždienės pasitraukimas Socialdemokratų partijos aplinkoje vertinamas kaip didžiulė netektis.
Nors premjeras ir bando aiškinti, kad Dž.Žiugždienė savo nekilnojamąjį turtą remontavo pasinaudodama asmenine pažintimi su nuo pareigų nušalintu Utenos rajono meru A.Katinu, o ne užimama padėtimi Vyriausybės sekretoriate, A.Katinas pažintį su Dž.Žiugždiene vis dar neigia.
Ar buvo ir Romeo?
„Negaliu prisiimti to, ko nedariau. Ar jūs įsivaizduojate tai, kaip meras reikalauja suremontuoti namelį žmogui, kurio nė nepažįsta?“ – įtarimus kyšininkavimu BNS komentavo A.Katinas.
Kurį laiką su Džiuljeta dirbęs M.Romerio universiteto docentas V.Dumbliauskas mano, kad ši istorija – ne daugiau nei eilinis politinis muilo burbulas prieš artėjančius rinkimus: „Galbūt Utenos merą ir Džiuljetą siejo romantiškas ryšys nuo ankstesnių laikų? Gal buvo kokia jaunystės meilė? Sunku pasakyti, bet kad pinigų ji turėjo – faktas, juk dirbo aukštos kategorijos valstybės tarnautoja, o ten atlyginimai geri.“
Taigi V.Dumbliauskas lyg ir leidžia suprasti, kad šioje istorijoje galėjo būti ir Romeo.
Ministro Pirmininko komandoje dirbęs šaltinis „Veidui“ patvirtino, kad iš pažiūros niekuo neišsiskirianti ir visuomenei nematoma sekretoriato vadovė yra kur kas įtakingesnė, nei kai kam gali pasirodyti.
Tai asmeninė Ministro Pirmininko padėjėja, jo darbotvarkės, susitikimų, reikalų bei pavedimų tvarkytoja, tarpininkė, o kartu ir visų slaptų ar pusiau slaptų reikalų patikėtinė. Pašnekovas atskleidžia, kad kai kada ir apsaugos karininkai žino daug mažiau nei sekretoriato vadovė, taigi kalbame apie asmenį, kuris žino tiesiausią kelią pas premjerą, dažnai jam ir patarinėja.
Kitaip sakant, Dž.Žiugždienės vaidmuo atitiko socialdemokratų politikos pilkojo kardinolo – ne sprendimus priimančio, bet stumtelėjančio sprendimų link. Psichologas Gediminas Navaitis sako, kad labai retai kada vienas žmogus geba atlikti ir sprendimų priėmėjo, ir vykdytojo vaidmenį, todėl gerai sutvarkytose politinėse valdymo struktūrose įprastai matome dvi figūras: „Istorijoje pasitaikydavo asmenybių, turinčių abi minėtas savybes, pavyzdžiui, Napoleonas Bonapartas. Šalia jo pilkojo kardinolo, regis, nebuvo, bet gal tai ir tapo jo žlugimo priežastimi?“
Ką palies netektis?
„Veido“ kalbintiems Finansų ministerijos darbuotojams tuometis ministras A.Butkevičius įsiminė kaip ministras, nevaldantis liežuvio: „Pas mus nuolat ateidavo žurnalistai ir sakydavo: ministras pasakė tą ir tą, kaip šitai suprasti? Mes griebdavomės už galvos, bėgdavome pas ministrą, o tas tvirtindavo nieko panašaus nesakęs, žurnalistai viską išsigalvoję.“
Nepaisant to, kad sekretorioato vadovės vardas rinkėjams nėra žinomas, o, daugelio supratimu, ji tik telefono ragelį premjerui kilnojo, netektis gali pasireikšti visai kitose vietose ir kitomis formomis. Todėl premjeras ir paskubėjo visuomenei aiškinti, kad jis nežino, ką veikė jo kanceliarijos vadovė.
Brandesnėje politinėje visuomenėje toks faktas vargu ar būtų toleruojamas, bet Lietuvoje, regis, po tokių skandalų vis dar įmanoma išplaukti sausam. Todėl A.Butkevičius kalba apie tai, kad STT tyrimas neturi nieko bendro su Vyriausybe.
„Kai esi viešas žmogus, kiekvieną žingsnį privalai gerai apgalvoti. Jei atvirai, netikiu, kad Džiuljeta, tiek metų sukdamasi didžiojoje politikoje ir būdama jau trečio premjero komandoje, galėtų būti šešėlinis žmogus. Neabejoju, kad šiuo ėjimu norima pakenkti A.Butkevičiui“, – samprotauja V.Dumbliauskas.
Galime tik svarstyti, kiek dar į akis nekrintančių ir plačiajai visuomenei nepažįstamų džiuljetų triūsia Vyriausybės ir ministerijų kabinetuose.
Grįžtelėję atgal turėtume įvertinti ir Seimo pirmininko Artūro Paulausko sekretoriatui vadovavusią, 1997 m. A.Paulauską per prezidento rinkimų kampaniją konsultavusią Rasą Razgaitienę. JAV gimusi ir politikos mokslus studijavusi moteris vėliau buvo ir Darbo partijos pirmininko, ūkio ministro Viktoro Uspaskicho patarėja, o nuo 2001 m. dirbo ir Vilniaus mero Artūro Zuoko patarėja.
Dar viena Džiuljeta, arba pilkąja socialliberalų lyderio A.Paulausko kardinole, neabejotinai galima vadinti buvusią jo sekretoriato vadovę Rimą Pumputienę. Ji jau mirusi. Ši moteris su A.Paulausku dirbo Generalinėje prokuratūroje, 2001 m. socialliberalų lyderiui tapus Seimo pirmininku vadovavo jo sekretoriatui, o 2004 m. iš prezidentų atstatydinus Rolandą Paksą, kai A.Paulauskas laikinai ėjo prezidento pareigas, R.Pumputienė buvo vyriausioji jo patarėja.
Savo karjerą ji baigė, kaip ir Dž.Žiugždienė, atsistatydinusi iš pareigų, nes tarnybiniu automobiliu važinėjo iš namų užmiestyje į darbą ir atvirkščiai. Žinoma, pati R.Pumputienė jai primetamus prasižengimus neigė.
Politinėmis intrigomis besidominčios ir atitinkamais gebėjimais pasižyminčios džiuljetos nėra eilinės moterys iš gatvės. Politinių senbuvių pasitikėjimą pelniusios ir už lojalumą itin vertinamos džiuljetos yra deficitas, jos geidžiamos ir graibstomos.
Visi siekiantys palankaus ryšio su valdžios aparatu ir norintys sutvarkyti savo reikalus puikiai žino, kad nėra tiesesnio kelio pas Vyriausybės vadovą, nei per sekretoriato valdovę.