S. Malinauskas laidoje sakė, kad visų atstatydintų ministrų darbo sritys yra labai sudėtingos, buvo vykdomos sunkios reformos ir neva ministrai nedirbo blogai, tačiau, premjero manymu, galima dirbti dar geriau.
„Tai yra sritys, kur premjeras sakė: padaryta daug, bet reikia tam tikrų pasikeitimų, reikia didesnio proveržio. Tai ta nauja komanda leis tuos sprendimus padaryti“, – sakė premjero patarėjas.
Tuo metu V. Valentinavičius mano, kad tai, ką daro Vyriausybė, tėra tik apgaulingas manevras siekiant paversti politinę krizę į pozityvią žinią.
„Tai apgaulingas manevras, norint paversti vienos stipriai susikompromitavusios ministrės politikos žlugimą Vyriausybės pertvarkymu. Ir tam prie Jurgitos Petrauskienės reikėjo pridėti dar du ministrus.
Jeigu lyginsime jų „nuodėmes“, tai vis dėlto J. Petrauskienės „nuodėmės“ yra kur kas sunkesnės: pradedant banaliu interesų konfliktu, baigiant žlugusia universitetų reforma. Tokia neapykantos politika, su kuria buvo vykdoma švietimo reforma, kuri sukėlė mokytojų streikus. Iš ministrės ir visos komandos žeminimo ir rankų laužymo buvo daugiau nepagarbos ir bendradarbiavimo. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl mokytojai yra nepatenkinti. Dabar iš principo švietimo politikos žlugimą norima paversti teigiamu įvykiu – Vyriausybės darbo pagerinimu“, – sakė politologas.
Paklaustas, ar nereikėtų kalbėti apie Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio atsakomybę už problemas vaikų teisių srityje, S. Malinauskas sakė besistebintis, kodėl opozicija apskritai apie tai kalba, jeigu jos pozicija iš esmės sutampa su ministerijos.
„Pono Landsbergio teiginiai sutampa su SADM teiginiais, kai kalbama apie Seime kelią besiskinančias pataisas dėl vaiko teisių. Kaip tik šiuo metu ministerija yra parengusi pataisas, kurios įdeda papildomus saugiklius tam, kad tėvai, kurie augina vaikus, galėtų dar saugiau jaustis, kad nebūtų tokių apmaudžių situacijų. Ir mano galva, ir premjeras mato, kad šiuo atveju tie sprendimai yra daromi ir ta reforma tęsiasi“, – sakė premjero patarėjas.
Kalbėdamas apie opozicijos pasiūlymą atšaukti mokesčių reformą, dėl kurios iš biudžeto buvo „išimta“ nemaža suma pinigų, kurią būtų galima skirti atlyginimams viešajame sektoriuje didinti, S. Malinauskas sakė, kad tokiu atveju valstybė atsidurtų krizėje.
„Ką siūlo opozicija, iš kur paimti 300 mln. eurų mokytojams, tai pagal juos: atšaukite mokesčių reformą. Tai reiškia, kad griūna viskas, valstybė įstumiama į krizę, nes tai yra susiję su ir su pensijų reforma ir t.t. (...) Mes sakome, žiūrėkit: yra tikrai svarbios sritys, kur reformos turi tęstis ir netgi spartėti kai kuriais atvejais, bet yra trys ministrai, kurie padarę daug, jie nėra netekę pasitikėjimo. Tačiau yra klausimas, ar galima padaryti dar geriau“, – sakė S. Malinauskas.
Tuo metu V. Valentinavičius teigė nematantis kito sprendimo, kaip problema galėtų būti sprendžiama iš esmės – tik atšaukti mokesčių reformą.
„Čia Skirmantas galbūt vėl ras Landsbergių klano intrigų, bet situacija, kuri dabar susidarė, kad mokytojams ir kitiems biudžetininkams tiesiog nėra ką pasiūlyti, tai yra tariamos mokesčių reformos išdava, kuri labai susiaurino mokesčių bazę ir atėmė galimybę padoriai finansuoti biudžetinius sektorius. Tai būtų problemos sprendimas iš esmės. Vietoj to mes girdime kokią retoriką? Ramūnas Karbauskis aiškina, kad streikuoja labai mažai mokytojų, o jeigu jie toliau streikuos, bus samdomi streiklaužiai ir panašiai. Saulius Skvernelis sako, kad mokytojai užima neteisėtai patalpas ir pan.
Ar jie negirdėjo ir nematė, kas buvo savaitgalį? Kad profsąjungų konfederacija pareiškė paramą, kitos mokytojų profsąjungos pareiškė palaikymą, gydytojai, mokslininkai, dėstytojai... Ir profsąjungų konfederacija pasakė, kad protestai gali išsiplėsti. Man toks įspūdis susidaro, kad S. Skvernelis tikisi, kad paskirs kokį maloniau kalbantį ministrą, kuris maloniai pakalbės su mokytojais, pažnaibys žandus, kažką pažadės ir čia viskas išsispręs. (…) Manau, kad kažkada buvo padaryta strateginė klaida, ji buvo padaryta su biudžeto konstravimu ir mokesčių reforma, tiesiog per mažai pinigų“, – Vyriausybės elgesį kritikavo V. Valentinavičius.
Atstatydinti ministrai galės dirbti toliau
Jis pridūrė, kad Vyriausybė, premjeras ir visa jo komanda eikvoja energiją reaguodami į streikuotojų nenuoseklumus, į tai, kad kažkas ministerijoje pakeitė lenteles, ir kitus dalykus. Pasak politologo, tai yra bėgimas nuo problemos, tai yra gynybinė reakcija, kuri neigia problemą.
Tuo metu S. Malinauskas sakė, kad galimos kandidatūros į atstatydintų ministrų vietas jau yra, tačiau reikėtų dar pasižiūrėti į tai, kas bus toliau, t. y. koks bus D. Grybauskaitės sprendimas.
„Mes matome dabar šalies vadovės poziciją, kad jai nekyla klausimų dėl švietimo ministrės pasikeitimo, kiti ministrai jai kelia klausimų. Visiškai įmanomas scenarijus, jeigu šalies vadovė sakytų, kad netenkins tokio ministro pirmininko teikimo, tai nematau jokios labai didelės problemos, tada ministrai gali likti, jiems nėra pareikštas joks nepasitikėjimas. Pasidaliname atsakomybę kartu su prezidente, kas ir taip yra dėl kiekvieno ministro, nes tai yra jos taip pat sprendimas. Ir jie galėtų dirbti toliau“, – sakė S. Malinauskas.
Savo ruožtu V. Valentinavičius mano, kad prezidentei neverta užsispirti dėl dviejų ministrų, nors jų atstatydinimo pagrindai nėra aiškūs.
„Galbūt Skvernelis pajėgs tai įrodyti. Tradicija yra, kad jeigu premjeras teikia atleidimą, manau, kad nebūtų protinga priešintis. Manau, visas įdomumas prasidės teikiant naujas kandidatūras. Tai čia prezidentės galios yra rimtos (...)“, – sakė V. Valentinavičius.
S. Malinauskas taip pat pripažino, kad situacija šiuo metu yra „įtempta“, mat pagal Konstituciją, jeigu keičiasi daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė iš naujo gali gauti Seimo įgaliojimus arba atsistatydinti.
„Šita situacija yra pakankamai įtempta. Vyriausybė savo jėgas Seime pasitikrins per biudžeto balsavimą. Jeigu žlunga biudžetas, tai klausimas, kas su Lietuvos ekonominiu gyvenimu darysis toliau – stoja visi įsipareigojimai. Mes turime situaciją, kai keičiasi šeši ministrai. Sausio 1 d. turi keistis Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų pavadinimai, vėlgi formaliai yra teikimas, vėl prezidentė turi iš naujo patvirtinti ministrą. Situacija tikrai trapi“, – sakė premjero patarėjas.
Kaip anksčiau rašė naujienų agentūra BNS, jei prezidentė patvirtins teikimus atleisti švietimo ir mokslo, kultūros ir aplinkos ministrus, bus pasikeitę jau šeši šios Vyriausybės ministrai.
2018 metų balandžio 25 dieną pranešta apie ūkio ministro Broniaus Markausko sprendimą trauktis iš pareigų. Ministras sulaukė kritikos dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių, paaiškėjus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas.
2018 metų kovo 6 dieną apie sprendimą atsistatydinti pranešė teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Ji šį sprendimą priėmė sulaukusi prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos, kad nesusitvarko su pareigomis, ministerijos audito darbuotojai užsiminus apie patiriamą spaudimą iš ministerijos vadovybės.
2017 spalio 13 dieną darbą baigė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Jis atsistatydinimo pareiškimą įteikė, kai iš valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasitraukė jį delegavusi Socialdemokratų partija.