Prestižinėje Vilniaus vietoje – žemgrobystės drama: žinomi verslininkai neįsileido netgi inspektorių

Prestižiniame Vilniaus Valakampių mikrorajone – tikra žemgrobystės drama. Kad tvoromis užimtas didelis plotas valstybinės žemės, sutinka visos institucijos. Tačiau nuo 2017 metų, kai Delfi išaiškino šią situaciją, jos nepadarė nieko, kad valstybine žeme vėl nevaržomai galėtų naudotis visuomenė. Reaguodama į situaciją tyrimą pradėjo Prokuratūra.

Mėgaujasi valstybinės žemės privalumais

Šalia ošia Valakampių miškas, greta – Neries upės pakrantė. Būtent tokia kaimynyste gali mėgautis unikalioje vietoje įsikūręs Lietuvos verslo elitas. Tačiau susiklostė taip, kad norint iš Meškeriotojų gatvės patekti prie Neries atsiranda kliūčių – aukšta tvora ir apsaugos postas.

Kas turėtų tarnauti visiems, tarnauja tik keliems verslininkams, nes jų kiemo valdos, panašu, praplėstos valstybinės žemės sąskaita.

Delfi žurnalistai dar 2017 metais pastebėjo, kad Meškeriotojų gatvėje vienas šalia kito yra net keturi namai, kurių savininkai galimai užėmę ir valstybinę žemę.

Šioje vietoje, pagal Regia.lt žemėlapį, į valstybinę žemę patenka ne tik tvora, bet ir nedidelis statinys prie pat gatvės ir įvažiavimo į kiemą. Dar vienas nedidelis statinys valstybinėje žemėje matosi arčiau Neries upės.

Apie šią situaciją Delfi Nacionalinę žemės tarnybą, kuri turi užtikrinti valstybinės žemės naudojimo kontrolę, informavo dar 2017 m. Tada NŽT Delfi teigė, kad pareigūnai aplankys šiuos sklypus ir atliks patikrinimus. Apie patikrinimo rezultatus NŽT žadėjo vėliau informuoti Delfi. Tačiau neinformavo.

Delfi publikaciją galite rasti čia.

Savininkai: tvoros nestatėme

Kam priklauso sklypai, kurie galimai praplėsti ir valstybinės žemės sąskaita?

Žvelgiant į Regia.lt žemėlapį matyti, kad kontrolės postas valstybinėje žemėje stovi arčiausiai Meškeriotojų g. 5 stovinčio pastato. Registrų centro duomenimis, jis priklauso Eglei Kasevičienei ir Tadui Augustauskui. Pastarasis yra verslininkas: keturių įmonių vadovas ir dviejų iš jų akcininkas.

E. Kasevičienė šiuo metu vadovauja dvejoms įmonėms.

Abiems sklypo savininkams Delfi pateikė klausimus. Į juos atsakęs T. Augustauskas teigė, kad namą įsigijo iš buvusių sklypo savininkų ir tvora jau buvo įsigyjant sklypą. Todėl, jo teigimu, esą valstybinės institucijos ir turėtų rūpintis, kas vyksta valstybinėje žemėje.

„Man drauge su partnere E. Kasevičiene priklauso gyvenamasis namas ir namų valdos sklypas, adresu Meškeriotojų g. 5, Vilnius. Tiek sklypą, tiek namą įsigijome iš ankstesnių savininkų. Jokių tvorų sklype, ar tuo labiau dar ir svetimoje žemėje, tikrai nestatėme ir neįrenginėjome. Apie tai esame informavę ir atitinkamas institucijas, kurios ir turėtų imtis deramų veiksmų, prižiūrint savo nuosavybę, o ne mes. Mūsų nuosavybė yra aprašyta dokumentuose su aiškiomis ribomis, priklausančiu registruotinu nekilnojamuoju turtu. Jokių statinių (tvorų) kitiems savininkams priklausančioje žemėje mūsų nuosavybės dokumentuose nėra“, – teigė T. Augustauskas.

Jis laikėsi pozicijos, kadangi tvora sklypo savininkams nepriklauso, todėl ir griauti jos negali: „Pretenzijų iš valstybės institucijų dėl tvoros nesame sulaukę, klausimų dėl tvoros yra buvę prieš eilę metų, tuomet raštu paaiškinome, kad tvora yra ne mūsų, stovi ne mūsų žemėje, todėl jos griauti neturime nei teisės, nei pareigos. Pažymėtina, kad greta mūsų ir kaimyninių sklypų esančios Neries krantinės teritorijos įtraukimo į neatlygintinai grąžintinos žemės plotus (suformavus sklypus individualiai statybai) aplinkybes, šiuo metu tiria šalies teisėsaugos institucijos.“

Greta esantis sklypas (Meškeriotojų 5A) priklauso Arvydui Rakauskui ir Editai Rakauskienei. Registrų centro duomenimis, A. Rakauskas yra vienos įmonės vadovas ir akcininkas.

Remiantis viešai prieinama informacija, E. Rakauskienė yra kultūros salos, Neringos, ambasadorė. Kaip nurodoma šios iniciatyvos internetiniame puslapyje, ambasadoriais tapo „menininkai, kūrėjai, visuomenės ir verslo atstovai, kurių veikla prisideda prie kurorto kultūros sklaidos“. E. Rakauskienė pristatoma kaip verslininkė. Vis dėlto Registrų centre Delfi nepavyko rasti duomenų apie jos valdomą verslą.

Sklypo savininkė E. Rakauskienė Delfi teigė, kad sklypą įsigijo neseniai ir tvora ten jau buvo: „Šį namą su 10 arų sklypu įsigijome neseniai ir ten kol kas negyvename. Matininkas yra išmatavęs mūsų sklypo ribas ir sudėjęs žymeklius. Savo sklypo ribas žinome ir tikrai nepretenduojame nei į ten stovinčią tvorą, nei į valstybinę žemę.“

Paklausta, ar ketina šią tvorą iš valstybinės žemės patraukti, ji teigė: „Ta tvora jau stovėjo, kai įsigijome šį namą. Nežinom, nei kas ją pastatė, nei kam ji priklauso. Savo sklypo ribas mes žinom. <...>. Dėl tvoros, kuri mums nepriklauso ir ne mūsų sklypo ribose, negavę jokių nurodymų iš valstybinių institucijų. Beje, mūsų žiniomis, ši tvora stovi anksčiau čia buvusios sodybos tvoros vietoje.“

Trečias sklypas – Meškeriotojų g. 5B – priklauso Reginai Kvaraciejienei ir Juliui Kvaraciejui. Registrų cente nurodoma, kad jis yra Lietuvoje gerai žinomos AB „Pieno žvaigždės“ valdybos pirmininkas. R. Kvaraciejienė – šios įmonės valdybos narė. Anksčiau ji su Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga yra kandidatavusi į Seimą.

Registrų centro duomenimis, jie abu yra vienos iš didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių „Pieno žvaigždės“ akcininkai.

Savo klientų vardu Delfi komentarą perdavė advokatė Kristina Čeredničenkaitė.

„Atsakant į Jūsų klausimus pažymime, kad mano klientai nėra sulaukę pretenzijų iš valstybinių institucijų ir (ar) prašymų atlaisvinti valstybinę žemę. Be to, klientai yra inicijavę išpirkimo procedūrą“, – teigė K. Čeredničenkaitė.

Ketvirtas sklypas priklauso Marinai Svetlovai. Apie ją rasti duomenų nepavyko. Nepavyko rasti ir jos kontaktų.

Prokuratūra pradėjo tyrimą

Kaip išsiaiškino Delfi, valstybinėms institucijoms nesiimant veiksmų, kad valstybinė žemė būtų atlaisvinta, Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą.

Prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė Delfi nurodė, kad tyrimas atliekamas dėl valstybinės žemės, esančios prie Meškeriotojų g. 5C ir 5B galimai neteisėto naudojimo.

„Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje yra pradėtas tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo jūsų paklausime nurodytais adresais. Atliekamas tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo šiuo metu plačiau nekomentuojamas“, – teigė G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

NŽT nustatė pažeidimą

Dar 2017 m. buvo identifikuota, kad šioje Vilniaus vietoje galimai užimta valstybinė žemė, tačiau iki šiol situacija nepasikeitusi. Jau eina šešti metai, kai buvo užfiksuotas pažeidimas. Kodėl jis iki šiol nėra pašalintas? Ar pažeidimo šalinimo procesas vyksta ne per ilgai? Tokius klausimus pateikėme Nacionalinei žemės tarnybai.

„2022-09-29 NŽT Vilniaus miesto skyrius gavo piliečio XX skundą dėl apribojimo patekti į valstybinę žemę, valstybinės žemės aptvėrimo ir statinių valstybinėje žemėje, prie Meškeriotojų g. 5, Vilniuje.

2022-12-05 buvo priimtas sprendimas surengti neplaninį patikrinimą.

2023-02-09 NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai atliko patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad greta žemės sklypo, esančio Meškeriotojų g. 5, Vilniuje, yra valstybinė žemė nesuformuota atskiru žemės sklypu. Į pietų pusę nuo žemės sklypo įrengta metalinė tvora ant pamato, kuri tęsiasi toliau rytų ir vakarų kryptimi. Pietinėje pusėje taip pat yra statinys, greta jo įrengti metaliniai vartai, pro kuriuos įvažiuojama į kelių gyvenamųjų namų kvartalą. Šiaurės rytinėje žemės sklypo pusėje įrengta atraminė sienelė.

Nustatyta, kad statinys (A) ir tvora, vartai, atraminė sienelė (1-2-3) yra valstybinėje žemėje. Užimama 17 kv. m. atraminės sienelės ilgis – 4,01 m, 20,97 m. Tvora juosia kvartalą Meškeriotojų g. 5, 5A, 5B, 5C, 7, 7A, 7B, 7C, 7D, 7E, 7F bei prie Meškeriotojų g. 3, Vilniuje“, – teigė NŽT atstovas Audrius Gelžinis.

Be to, NŽT atlikti patikrinimą įpareigojo ir prokurorai: „2023-04-04 NŽT gavo Vilniaus apygardos prokuratūros raštą, kuriame informuojama apie gautą pareiškimą dėl neteisėto žemės naudojimo. Prokurorė prašė atlikti patikrinimą Meškeriotojų g. 3, 5C ir 5B ir informuoti prokuratūrą.

2023-04-06 buvo dar kartą atliktas valstybinės žemės, esančios greta Meškeriotojų g. 3, 5C ir 5B, Vilniuje, naudojimo patikrinimas. Nustatyti tie patys pažeidimai.

2023-04-11 buvo gautas VTPSI atsakymas į NŽT 2023-03-08 raštą dėl tarnybinės pagalbos. Atsakyme teigiama, kad VTPSI Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas patikrino ortofotografinius ir kartografinius duomenis bei nustatė, kad 2005-2006 metų duomenimis fiksuojamas valstybinės žemės užėmimas:

• tvora, įrengta perimetru 10–20 metrų atstumu nuo žemės sklypų ribų aplink grupę šių žemės sklypų (toliau – Sklypai): adresu Meškeriotojų g. 5, Vilnius (toliau – Sklypas „5“); adresu Meškeriotojų g. 5A, Vilnius (toliau – Sklypas „5A“); adresu Meškeriotojų g. 5B, Vilnius (toliau – Sklypas „5B“); adresu Meškeriotojų g. 5C, Vilnius (toliau – Sklypas „5C“);

• mūriniu vieno aukšto statiniu (galimai sargo namelis) prie nuovažos į Sklypus ties Meškeriotojų gatve;

• plokščiaisiais horizontaliaisiais inžineriniais statiniais, galimai įrengtais iš betoninių trinkelių: nesuformuotos valstybinės žemės dalyje tarp besiribojančių Sklypo „5“ su Sklypu „5B“ ir besiribojančių Sklypo „5B“ su Sklypu „5C“ įrengtomis automobilių stovėjimo aikštelėmis ir automobilių keliu, besitęsiančiu nuo Meškeriotojų gatvės iki Sklypo „5A“ rytinės ir Sklypo „5B“ vakarinės kraštinių vidurio.“

Galiausiai NŽT atstovas A. Gelžinis nurodė, kad Statybos inspekcija atsisakė skundą nagrinėti: „VTPSI Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas informavo, kad skundas dėl aukščiau minėtų statinių toliau nenagrinėjamas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis, skundo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo praėjo daugiau kaip 10 metų (įstatymo 251 straipsnio 2 dalis). Taip pat informuojama, kad VTPSI Departamentas nesprendžia teisinių ginčų, dėl kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos ir siūloma kreiptis į teismą.“

Meškeriotojų g. 5B savininkų J. ir R. Kvaraciejų advokatė teigė, kad savininkai veda derybas dėl užimtos valstybinės žemės išpirkimo. Delfi NŽT paklausė, ar NŽT iš tiesų vyksta kokie nors procesai, galėsiantys sukurti galimybę minėto sklypo savininkams įsigyti valstybinę žemę? Jei taip, kokioje stadijoje yra procesas?

NŽT atstovas A. Gelžinis teigė, kad nėra formuojama praktika, jog užimtą valstybinę žemę būtų leidžiama nusipirkti: „Nacionalinėje žemės tarnyboje nebuvo taikoma tokia praktika, kad savavališkai apsitvėrusiems valstybinę žemę, ji būtų tokiems asmenims dar ir parduodama.

Naujų žemės sklypų formavimas (jūsų minimu atveju – įsiterpusio) yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos savarankiška funkcija. NŽT nėra gavusi jokių oficialių prašymų dėl galimybės pirkti valstybinę žemę.“

Statybos inspektoriai nebuvo įleisti

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi teigė, kad patikrinus ortofotografinius ir kartografinius duomenis nustatyta, jog, 2005–2006 metų duomenimis, yra fiksuojamas valstybinės žemės užėmimas, tačiau, nepaisant to, VTPSI tyrimo nepradeda: „Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 251 straipsnio 1 d. 9 p. nustatyta, kad skundai dėl statybos teisėtumo pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, arba kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jeigu yra įtarimų dėl galimo viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo.

Atsižvelgdama į tai, Statybos inspekcija skundo nagrinėjimą nutraukė, nes vadovaujantis aukščiau pateikta informacija skundo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo buvo praėję ne mažiau kaip 16 metų.“

Taigi, kas turi pasirūpinti, kad statiniai iš valstybinės žemės būtų pašalinti ir kad visuomenė vėl galėtų patekti ten, kur turi teisę lankytis?

Statybos inspekcijos atstovė R. Kėkštienė nurodė, kad inspektoriai šiais metais bandė patekti į užimtą valstybinę žemę, tačiau greta esančių sklypų savininkai jų neįleido.

„Statybos inspekcija 2023-03-17 gavusi pakartotinį skundą dėl galimai neteisėtai pastatytų statinių Meškeriotojų g. 5C ir 5B, Vilnius, 2023-04-06 organizavo patikrinimą (dėl naujų aplinkybių nustatymo), tačiau Statybos inspekcijos pareigūnams nebuvo leista patekti į žemės sklypus, adresu Meškeriotojų g. 5B, ir Meškeriotojų g. 5C, Vilnius (savininkai neleido patekti į sklypus).

Siekdama išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, Statybos inspekcija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, 12 straipsnio 4, 8 ir 9 dalimis bei 2017-04-12 Nacionalinės žemės tarnybos ir Statybos inspekcijos pasirašytu bendradarbiavimo susitarimu paprašė NŽT suteikti tarnybinę pagalbą ir pateikti NŽT 2023-04-06 atlikto valstybinės žemės kontrolės, esančios greta žemės sklypų Meškeriotojų g. 5B, Vilnius, ir Meškeriotojų g. 5C, Vilnius, patikrinimo aktą ir informuoti apie patikrinimo išvadas.

Informuojame, kad tik gavusi NŽT patikrinimo išvadas, Statybos inspekcija galės priimti sprendimą dėl tolimesnių veiksmų“, – teigė R. Kėkštienė.

Jei savininkai neleidžia patekti į teritoriją, ar gali nutikti taip, kad Statybos inspekcijai teks kreiptis į teismą ir prašyti teismo sankcijos?

„Sulaukę NŽT atsakymo su patikrinimo duomenimis, spręsime dėl naujo patikrinimo planavimo. Kad kreiptis į teismą, pirmiausia institucija turi išnaudoti visas priemones dėl patekimo. Pvz., galime surašyti privalomąjį nurodymą užtikrinti patekimą į statybvietę, už teisėtų nurodymų nevykdymą taikyti administracinio poveikio priemones. Jei šios priemonės neveikia, tada kreipiamasi į teismą dėl priverstinio patekimo”, – nurodė R. Kėkštienė.

Savivaldybė: atsisakyta parduoti užtvertą valstybinę žemę

Dalis minėtų sklypų savininkų teigė, kad tvorų valstybinėje žemėje nestatė, todėl neva negali griauti turto, kuris jiems nepriklauso. Jeigu tvoros pastatytos valstybinėje žemėje, tai gal savivaldybė ir turėtų jas pašalinti? Galbūt savivaldybė ketina pašalinti tvoras valstybinėje žemėje ir taip atlaisvinti visuomenei patekimą į upės pakrantę?

Savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas pateikė štai tokį atsakymą: „Savivaldybės specialistai neturi įgaliojimų atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, tačiau apžiūrėjo teritoriją vietovėje – tvoromis aptvertoje valstybinėje žemėje yra apribotas patekimas prie Neries pakrantės tarp minimų sklypų esančiu keliu, kadangi yra įrengti rakinami vartai tiek iš gatvės pusės, tiek iš pakrantės pusės, prie gatvės stovi galimai kontrolės (apsaugos) punktas.

Pagal kompetenciją esame kreipęsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo. Galutinį sprendimą dėl teritorijos atlaisvinimo savivaldybė priims atsižvelgdama į NŽT patikrinimo išvadas.“

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu atlikti nesudėtingųjų inžinerinių statinių valstybinėje žemėje pripažinimo bešeimininkiais procedūras. Jei savininkai tvoros nuosavybės kratosi, galbūt ją vertėtų pripažinti bešeimininke?

„2018-aisiais, VTPSĮ raštą gavęs skyrius, tvoros pripažinimo bešeimininke nepradėjo. Pastebėtina, kad savavališkai pastatytų tvorų registravimas savivaldybės vardu būtų pernelyg didelė administracinė našta savivaldybei, kadangi tai nėra tas turtas, kurį po to būtų galima parduoti aukcione ar pan.“, – nurodė I. Kuzas.

Meškeriotojų g. 5B savininkų atstovė nurodė, kad savininkai veda derybas dėl aptvertos valstybinės žemės išpirkimo. Ar savivaldybėje iš tiesų vyksta kokie nors procesai, galėsiantys sukurti galimybę minėto sklypo savininkams įsigyti valstybinę žemę? Jei taip, kokioje stadijoje yra procesas?

„Sklypo (Meškeriotojų g. 5B) savininkas dar 2017-aisiais keletą kartų yra inicijavęs žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, turėdamas tikslą prijungti visą savavališkai aptvertą laisvos valstybinės žemės plotą (kaip įsiterpusį). Jam atsakyta, kad nurodytas plotas neatitinka įsiterpusiam plotui taikytinų kriterijų, kadangi viršija maksimalų 4 arų dydį“, – teigė I. Kuzas.