Gavo leidimą senelių poilsio namams, bet sklypą pardavė
Naujasis savininkas yra juridinis asmuo, mažai ką bendro turintis su socialinių paslaugų teikimu, o jo finansiniai dokumentai kelia klausimų.
Šaltinių duomenimis, ne vienas NT vystytojas turėjo ambicijų sklype, esančiame tarp Bebrų ir Lenktosios gatvių, pastatyti vieną ar net kelis prestižinius daugiabučius.
Tačiau formaliai statyti daugiabučio šiame sklype negalima. Suformavus sklypą, jam buvo nustatytas bendro naudojimo teritorijų naudojimo būdas – sklypas turėjo tenkinti miestiečių poreikius. Vis dėlto 2014 metais žemės sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas į „rekreacinės teritorijos“. Padarius korekcijas atsirado galimybių statyti senelių poilsio namus.
Dokumentų korekcijų siekė ir statybos leidimą gavo Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas. Jis deklaravo ketinantis statyti 58 vietų centrą sergantiems senjorams. Tačiau kai statyboms buvo uždegta žalia šviesa, jos neprasidėjo. Galiausiai paramos fondas sklypą nutarė parduoti mažajai bendrijai „Gambus“. Taip jai buvo perleista ir teisė statyti. Būtent ši įmonė 2022 m. ir pradėjo statybas. Dokumentuose – senelių poilsio namai, tačiau kas išdygs realybėje?
Sandoris susidomėjimą kelia ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. O Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija aiškinasi, ar statybos leidimas neprieštarauja detaliajam planui.
Tiek esami, tiek buvę sklypo savininkai nesutinka nurodyti sandorio vertės. Tačiau jie tikina, kad statinys bus naudojamas kaip poilsio paskirties. Jiems antrina ir projektavę architektai.
Lietuvos architektų sąjunga 2015 m. savo internetiniame puslapyje informavo apie planuojamas statybas: „Šiaurinėje Žvėryno rajono (Vilnius) dalyje, Lenktosios, Bebrų ir Latgalių gatvių ribojamame sklype, ateityje iškils pagyvenusių žmonių poilsio namai (architektai – UAB „Arūno Paslaičio projektavimo biuras“ (PV – A. E. Paslaitis); UAB „Viltekta“ (PV – M. Bružas). Savivaldybės sprendimu kol kas žaliai teritorijai suteiktas rekreacinės teritorijos naudojimo būdas, ir joje Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas ketina statyti 58 vietų centrą sergantiems senjorams.“
Šiame pranešime taip pat nurodyta, kad, pasak projekto autoriaus architekto A. Paslaičio, įvairia užstatymo morfologija pasižyminčiam Žvėrynui būdingas ir taškinis stambesnių tūrių užstatymas. Triaukštį naujo komplekso pastatą architektas pasiūlė statyti sklypo gale, nesiderinant prie aplinkinių sodybinių namelių užstatymo linijų.
„Pirmame aukšte numatytos administracinės, specialios patalpos ir bendroji erdvė, skirta valgyti, renginiams vykti ir bendrauti. Ją architektai siūlo perdengti stikliniu stogu. Palatų blokai paskirstyti antrame ir trečiame aukštuose“, – rašoma pranešime.
Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, kuriai buvo pateiktas svarstyti projektas, rekomendavo dar kartą apgalvoti kasdienį visuomenės ir senjorų namų rezidentų santykį skvere. Be to, ekspertams abejonių sukėlė pastato architektūrinė išraiška.
„Kelių ekspertų nuomone, architektų siūlomos sienutės ir kanalo nepakaks užtikrinti ligonių saugumui. Jų nuomone, geriau visą teritoriją aptverti ir nedviprasmiškai skirti kompleksui.
Tuomet, siūlė ekspertai, žaliasis plotas galėtų būti skirtas ne tik pasyviam senjorų poilsiui, bet ir papildomoms veikloms, kaip, pavyzdžiui, sodininkavimui.
Citify.eu nurodoma, kad pastatas turėtų būti 3 aukštų. Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad jo plotas – 3143,26 kv. m.
Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad sklypo, kuriam adresas dar nėra suteiktas, plotas yra 0,6500 ha. Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad 2016-07-04 Vilniaus miesto savivaldybė Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondui išdavė statybos leidimą.
O štai 2022-02-04 buvo pasirašyta sklypo pirkimo ir pardavimo sutartis su MB „Gambus“. Taip sklypas ir teisė jame statyti perėjo į šios mažosios bendrijos rankas.
Tiesa, dalis sklypo anksčiau priklausė ir Kęstučiui Mozeriui. Jis yra Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo vadovas ir vienintelis dalininkas.
Iš kokių lėšų įmonė pirko milijoninės vertės sklypą?
Registrų centro Juridinių asmenų registre nurodyta, kad MB „Gambus“ įsteigta 2015 metais. Ten pat nurodyta, kad šios įmonės tikslas – įmonių bankroto administravimo paslaugų teikimas.
Šios įmonės vadovas ir savininkas yra Aurimas Gasiūnas. Registrų centre nurodyta, kad jis taip pat yra advokatų profesinės bendrijos „Bulotas ir Gasiūnas“ vadovas ir vienas iš dviejų steigėjų. Taip pat jis yra tam tikrų įmonių nemokumo administratorius ir dviejų įmonių likvidatorius.
Pažvelgus į MB „Gambus“ finansines ataskaitas matyti, kad jos veiklos rezultatai labai kuklūs. 2021 m. pardavimo pajamos siekė 399 Eur, nuostolis – 146 Eur. 2020 m. pardavimo pajamos buvo 1305 Eur, nuostolis – 410 Eur.
Štai 2019 m. įmonė skaičiavo 3696 Eur siekiančias pajamas ir turėjo nedidelį – 1492 Eur – pelną. 2018 m. pajamos buvo 1000 Eur, pelnas – 497 Eur.
2015–2017 metais visose grafose buvo nurodyti nuliai. Taigi, remiantis oficialiai pateikta informacija, įmonė tais metais neturėjo nei pajamų, nei pelno.
Aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2021 m. mažojoje bendrijoje darbuotojų nebuvo.
Dokumentuose nurodyta, kad 2021 m. visas įmonės turtas siekė 2792 Eur, 2020 m. – 2970 Eur.
Delfi kreipėsi į kelis nesusijusius turto vertintojus ir paklausė, kiek galėtų kainuoti šis milžiniškas sklypas Žvėryne. Ekspertų vertinimu, suma galėtų siekti kelis milijonus eurų. Taigi, iš kokių lėšų kuklius finansinius rezultatus demonstruojanti įmonė įsigijo milijoninės vertės sklypą? Gal jai buvo paskolinta? Jei taip, kas skolino?
MB „Gambus“ paklausėme, iš kokių lėšų ji pirko šį sklypą. Tačiau atsakymo negavome.
VMI: tokie atvejai kelia klausimų
„Mokesčių mokėtojų sandoriai, įskaitant ir nekilnojamojo turto, yra viena iš rizikingumo vertinimo dalių ir kiekvienu atveju pagal VMI turimus ir trečiųjų šaltinių pateiktus duomenis, įskaitant ir atitinkamų metų finansines ataskaitas bei jų rodiklių paaiškinimus, vertinamas šių sandorių pagrįstumas.
VMI kelia klausimų tokie atvejai, kai, pvz., mažą kapitalą turinti įmonė įsigyja didelės vertės turtą. Tokiu atveju vertinama, iš kokių lėšų buvo įsigytas turtas: ar lėšos buvo uždirbtos iš veiklos, nuo kurios yra mokami mokesčiai, ar finansavimo šaltiniai yra skaidrūs, jei tai paskola, vertinama, kas ją suteikė ir kokiomis sąlygomis (palūkanos, paskolą suteikę juridiniai, fiziniai asmenys ir pan.).
Taip pat aktualu ir sandorio ekonominės logikos pagrįstumas: ar sandorio kaina atitinka rinkos kainą, pvz., nėra dirbtinai sumažinta arba padidinta, ar nesiekiama pardavus turtą dirbtinai perkelti pelno mokesčių mokėtojui, kurio veikla nuostolinga, kas yra susijusios sandorio šalys ir kaip savo veikloje įmonė naudos turtą, ar vėliau jį planuoja parduoti.
Pvz., iš VMI kontrolės praktikos: nuostolingai veikianti įmonė įsigyja NT, kuriam įsigyti daugiatūkstantinę paskolą suteikė bendrovės akcininkas. Įmonė nurodo, kad NT naudos poilsio apartamentų nuomos veiklai, tačiau sudaro ilgalaikę sutartį su tuo pačiu fiziniu asmeniu. Deklaruojamos nedidelės, nuomos rinkos neatitinkančios pajamos, kas leidžia pagrįstai manyti, kad įmonės vardu įsigytas turtas yra naudojamas privatiems poreikiams.
Minėto juridinio asmens atžvilgiu kontrolės veiksmų VMI šiuo metu nevykdo, tačiau, kaip minėta anksčiau, VMI nuolat atlieka mokesčių mokėtojų rizikingumo vertinimą, kurio metu analizuoja ne tik savo turimą informaciją ar gautus duomenis iš trečiųjų šaltinių, o taip pat ir viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir pan. Kai atliekat rizikingumo vertinimą VMI kyla pagrįstų abejonių, yra sprendžiama dėl kontrolės veiksmų inicijavimo“, – nurodė K. Jakštienė.
Savivaldybė: daugiabučio statyba toje vietoje draudžiama
Ar savivaldybė nemato rizikų, kad senjorų poilsio namai po savininkų pasikeitimo gali tapti eiliniu daugiabučiu, išparduodamu atskirais turtiniais vienetais? Ir galiausiai ar ji turi instrumentų, kad statomi senjorų namai ir tarnautų kaip senjorų poilsio namai, o ne taptų butais?
Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas teigė: „Žemės sklypas šioje teritorijoje suformuotas 2006 metais, kaip grąžintas natūra, vykdant teismų sprendimus. Suformavus sklypą, jam buvo nustatytas bendro naudojimo teritorijų naudojimo būdas. 2014 metais žemės sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas į rekreacinės teritorijos, gavus sklypo savininko prašymą. Pagal tuo metu galiojusį Vilniaus miesto bendrąjį planą, žemės sklypas pateko į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną, kurioje rekreacinių teritorijų naudojimo būdas taip pat buvo galimas, todėl netenkinti pareiškėjo prašymo nebuvo teisinio pagrindo.
Statybos leidimas pagal jūsų minimą projektą buvo išduotas 2016 m. liepos 4 d. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, 2022 m. kovo 26 d. atnaujinta leidimo versija, kurioje keitėsi tik informacija apie statytoją. Nei projekto pavadinimas, nei sprendiniai nebuvo keičiami. Pagal išduotą leidimą šiame sklype gali būti statomi tik poilsio namai ir jiems aptarnauti skirti inžineriniai statiniai bei tinklai. Daugiabučio statyba rekreacinės paskirties teritorijoje teisiškai nėra galima.
Įvertinant galiojančius Bendrojo plano sprendinius ir iš jų kylantį viešąjį interesą, savivaldybė nepritartų šio pastato skaidymui atskirais turtiniais vienetais. Jeigu statytojas į savivaldybę kreiptųsi su prašymu keisti numatomo pastato ar atskirų jo patalpų paskirtį į gyvenamąją, tokie leidimai, remiantis galiojančio Bendrojo plano sprendiniais, taip pat nebūtų išduodami. Ar pastatas statomas pagal projektą, kuriam išduotas statybos leidimas, prižiūri VTPSI.“
Statybos inspekcija surašė privalomąjį nurodymą
R. Kėkštienė akcentavo, kad daugiabučių namų statyba žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, negalima.
Dėl šių statybų teisėtumo Žvėryne klausimų kilo ir Statybos inspekcijai. Todėl ji savivaldybei įteikė privalomąjį nurodymą argumentuotai paaiškinti, ar statybos leidimas atitinka Detaliojo plano sprendinius.
„Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijoje, kurioje yra minėtas žemės sklypas (kadastrinis Nr. 0101/0031:376), pagal Teritorijų planavimo dokumento registro duomenis galioja žemiausio lygmens kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas – Žvėryno rajono detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 1995-01-12 potvarkiu (toliau – DP). Pagal DP sprendinius žemės sklypui teritorijos naudojimo reglamentas nenustatytas. Atsižvelgusi į tai, Statybos inspekcija 2022-12-29 privalomuoju nurodymu kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administraciją, prašydama pateikti išsamią išvadą, kokiais statybos galimybę reglamentuojančiais (nustatančiais) DP sprendiniais vadovaujantis buvo vertinama, ar techninis projektas, kuriam išduotas SLD, atitinka DP sprendinius. Kol kas informacija iš Vilniaus m. savivaldybės negauta, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2023-01-12“, – nurodė R. Kėkštienė.
Informacinėje statybvietės lentoje nurodyta, kad statytojas – Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas. Tačiau fondas jau maždaug prieš metus pardavė šį sklypą. Taigi, ar neteisingas statytojo nurodymas nėra visuomenės klaidinimas? Ir ar tai nėra pažeidimas?
VTPSI atstovė R. Kėkštienė į šį klausimą atsakė štai taip: „Statybos inspekcija nurodytu adresu atliks patikrinimą. Apie atlikto patikrinimo išvadas Statybos inspekcija informuos Jus atskiru pranešimu.“
Lietuvos architektų sąjunga turėjo pastabų
Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Andrius Bakšys taip pat sutiko įvertinti susidariusią situaciją. Jo teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1.1 punkto nuostatais, statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.
„Taip pat šio įstatymo 27¹ straipsnyje išdėstyta, kad statinių projektus tikrinančių subjektų (savivaldybių administracijų) kompetencija yra visų statinių projektų tikrinimas, taip pat ir ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį, statinio paskirtį ir kategoriją. Statinio paskirties keitimas turi būti atliekamas Lietuvos Respublikos galiojančiuose teisės aktuose numatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatais, statinių naudojimo priežiūra yra savarankiškoji savivaldybių funkcija“, – nurodė A. Bakšys.
Ir čia pat jis pridėjo: „Manome, kad paaiškėjus Jūsų paklausime išsakytam faktui apie tai, kad „senelių namai gali pavirsti eiliniu daugiabučiu“, būtų tikslinga tokį faktą viešinti, komunikuoti su bendruomenėmis (pvz., visuomenine organizacija Žvėryno bendruomene) bei tiksliškai kreiptis į tam tikras šalies institucijas, <...> atliekančias statybos objektų stebėseną, užtikrinant, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai ir skaidriai.“
Pagyvenusių žmonių poilsio namų Žvėryne, Vilniuje, projektiniai pasiūlymai buvo pristatyti ir svarstyti 2014-12-18 vykusiame Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje, kurio metu, A. Bakšio teigimu, ekspertai nustatė: „Ekspertams abejonių sukėlė pastato architektūrinė išraiška. Anot jų, plokščių dalinimo linijos vizualiai skaido vientisus tūrius ir menkina jų charakteringumą. Pastebėta, jog pastato architektūra pernelyg universali, tinkanti bet kokiam administraciniam pasatui, o architektūrinis sveikatos komplekso identitetas turėtų būti išreikštas aiškiau, monumentaliau. Taip pat architektams patarta į skverą labiau atverti bendrąją erdvę pirmajame aukšte – neprojektuoti aklinų jos sienų.“
Architektui vystytojo planai klausimų nekelia
Kaip nurodyta Lietuvos architektų sąjungos pranešime, prie senelių namų projekto dirbo UAB „Arūno Paslaičio projektavimo biuras“ ir UAB „Viltekta“.
UAB „Arūno Paslaičio projektavimo biuras“ vadovas Gediminas Paslaitis Delfi nurodė, kad jam yra žinoma, jog sklypo savininkas pasikeitė ir su naujuoju savininku bendrauti teko, „kadangi aš, kaip projekto autorius, atlieku projekto autorinę priežiūrą“.
Tačiau jis nesutiko, kad senelių poilsio namų Žvėryne nebus. Architekto nuomone, bankroto administravimo įmonė, 2021 m. neturėjusi nė vieno darbuotojo, ir skaičiavusi labai kuklias pajamas, yra pajėgi įrengti ir plėtoti pagyvenusių žmonių poilsio namus.
Architekto paklausus, ar jam nekyla abejonių, kad vietoje senelių poilsio namų gali atsirasti daugiabutis, jis teigė tokių įtarimų neturintis.
„Man tokių abejonių nekyla, nes projekte yra numatytos ir faktiškai pastate yra statomos tokios patalpos, kurių funkcija nebūdinga daugiabučiams namams – didžiulė bendro naudojimo rekreacijos ir užsiėmimų patalpa, valgykla, procedūriniai ir kineziterapijos kabinetai, gydytojo kabinetas ir kt. Mes visi suprantame, kad poilsio paskirties pastate, kaip ir daugiabučiame name, paprastai yra gyvenama, bet papildomų bendro naudojimo patalpų su specifine funkcija buvimas leidžia aiškiai atskirti vieną pastato paskirtį nuo kitos.
<...>. Jūsų klausime esantis teiginys, jog šioje vietoje negalima daugiabučio statyba, nesisieja su realia situacija. 2016 metais suprojektuotas ir statybos leidimu leistas statyti ir faktiškai statomas poilsio paskirties pastatas – pagyvenusių žmonių poilsio namai. Spekuliacijos dėl daugiabučio statybos šiame sklype neturi jokio pagrindo“, – teigė G. Paslaitis.
Apie savininko pasikeitimą nežino
UAB „Viltekta“ vadovas Tomas Segalis Delfi teigė, kad jam nežinoma, jog 2022 m. sklypo savininkai pasikeitė. „Ne, nežinoma ir neteko bendrauti“, – teigė įmonės vadovas.
Paklausus, ar įmonė informuota, kaip šis pastatytas statinys bus naudojamas pasikeitus savininkams, T. Segalis pateikė štai tokį atsakymą: „Ne, nebuvome apie tai informuoti.“
Pasidomėjus, ar nekyla abejonių, kad vietoje senelių globos namų gali atsirasti daugiabutis, įmonės vadovas teigė, kad „projektą pabaigėme gana seniai ir apie jį neturime jokios naujos informacijos.“
Taip pat T. Segalis pridėjo: „Pagal statytojo techninę užduotį suprojektuoti pagyvenusių žmonių poilsio namai su visa šiai paskirčiai reikalinga technologija. Statinio ar jo dalių paskirtis yra esminiai statinio projekto sprendiniai, todėl paskirties keitimas negalimas be naujo projekto ir naujo statybą leidžiančio dokumento gavimo.“
Fondas savo planų atsisakė
E. ir L. Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo direktorius K. Mozeris sutiko atsakyti į Delfi klausimus.
Anot jo, fondas įsteigtas 1997 m. Fondo steigėjas – akademikas L. Pimonovas: „Jis yra žymus Prancūzijos mokslininkas. Fondas įsteigtas padėti Alzheimerio liga sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems. Per tuos 25 metus buvo vykdoma įvairi veikla: medicininės įrangos gydymo įstaigoms ir globos namams pirkimas, mokslinių tyrimų rėmimas, asmenų, slaugančių namuose asmenis, sergančius Alzheimerio liga, rėmimas, globos namų veikla ir švietėjiška veikla.“
K. Mozeris pripažino, kad fondas atsisakė planų Žvėryne: „Mes atsisakėme vystyti mūsų lėšomis paruoštą pagyvenusių žmonių poilsio namų projektą. Pagrindinė priežastis – neturėjome finansinių galimybių. Deja, Covid epidemija parodė, kad veiklos perspektyvas, matomai, turi tik dideli globos namai arba globos namų tinklai.
Prieš parduodami projektą rinkomės pirkėjus. Pagrindinis kriterijus – įsipareigojimas įgyvendinti projekte numatytus tikslus ir statinio paskirtį. Pirkėjai mus patikino, kad nei sklypo užstatymo intensyvumas, nei pastato projektiniai parametrai ir paskirtis nebus keičiami. Duomenų, kad pirkėjai atsisako mūsų projekto ir keičia planus, neturime.
<...>. Deja, naujų globos namų steigti kol kas neplanuojame. Ši veikla yra labai sudėtinga ir sunki. Veikla ne tik ekonomiškai nenaudinga, tačiau ir labai apsunkinta įvairių valstybės biurokratinių reikalavimų.“
Buvęs sklypo savininkas garantijų neduoda
Susipažinę su K. Mozerio atsakymais turėjome jam papildomų klausimų. Paprašėme pasakyti, kokiu būdu buvo rinktasi, kam parduoti sklypą. „Galbūt kur nors įdėjote skelbimą ir laukėte pasiūlymų? Galbūt patys pirkėjai Jus susirado? Jei ne paslaptis, iš kiek potencialių pirkėjų rinkotės?“ – paklausėme paramos fondo vadovo.
Taip pat paklausėme apie įsipareigojimą sklype teikti pagyvenusių žmonių poilsio namų paslaugas: „Minėjote, kad turite lūkestį, jog naujieji pirkėjai išlaikytų pastato paskirtį. Tačiau ar kur nors, pavyzdžiui, sklypo pirkimo ir pardavimo sutartyje, raštiškai yra suformuluotas pirkėjų įsipareigojimas pastačius pastatą tam tikrą laiko tarpą jį naudoti tik kaip senelių poilsio namus? Jei toks raštiškas įsipareigojimas yra, kur jis apibrėžtas ir kokiam laikotarpiui?“
K. Mozeris teigė, kad raštiško įsipareigojimo nėra: „Ne, tai buvo džentelmeniškas susitarimas. Tačiau nemanau, kad kažkokio juridinio susitarimo čia dar reikia ir ar jis iš viso galėjo būti, nes nieko kito toje vietoje ir taip nepastatysi. Tai aiškiai išdėstyta ir žemės sklypo paskirties reglamente, ir statybos leidime.“
Pažvelgus į sklypą įsigijusios įmonės MB „Gambus“ finansinius dokumentus, kyla klausimų, ar ji pajėgi įsteigi ir plėtoti pagyvenusių žmonių poilsio namus. Ji specializuojasi bankroto administravimo srityje. Kaip nurodyta dokumentuose, 2021 m. įmonė neturėjo darbuotojų. Jos metinės pajamos taip pat labai kuklios, deklaruotas įmonės turtas – simbolinis. „Ar atsižvelgiant į tai Jums, parduodant šiai įmonei sklypą, nekilo įtarimų, kad įmonės tikslai gali būti kiti, kad ji neturi patirties senelių globos srityje?“ – paklausėme K. Mozerio.
Vis dėlto jis teigė, kad tai abejonių fondui nesukėlė: „Abejonių nekilo, nes tai yra projektinė įmonė, ji turi solidžių finansavimo šaltinių ir stiprią komandą. Nei mūsų teisininkams, nei notarui abejonių taip pat nekilo.“
Vilniuje dažna praktika, kad poilsio arba komerciniai pastatai taip pavadinami tik dokumentuose, o juos pastačius parduodami butais. „Kaip jaustumėtės sužinoję, kad Jūsų valdytame sklype pastatytas pastatas parduodamas butais (formaliai – poilsio paskirties patalpomis)? Ar galėtumėte garantuoti, kad šiuo atveju taip nenutiks?“ – pasiteiravome K. Mozerio.
Delfi šaltinių duomenimis, įvairūs vystytojai ilgus metus žvalgėsi būdų, kaip išvystyti šį sklypą. Tačiau teisiškai čia nebuvo galima statyti daugiabučio. Vis dėlto rekreacinė teritorija leido statyti pagyvenusių žmonių poilsio namus. „Sakykit, ar dar prieš gaunant statybos leidimą, projektuojant į Jus nesikreipė vystytojai arba jų atstovai su pasiūlymu gauti statybos leidimus, o tada perleisti sklypo teises jiems?“ – pasiteiravome buvusio sklypo savininko.
Jis pateikė štai tokį atsakymą: „Šis objektas buvo projektuojamas 2015–2016 metais. Tuo metu pagyvenusių žmonių poilsio namus planavo statyti pats fondas ir šis projektas su jokiais vystytojais nebuvo susijęs. Galiu Jus patikinti, tuo metu jokių pasiūlymų ar spaudimo fondui nebuvo.“
Nors fondas yra ne pelno siekianti organizacija, fondo vadovas K. Mozeris atsisakė nurodyti, kokia buvo sklypo pardavimo sandorio vertė: „Atleiskite, tikrai negalėčiau – ši informacija nėra viešai skelbiama.“
Gyventojai pasigedo medžių
Žvėryno gyventojas su Delfi redakcija pasidalino šalia statybvietės nukirstų medžių nuotraukomis. Anksčiau, iki statybų pradžios, valstybinėje žemėje, greta Lenktosios gatvės, augo tanki medžių alėja. Medžiai buvo pasodinti paliekant vienodus tarpus tarp jų. Tačiau dabar pažvelgus į Delfi fotografo dronu darytas nuotraukas matyti, kad alėjoje atsirado skylių. Tuo metu „Google street view“ matyti, kad alėjoje anksčiau tokių tarpų nebuvo. Taigi kur dingo medžiai?
Nuotraukomis pasidalinęs Žvėryno gyventojas teigė matęs, kaip 2022 m. rudenį šalia statybvietės augę medžiai buvo nukirsti. Jis užfiksavo ir kelmus.
„Pats mačiau kelmus valstybinėje žemėje, šalia statybvietės. Ten augo kaštonai. Dabar kelmų jau neliko, jie išrauti. Ir pačioje statybvietėje buvo labai daug želdynų. Tačiau sklypas kapitališkai išvalytas. Labai dėl to gaila. Anksčiau augo tokia graži alėja. Dabar joje atsirado skylių“, – teigė vyras.
Dar labiau jį nustebino tai, kad pasikeitė sklypo savininkas: „Žvėryno bendruomenė pasielgė empatiškai, neprieštaravo, kad būtų pastatytas didžiulis statinys. Juk buvo viešai teigiama, kad čia gyvens sergantys seneliai. Moraliai negalėjome tam prieštarauti. Tačiau dabar jaučiamės apgauti. Labai panašu, kad čia gali atsirasti daugiabutis. Todėl dabar, kai statybos tik prasidėjo, valstybinėms institucijoms ir prokuratūrai pats laikas ginti viešąjį interesą. Daugiabučio teisiškai čia negali būti. Vėliau ginti viešąjį interesą gali būti sunku, nes gali atsirasti pirkėjų. Ir bus kvestionuojama tuo, kad yra turto pirkėjai ir jie dėl to nukentėtų. Taip dažniausiai nutinka“, – kalbėjo vyras, kurio tapatybė redakcijai žinoma.
Vis dėlto savivaldybei priminus „Google street view“ ir atsiuntus Žvėryno gyventojo darytas nuotraukas, ji teigė dar kartą įvertinsianti situaciją.
Galiausiai savivaldybės atstovas G. Grubinskas dėl medžių pateikė štai tokį atsakymą: „Medžių alėjoje, kur matomi praretinimai, buvo pašalinti menkaverčiai nesaugotini augalai, trukdę įvažiavimui į darbų zoną suformavimui. Dėl menkaverčių nesaugotinų želdinių šalinimo privačiame sklype savininkui ar vystytojui leidimo ar sutikimo iš savivaldybės gauti nereikia.“
Jūsų minimas gluosnis augo virš paviršinių nuotekų tinklų, dėl to taip pat nebuvo saugotinas. Dėl poreikio šalinti valstybinėje žemėje augančius, bet nesaugotinus želdinius, vystytojas turi informuoti savivaldybę, kas šiuo atveju buvo padaryta 2021 m. gruodį.
Raginame gyventojus, pastebėjus įtartinus medžių kirtimo atvejus, nedelsiant apie tai pranešti savivaldybei. Nustačius, kad medžiai ar kiti saugotini želdiniai šalinami neteisėtai, tą darantys asmenys privalo atlyginti padarytą žalą. Savivaldybė neturi tokių pajėgumų, kad nuo galimai neteisėtų kirtimų apsaugotų visus medžius, o nustatyti, ar kirtimai legalūs, praėjus ilgesniam laikui nuo kelmo pašalinimo yra gana sudėtinga.“
Klausimų dėl medžių turėjome ir Aplinkos apsaugos departamentui: jei savivaldybė neišdavė leidimų kirsti medžius už sklypo ribos, ar teisėtai praretinta medžių alėja šalia Lenktosios g. ir Latgalių g.?
Aplinkos apsaugos departamentas pateikė štai tokį atsakymą: „Valstybinėje žemėje augantys saugotini želdiniai tvarkomi turint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą. Jo neturint visi kiti kirtimai, genėjimai ar retinimai yra neteisėti.
Atkreipiame dėmesį, kad šiandien atliekant patikrinimą nebuvo galimybės išmatuoti medžių kelmus, nustatyti jų rūšis, būkles bei identifikuoti galimo kirtimo laikotarpio. Jeigu želdiniai ir buvo kirsti, tai jie buvo kirsti gerokai anksčiau. Taip pat pažymime, kad objektyviai fiksuoti pažeidimą ir skaičiuoti gamtai padarytą žalą galime tuo metu, kai vyksta kirtimas ir yra kelmai, o ne po pusės metų, nes kelmai yra pagrindas žalos apskaičiavimui bei rūšių ir būklių nustatymui. Primename, kad apie aplinkosauginius pažeidimus būtina pranešti 112. Pažeidimai perduodami budintiems inspektoriams.“
Sklypą įsigijusi įmonė sandorio vertės neįvardija
Dėl prasidėjusių statybų MB „Gambus“ taip pat pateikėme klausimų. Į juos atsakė mažosios bendrijos vadovas A. Gasiūnas.
Jis laikėsi pozicijos, kad Žvėryne statomi būtent poilsio namai: „Sprendimas įsigyti šį projektą buvo priimtas, kadangi matome verslo galimybę kurti pagyvenusių žmonių poilsio namus. Objektą jau statome ir planuojame užbaigti pagal ankstesnio savininko gautą statybos leidimą. Fondas buvo gavęs statybos leidimą šiame žemės sklype statyti pagyvenusių žmonių poilsio namus. Toks objektas ir yra statomas. Jo reali funkcija atitiks pagyvenusių žmonių poilsio namų paskirtį.“
Sandorio vertės A. Gasiūnas nesutiko įvardinti: „Kaip įprasta versle, sandorio sąlygos yra konfidencialios, todėl kainos atskleisti negaliu.“
Jis teigė, kad sklypas buvo įsigytas iki statybų pradžios. Statybos darbai pradėti 2022 m.
Gavę A. Gasiūno atsakymus pateikėme jam papildomų klausimų. Norėjome sužinoti, ar kuklūs mažosios bendrijos rezultatai nesutrukdys vykdyti senelių poilsio namų veiklą.
Pažiūrėjus į įmonės 2021 m. finansines ataskaitas, matyti, kad įmonės turtas siekė 2 792 Eur. Taigi, paklausėme, iš kokių lėšų įmonė pirko šį sklypą?
Taip pat domėjomės, ar ši įmonė turi patirties senelių globos srityje? Galbūt anksčiau yra vykdžiusi tokią veiklą?
Statytojui priminėme, kad Vilniuje dažna praktika, jog poilsio arba komerciniai pastatai taip pavadinami tik dokumentuose, o juos pastačius parduodami butais. „Ar galėtumėte garantuoti, kad baigiant statyti senelių poilsio namus arba jau pabaigus statybas internete neatsiras skelbimų su pasiūlymais pirkti patalpas (butus) šiame pastate?“ – paklausėme MB „Gambus“.
Taip pat įmonės paklausėme ir dėl medžių. „Vietos gyventojai pastebėjo, kad valstybinėje žemėje, greta Lenktosios gatvės, šalia statybvietės, praretėjo anksčiau augusi tanki medžių alėja. „Ar prieš pradedant statybas arba jas vykdant buvo kirsti medžiai už sklypo ribos? Taip pat ar galėtumėte pasakyti, kiek ir kokių medžių buvo kirsta Jūsų valdomame sklype?“ – paklausėme statytojo.
Vis dėlto atsakymų į šiuos klausimus negavome. Jeigu juos gausime vėliau, tekstą papildysime.
Fondas šalia valdo dar 2 sklypus
Vilniaus miesto savivaldybės paklausėme, ar ji nėra gavusi prašymų keisti šių sklypų naudojimo būdo. Galbūt buvo domėtasi galimybėmis šiuose sklypuose statyti?
Savivaldybės atstovas G. Grubinskas pateikė štai tokį atsakymą: „Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą šie žemės sklypai patenka į intensyviai naudojamų želdynų zoną, kurioje žemės sklypams gali būti nustatytas visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, atskirųjų želdynų, rekreacinių arba susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdas. Todėl, žiūrint vien teoriškai, joms gali būti nustatytas rekreacinių teritorijų naudojimo būdas. Tačiau pagal 2021 metais įsigaliojusias Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, dėl tokių teritorijų naudojimo būdo keitimo būtinas prašymo viešinimas, kurio metu visuomenė gali teikti pasiūlymus. Galutinis sprendimas dėl naudojimo būdo būtų priimamas tik įvertinus gautus visuomenės siūlymus ir atsižvelgiant į gamtinį bei kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą veiklą bei esamą ir suprojektuotą inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą.
Dėl minėtų sklypų paskirties keitimo oficialiai į savivaldybę savininkai ar jų atstovai nesikreipė. Ar jie domėjosi tokiomis galimybėmis, atsakyti negalime, nes informacija apie konsultacinių skambučių temas nėra kaupiama, jie nėra registruojami.“
