Mirtis šienauja turtingesnius
Vasario pabaigoje – kovo pradžioje Europa tingiai svarstė ką daryti su alaus barais ir sporto klubais – uždaryti ar dar palaukti. Tuo pat metu Milane, Bergame, Brešėje šimtai karstų kariškais sunkvežimiais buvo vežami į atokesnių miestų krematoriumus. Tačiau tik dabar po truputį aiškėja, kodėl pandemijos bomba visa jėga sprogo būtent Šiaurės Italijoje. Ir kodėl mirčių skaičius iki šiol mažėjo labai lėtai.
Milanas yra itin turtingo Lombardijos regiono sostinė. Statistiniam Lombardijos gyventojui 2019 metais teko 37.258 eurai bendrojo nacionalinio produkto – šiek tiek daugiau nei vienam Didžiosios Britanijos arba Prancūzijos gyventojui. Šios savaitės pradžioje Milane užfiksuota 735 naujų koronaviruso atvejų, 163 gyventojai mirė. Vasario mėnesį Lombardijos sostinėje mirdavo vidutiniškai 230–240 gyventojų kas savaitę, kovo pradžioje – 473, o paskutinę kovo savaitę – 561 arba 2,5 karto daugiau negu tuo pačiu metu praėjusiais metais.
Kodėl Milane – turtingiausiame Italijos mieste, garsėjančiame itin aukšto lygio specializuota sveikatos apsauga –tiek daug užsikrėtimų ir mirčių atvejų? Verslo dienraštis „Il Sole 24 Ore” pateikia tarpinę duomenų grandinę, kuri suteikia galimybę tiksliau interpretuoti santykį tarp pandemijos plitimo ir finansinio gyventojų pajėgumo. Miesto ekonominiai rodikliai gali būti skaičiuojami BVP eurais ar prabangių automobilių kiekiu, tačiau nemažai pasako ir galimybės pasirūpinti senjorais. Milane 10 tūkstančių gyventojų tenka 0,7 vietos hospisuose. Pietų Italijos regionuose – Kalabrijoje, Apulijoje, Sardinijoje – vos 0,1 vietos.
Lombardijos regione veikia 60 rezidencijų – slaugos hospisų, kuriuose vienas lovadienis kainuoja ne mažiau kaip 300 – 350 eurų. Visuose šešiuose Pietų Italijos regionuose – Kampanijoje, Apulijoje, Bazilikatoje, Kalabrijoje, Sicilijoje, Sardinijoje tokių rezidencinių hospisų yra tik 35.
Šiomis dienomis aiškėja, kodėl būtent prestižiniai Lombardijos hospisai tapo mirtinai pavojingais infekcijos užkrato židiniais.
Kaukės? Panikos sukėlėjos
„Istituto Palazzolo-Don Gnocchi“, „Sacra Famiglia“, „Pio Albergo Trivulzio“, „Principessa Jolanda“. Šventųjų, prakilnių dvasininkų, filantropų, princesių vardais pavadintos privačios Milano rezidencijos turtingiems senjorams iki pandemijos buvo miesto pasididžiavimas. Patekti į šiuos pagyvenusiems milaniečiams skirtus hospisus buvo garbingos ir sočios senatvės ženklas.
Pandemija socialines miesto vertybes apvertė aukštyn kojom: „Principessa Jolanda“ , „Trivulzio“ ir kiti slaugos centrai tapo pagyvenusių žmonių mirties fabrikais.
Koronaviruso pacientas nr. 1 Lombardijoje mirė vasario 21-osios vakare. Po trijų dienų Milano „Istituto Palazzolo-Don Gnocchi“ rezidencinio hospiso vadovybė sukvietė plenarinį visų darbuotojų pasitarimą. 700 pacientų prižiūrintys medikai, sanitarai susibūrė posėdžių salėje. Iš viso – 300 vienoje erdvėje. Ką pasakys vadovybė? Duos įsakymą apriboti kontaktus su išore ir imtis užsikrėtimų prevencijos priemonių – dėvėti apsaugines kaukes? Nieko panašaus. Atvirkščiai: duotas griežtas įsakymas – jokių kaukių. Esą kaukės sukels pacientams nerimą, pasės paniką. Uždrausti pacientų lankymus? Jokiu būdu.
Pirmosios vienkartinės kaukės hospise buvo išdalintos kovo 16 dieną. Bet nurodyta jas naudoti taupiai: pasibaigus pamainai sudėti į plastiko maišelius ir naudoti kitos darbo pamainos metu. Tik po keleto dienų nacionalinė medikų profsąjunga CISL išplatino pranešimą aiškinantį tokio nurodymo klaidingumą ir pavojingumą.
Per vėlai! Vieno didžiausio Milano hospiso vadovybės politikos rezultatai pradėjo ryškėti kovo 11-ąją, kai buvo patvirtintas pirmasis infekcijos atvejis. Paskui – antrasis, dešimtasis, šimtasis. Užsikrėtimas plito žaibiškai – tiek tarp rezidencijos pacientų ir juos lankančių artimųjų, tiek tarp medikų, slaugos personalo. Dienraščio „Il Corriere della Sera“ duomenimis, galiausiai užsikrėtė ir pats kaukes draudęs slaugos centro direktorius.
Ar visi medikai tylėjo, paklusniai vykdė nusikalstamus hospisų vadovų nurodymus? Ne visi, tačiau tiems, kurie prieštaravo administracijos sprendimams, buvo skelbiamas karas. Prestižinėje Milano rezidencijoje „Pio Albergo Trivulzio“ konsultantu dirbantis Milano universiteto geriatrijos profesorius Luigis Bergamaschinis posėdžio metu perspėjo vadovybę: „Būtina dėvėti apsaugines kaukes, apsaugoti mus pačius ir mūsų pacientus“. Kitą dieną profesorius elektroniniu paštu gavo laišką, kuriame jam pasiūlyta ilsėtis ir hospise nebesirodyti.
Regiono administracija: dalinkitės sergančiais!
Kita nedovanotina klaida: pirmajame „Istituto Palazzolo-Don Gnocchi“ rezidencijos aukšte buvo įrengtas savotiškas reabilitacijos centras iš ligoninių išrašytiems, bet dar silpniems ligoniams. Juos ir viršutiniuose hospiso aukštuose likusius senukus prižiūrėjo tie patys medikai, tos pačios slaugės. Vėliau paaiškėjo: dalis iš perkimštų Milano ligoninių pervežtų „pasveikusiųjų“ dar nebuvo iki galo pasveikę.
Nurodymai dalintis laisvomis lovomis ir perimti iš ligoninių sergančiuosius į daugelį miesto hospisų atkeliavo iš „Pirellone“ – taip milaniečiai vadina „Pirelli“ kompanijos dangoraižį, kuriame įsikūrusi dalis Lombardijos regiono administracijos. Būtent ji įsakė analizuoti laisvų lovų kiekį senukų rezidencijose ir įkurdinti jose nelabai sunkius koronavirusu apsikrėtusius ligonius. Hospisų asociacijos prezidentas Luca Degani tokį sprendimą įvardijo kaip „degtukų deginimą šieno kupetoje“.
Nuo kovo pradžios iki Velykų „Pio Albergo Trivulzio“ ir dviejuose šio hospiso filialuose mirė 190 pacientų. „Istituto Palazzolo-Don Gnocchi“ – 145 pacientai. „Golgi Radaelli“ – 142. Italijos medikų profsąjungos CISL duomenimis dvylikoje Milano rezidencinių hospisų per mėnesį mirė 692 pacientai. Tačiau šis skaičius gali padvigubėti ar net patrigubėti, nes didžiausių Milano slaugos įstaigų vadovai ėmė taisyti, perrašinėti arba naikinti ligonių istorijas tikėdamiesi išvengti baudžiamosios atsakomybės. Hospisų direktorių kabinetuose šiuo metu šeimininkauja „Guardia di Finanza“ – finansinės gvardijos ir NAS – specialaus karabinierių padalinio pareigūnai.
Praėjus 29 metams nuo milžiniško Milaną sukrėtusio korupcijos skandalo „Švarios rankos“ pradžios, Lombardijos sostinėje ryškėja nešvarios kovos su pandemijos virusu aferos kontūrai. „Pio Albergo Trivulzio“ hospise iki šiol lieka maždaug tūkstantis pacientų. Jų likimas nežinomas.