Susisiekimo ministro kėdei bus siūlomas Vladislavas Kondratovičius, vidaus reikalų ministru bus siūlomas Jaroslavas Narkevičius, o žemės ūkio ministru – Andrius Palionis. Tai, anot S. Malinausko, yra galimi kandidatai, kurie gali kisti. „Tai pavardės, kurios yra viešumoje ir kurios yra aptarinėjamos, – kalbėjo S. Skvernelio patarėjas. – Ar galų gale bus tos pavardės, ar yra kažkokie kiti teikti kandidatai, priklausys nuo prezidento. Netrukus tą visi oficialiai sužinos.“
Tad kas šie kandidatai, kurie gali užimti tris ministrų kėdes?
Kalba rentas Seimo nariams, Nausėda pasirengęs tai vetuoti
Žemės ūkio ministru siūlomas Andrius Palionis – asmuo, kurio siūlymui Seime nepritaria prezidentas Gitanas Nausėda. Šių metų gegužę atgijo anksčiau diskutuota idėja įteisinti rentas Seimo nariams.
Ir nors prie atnaujinto projekto įrašyta A. Palionio pavardė, jis iš pradžių DELFI teigė, kad jos ten nėra, o kiek vėliau pridūrė, kad gal ir gali būti.
„Niekas neužregistruota, bent jau aš nemačiau užregistruoto, – gegužę DELFI kalbėjo Seimo narys, o patikslinus klausimą apie dokumentą, kuris pasirašytas jo vardu, jis teigė. – Kaip gali būti, kuris teikia, jei nėra užregistruota. Tikrai nėra mano pavardės.“
Dar kartą paklausus, kodėl jau yra parengti projekto pataisymai su jo paties pavarde, o jis teigia, kad jo pavardės niekur esą nėra, patikslino. „Gal ir galite lapą matyti, bet jis yra darbinio lygio, – kalbėjo A. Palionis. – Koks jis bus, jei bus sutartas galutinis variantas, aš jums negaliu pasakyti.“
G. Nausėda dar birželį teigė, kad jei toks įstatymas atkeliautų iki Prezidentūros, būtų vetuojamas. „Rentoms neišrinktiems Seimo nariams nepritariu, ir, jeigu toks įstatymo projektas ateitų į Prezidentūrą, jis būtų vetuotas“, – birželį sakė G. Nausėda.
Projekto pataisoje siekiama, kad neišrinktiems Seimo nariams būtų mokama nuo 30 iki 50 proc. atlyginimo sudaranti renta.
A. Palionis taip pat iniciatyviai siekia, kad Seimo narių skaičius būtų sumažintas nuo 141 iki 121. Po neįvykusio referendumo gegužę A. Palionis kartu su Seimo narių grupe inicijavo Konstitucijos pataisą, kuria būtų galima sumažinti Seimo narių skaičių.
Socialdarbiečio pavardė taip pat yra ir tarp išlaidžiausių Seimo narių. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Seimo nariai kanceliarinėms ir kitoms darbo reikmėms išleido per 287 tūkst. eurų. Iš viso per tris mėnesius su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms parlamentarai galėjo panaudoti po 2,8 tūkst. Eur. Maksimalią sumą išleido keturiolika Seimo narių, vienas jų – A. Palionis.
Dar prieš kelias dienas A. Palionis, po socialdarbiečių susitikimo su S. Skverneliu teigė, kad apie jo kandidatūrą ministro kėdei nebuvo kalbėta, tačiau įvardijo savo privalumus: „Aš kaip juokauju: esu bernas pas ūkininkę. Traktorių vairuoju nuo 13 metų, su kombainu „Niva“ kūlęs nuo 17 m., karvę melžt moku, o opias visas problemas, su kuriomis susiduria žemę dirbantys žmonės, irgi tikrai žinau – tiek tas, su kuriomis susiduria didieji ūkininkai, ir – smulkūs ūkiai, kurie valdo 10-12 hektarų“.
44 m. amžiaus A. Palionis yra socialdarbiečių frakcijos Seime seniūnas. A. Palionis yra gimęs Kaune, baigė buhalterinės apskaitos ir audito studijas Vilniaus universitete. Jis yra dirbęs Statistikos departamente, keliuose komerciniuose bankuose.
Kondratovičius – Susisiekimo ministerijos senbuvis
Prieš penkerius metus Daliai Grybauskaitei pareikalavus atleisti „juodajame sąraše“ atsidūrusius viceministrus, šie pradėjo masiškai trauktis iš pareigų. Ministerijos tuo metu skelbė, kad atleis visus viceministrus ir formuos naujas komandas.
Vladislavas Kondratovičius pasitraukė po to, kai buvo formuojamos naujos komandos. Iki tol jis kuravo kelių ir kelių transporto, saugaus eismo, transporto tranzito ir logistikos veiklos sritis.
2014-aisiais D. Grybauskaitė, iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavusi vadinamąjį „juodąjį“ sąrašą su viceministrų pavardėmis, paskelbė netvirtinsianti ministrų, kurie neatleis abejones sukėlusių viceministrų. Kitu atveju, prezidentės vertinimu, valdančiuosius būtų buvę galima vadinti „kriminaline“ koalicija.
V. Kondratovičius dabar – Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas.
Narkevičius grasino surengti Maidaną Lietuvoje
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos narys Jaroslavas Narkevičius prieš kelerius metus piktinosi, kad neregistruojama jo suburta tarpparlamentinių ryšių su Baltarusija grupė.
„Į grupę užsirašė 18 Seimo narių, išrinkti grupės vadovai. Tačiau iki šiol ta grupė Seimo svetainėje nėra registruota, nors pagal Seimo statutą tai turėtų būti padaryta po pirmojo posėdžio, kai išrenkamas grupės pirmininkas ir pavaduotojai“, – prieš dvejus metus teigė J. Narkevičius.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis tuo metu teigė, kad tarpparlamentinių ryšių grupės su oficialiąja Baltarusija steigimas parodytų, jog Lietuva „iš esmės stoja į kitą barikadų pusę“.
Tačiau kone garsiausiai J. Narkevičiaus pavardė nuskambėjo prieš penkerius metus, kai eidamas Seimo vicepirmininko pareigas dėl lenkų grasino surengti Maidaną Lietuvoje.
2014-ųjų vasarį interviu Lenkijos laikraščiui „Nasz Dziennik“ davęs J. Narkevičius kalbėjo, kad lietuviai nori sunaikinti vietos lenkus, tačiau pasiduoti neketinama ir ruošiamasi sukelti sumaištį visoje Lietuvoje. „Lietuvos rytas“ rašė, kad ketvirtadienį įvykęs antrosios pagal dydį Lenkijos opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ delegacijos vizitas – reakcija į skandalingus J. Narkevičiaus pareiškimus. Lenkijos politikai esą atvyko gelbėti tautiečių.
J. Narkevičius taip pat rodo iniciatyvas ir Seime. Čia su grupe parlamentarų įregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūlo Seimui paskelbti 2020 metus Ateitininkų metais. Tokį nutarimo projektą įregistravę Seimo nariai akcentavo „labai svarbų ateitininkų istorinį indėlį atkuriant bei puoselėjant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, išsaugant lietuvybę“.
Tiesa, pats J. Narkevičius piktinosi, kad jo pavardė rašoma su lietuviška galūne.
J. Narkevičius taip pat yra pastebėtas ir Antrojo pasaulinio karo aukų pagerbime Antakalnio kapinėse. „Mes žinome ir tikime tuo, kad ši pergalė, ši šventė bus amžina. Tokia pat amžina, kaip ir prisiminimai apie išėjusiuosius karo metais vardan mūsų gyvenimo“, – sakė J. Narkevičius.
Didžioji dauguma renginio dalyvių buvo prisisegę istorinį Rusijos karinį simbolį – Georgijaus juostelę. Prisisegę šį ženklą rusai teigia, kad solidarizuojasi su Antrojo pasaulinio karo metais žuvusiais rusų kariais ir gyvais likusiais karo veteranais. Tuo metu kritikai sako, jog Georgijaus juostelė yra įgijusi Rusijos agresijos Ukrainoje atspalvį, nes jas segi Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje.
J. Narkevičius taip pat prisidėjo prie iniciatyvos bandant lengvinti lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų moksleiviams.
Nausėda teigia, kad pirmiausia sieks susipažinti su kandidatais ir buvusia jų veikla
DELFI primena, kad apie tai, jog keisis būtent šių ministerijų ministrai, S. Skvernelis kalbėjo dar prieš pasitikrindamas pasitikėjimą Seime. Po to, kai Seimo nariai balsavo jo naudai, jis tik pakartojo, kad Vyriausybėje keisis būtent šias kėdes užimantys asmenys.
Jis teigė, kad ministrų kabinetą norėtųsi suformuoti kuo greičiau. „Laiko ir taip iki Vyriausybės kadencijos nedaug, tai jei dar laukti kažkiek laiko, tai tiems žmonėms dar mažiau laiko“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Į klausimą, kaip S, Skvernelis ketina išvengti balsavimo dėl Vyriausybės programos, jei keisis mažiausiai trys ministrai, premjeras atsakė: „Paskaitykime Seimo statutą“.
O ar keičiantis ministrams keisis ir kai kurie siūlymai, pavyzdžiui, dėl maisto kuponų? „Nesikeis. Yra Vyriausybės sprendimai priimti ir bus įgyvendinti. Ministrai įgyvendins Vyriausybės programą“, – atsakė premjeras.
S. Skvernelio teigimu, ne postų dalybos valdančiajai koalicijai yra svarbiausia: „Visos partijos, kurios pasirašė koalicijos sutartį iš pat pradžių labai aiškiai deklaravo, kad ne postai svarbu, o programinės nuostatos. Matyt, tai pagrindinis sutarimas, o postai – antraeilis dalykas“.
Šiuo metu Latvijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Skirmanto Malinausko atskleistos pavardės, kas potencialiai galėtų užimti naujus postus Ministrų kabinete, yra realūs kandidatai, o ministrių moterų, sako prezidentas, Vyriausybėje galėtų būti.
Prezidentas pridūrė, kad neskuba deklaruoti, jog minėti asmenys tikrai bus paskirti ministrais. G. Nausėdos teigimu, pirmiausia reikia kandidatus įvertinti. „Noriu susipažinti su pačiais kandidatais ir jų buvusia veikla. Šiandien galiu konstatuoti faktą, kad tai yra realūs kandidatai, kad partijos, kurios sudarė koalicinę sutartį, pasiūlė šiuos kandidatus, o ar Vyriausybėje jie bus, ar nebus, be jokios abejonės, paaiškės po galutinio pokalbio su jais ir kai prezidentas premjero pasiūlytą kandidatūrą patvirtins“, – sakė Latvijoje viešintis G. Nausėda.