„Šiandien Lietuva vėl patiria didžiulį spaudimą. Tik šįkart ją puola ne ginkluoti sovietiniai omonininkai. Tapome taikiniu įžūlios hibridinės agresijos, kuria siekiama Lietuvoje sukelti kuo didesnį sąmyšį“, – sakė šalies vadovas.
Pasak prezidento, pirmą kartą po ilgos pertraukos būdami Medininkuose vėl taip aiškiai jaučiame, kad netoliese, vos už kilometro, eina riba tarp laisvės ir nelaisvės erdvių, tarp pagarbos žmogaus teisėms ir tironijos siautėjimo, tarp civilizuoto elgesio ir barbariškos savivalės.
Savo kalboje šalies vadovas akcentavo, kad dabartinė krizė šalyje nėra nei natūrali, nei atsitiktinė. Nors pasirinktos priemonės kitokios, nei prieš 30 metų, priešiškos jėgos vėl mėgina mūsų ryžtą, kantrybę ir išmintį. Ir mūsų stiprūs pasieniečiai vėl atlieka savo pareigą saugodami Tėvynės sienas.
„Mūsų žinia tiems, kurie siekia mums pakenkti, nekinta. Nepasiduosime. Nenusileisime. Nedarysime kompromisų su savo sąžine. Tam mus įpareigoja ne tik šių dienų realijos, bet ir prisiminimai apie Medininkų tragediją“, – sakė šalies vadovas.
Liepos 31-ąją sukanka 30 metų nuo tragiškų įvykių, kai 1991 m. ankstų vidurvasario rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje per omonininkų išpuolį buvo nušauti septyni muitinės, policijos ir pasienio pareigūnai.
Medininkų pasienio poste sovietų omonininkai iš pasalų užpuolė ir nužudė septynis Nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos pareigūnus: Mindaugą Balavaką, Algimantą Juozaką, Juozą Janonį, Algirdą Kazlauską, Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių (dėl šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2 d.). Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.