„Nėra padėties be išeities. Manau, kad tiek išankstinių rinkimų idėja, tiek ir, kaip dabar mėgstama sakyti, Vyriausybės perkrovimas – aš tiesiog vadinčiau atnaujinimas – yra įmanomos alternatyvos. Ir turbūt šituo keliu mes eisime“, – antradienį lankydamasis Pabradėje sakė G. Nausėda.
Daukanto aikštės lyderis – kitaip nei daugelis apžvalgininkų ir politologų – neatmetė galimybės, kad Seimas gali nutarti šaukti naujus parlamento rinkimus. Pasak jo, tai yra vienas iš galimų valdžios perkrovimo scenarijų.
„Neatmesčiau varianto, kad Seimas gali teigiamai apsispręsti ir dėl išankstinių rinkimų. Tačiau nenoriu užbėgti įvykiams už akių ir prognozuoti, kaip bus“, – dėstė jis.
„Nesutikčiau, kad visi jau labai kritikuoja tuos išankstinius rinkimus. Galbūt daugiau abejojama dėl to, ar apskritai įmanoma juos surengti, ar Seimas yra pasirengęs priimti sprendimą dėl išankstinių rinkimų. Aš manau, kad tikrai tai neturėtų būti a priori atmestina alternatyva, sprendžiant tokią politinę situaciją, kurioje atsidūrėme – iš dalies patys dėl savo kaltės ir dėl tam tikrų ne iki galo apgalvotų kai kurių politikų pareiškimų“, – aiškino valstybės vadovas.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Praėjusią savaitę registruotame nutarimo projekte konservatoriai siūlo Seimui surengti naujus rinkimus rugsėjo 10 d.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, Seimui pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji atsistatydins.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira iniciatyvai, nors pirmalaikiai rinkimai, jų nuomone, yra kraštutinė priemonė.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Nors tvirtino skaidriai naudojusi išmokas, o už jas atsiskaičiusi pagal savivaldybėje galiojusį reglamentą, oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
Laikinosios sostinės taryboje dirbę Gintarė Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.