Pasak šalies vadovo, šis klausimas nebuvo įtrauktas į pirmadienį vykusios Valstybės gynimo tarybos darbotvarkę, bet „mes tiesiog sutarėme grįžti prie jo vėliau“.
„Pirmiausia turi būti parengtas labai išsamus ir detalizuotas karinis pagrindinimas, iš karinės pusės įvertinimas, kaip tai galėtų atsiliepti mūsų kariuomenės planams ir perspektyvoms ir mūsų kariuomenės gebėjimui vykdyti tam tikras operacijas“, – LRT televizijai antradienį transliuotame interviu sakė G. Nausėda.
„Gavę tą karinį patarimą, mes dar strategiškai, politiškai įvertinsime šito sprendimo tikslingumą ir priimsime sprendimą“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento, vienas iš veiksnių, apsisprendžiant dėl haubicų perdavimo, būtų, ar Lietuva turėtų alternatyvų pakeisti šią ginkluotę ir per kokį laiką tai galėtų įvykti.
Remdamasis trimis šaltiniais, naujienų portalas „15min“ pirmadienį pranešė, kad Kyjivas paprašė Vilniaus pasidalyti dalimi turimos modernios ginkluotės – perduoti vokiškų savaeigių haubicų „Panzerhaubitze 2000“, norvegišką oro gynybos sistemą NASAMS ir daugiau amerikietiškų šarvuočių M113.
Kritikai teigia, kad minimų haubicų perdavimas suardytų neseniai įgytus Lietuvos artilerijos pajėgumus.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį neigė, kad Lietuva svarsto Ukrainai perduoti šias haubicas, ir vadino tai gandais bei nuogirdomis.