V.Adamkus buvo nustebęs, kad jos nematė iki šiol, nors VSD šią pažymą buvo perdavusi tiek V.Greičiui, tiek R.Bakšiui dar prieš skiriant V.Margevičių.
„Aš manau, kad tiek V.Greičius, tiek R.Bakšys turėjo pagrindo informuoti apie tai prezidentą“, - sakė V.Adamkaus patarėjas Haroldas Šinkūnas. Jis irgi yra Teismų tarybos narys, tačiau paklaustas, ar nebuvo matęs šios pažymos, teigė: „Aš dalyvavau tame Teismų tarybos posėdyje ir atsakingai galiu pasakyti, kad su jokia pažyma nei prieš posėdį, nei per (tarybos) posėdį supažindintas nebuvau“.
H.Šinkūnas anksčiau teigė matęs tik 1999 metų VSD pažymą, kurioje buvo išvardintos teisėjų pavardės, tarp kurių buvo ir V.Margevičiaus pavardė. Maždaug prieš septynerius metus VSD teigė, kad teisėjo reputacija yra gera ir jis gali dirbti.
„Aš esu matęs vienintelį dokumentą, kuriame kalbama apie poną V.Margevičių. Dokumente nėra jokių duomenų blogai charakterizuojančių teisėją. Šis raštas yra 1999 metų. Jis buvo pateiktas Teisingumo ministerijai, kuri anksčiau vykdė teisėjų registro funkcijas“, - sakė H.Šinkūnas.
Vėliau, šių metų sausio 25 dieną V.Greičių ir R.Bakšį VSD informavo, kad V.Margevičiui negalima duoti leidimo dirbti su slapta informacija, nes jis yra nepatikimas dėl praeities faktų.
V.Greičius po to, kai prezidentas V.Adamkus pareiškė reikalausiąs jo pasiaiškinimo ir atsakomybės dėl nesusipratimų su VSD raštu, išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad praėjusių metų birželį vykusios Teismų tarybos posėdyje jis informavo apie 2004 metų balandžio 7 dienos VSD raštą.
Jame minima, kad teisėjas V.Margevičius, pildydamas anketą, skirtą asmenims, kuriems reikia gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „visiškai slaptai“, nenurodė, jog 1993 metais jam buvo iškelta baudžiamoji byla.
V.Greičius pranešime teigia pasiūlęs pateikti šią pažymą visiems Tarybos nariams ir surengti balsavimą elektroniniu paštu dėl teisėjo skyrimo iki to laiko, kai jam sueis 65 metai. Taryba nutarė Biržų rajono apylinkės teismo teisėjo V.Margevičiaus klausimą spręsti neeiliniame Teismų tarybos posėdyje elektroniniu paštu.
Anot Teismų tarybos pirmininko, šiame posėdyje, be kitų Teismų tarybos narių, dalyvavo ir prezidento įgaliotas atstovas Taryboje H.Šinkūnas, taip pat prezidento patarėjas teisės klausimais Česlovas Atkočaitis.
2005 metais birželio 27 d. surengtame posėdyje elektroniniu paštu dėl minėto klausimo trylika Teismų tarybos narių balsavo „už“, vienas - „prieš“, o vienas „susilaikė“.
DELFI primena, kad praėjusių metų birželį prezidentas skyrė Biržų rajono apylinkės teismo teisėją V.Margevičių eiti pareigas iki 65 metų. Žiniasklaida skelbė, kad minėtas teisėjas praeityje garsėjo kaip alkoholiu piktnaudžiaujantis triukšmadarys, buvo atleistas už milicijos darbuotojo vardo diskreditavimą, jam buvo iškelta baudžiamoji byla.
Dirbdamas milicijos leitenantu Panevėžyje, jis 1987 metais gavo papeikimą už girtavimą, chuliganizmą, tarnybinės drausmės pažeidimus, 1988 metų balandžio mėnesį - papeikimą už neveiklumą, o tų pačių metų liepą buvo išmestas iš darbo už milicijos darbuotojo vardo diskreditavimą, nes neblaivus vairuodamas transporto priemonę padarė avariją, per kurią nukentėjo trys žmonės.
Netekęs darbo, Minsko aukštąją milicijos mokyklą baigęs panevėžietis dirbo juristu miesto įmonėse, o nuo 1994 metų - Panevėžio miesto savivaldybės teisės skyriaus vedėju. Įsidarbinti savivaldybėje nesutrukdė net faktas, kad 1993 metais Panevėžio policija V.Margevičiui iškėlė baudžiamąją bylą dėl V.Burbos mirties. Byloje jis buvo apklausiamas kaip įtariamasis.
2000 metais V.Margevičius prezidento V.Adamkaus dekretu buvo paskirtas Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėju, o vėliau prezidento R.Pakso dekretu - Biržų rajono teismo pirmininku. Pasibaigus penkerių metų V.Margevičiaus darbo kadencijai, prezidentas V.Adamkus turėjo spręsti, ar pratęsti teisėjo įgaliojimus.
Kaip praėjusią savaitę skelbė savaitraštis „Ekstra“, Teisėjų tarybai svarstant V.Margevičiaus kandidatūrą tarybos nariai buvo informuoti, kad specialiosios tarnybos teisėju nepasitiki, atsisakė išduoti leidimą dirbti su visiškai slapta informacija, nes 2002 metais pildydamas anketą jis nuslėpė, kad buvo atleistas iš milicijos, nepaminėjo jam iškeltos baudžiamosios bylos. 2004 metais teisėjų garbės teismas dėl sąmoningai nutylėtų faktų V.Margevičiui skyrė drausminę nuobaudą.
Ir vis dėlto tarybos nariai, net žinodami, kad teisėjas, kurio darbas tiesiogiai susijęs su įslaptinta informacija, neturi leidimo dirbti su ja, balsų dauguma pritarė V.Margevičiaus kandidatūrai. „Prieš“ balsavo vienas vienintelis tarybos narys - Aukščiausiojo teismo pirmininkas Vytautas Greičius: „Apsisprendžiau taip balsuoti susipažinęs su Teismų tarybai pateikta medžiaga, su kuria buvo susipažinę ir visi Teismų tarybos nariai“.
„Ta papildoma informacija apie V.Margevičių buvo pateikta Teismų tarybos posėdžio metu, - paaiškino prezidento patarėjas Haroldas Šinkūnas. - O iš anksto Prezidentūrai pateiktoje nacionalinės teismų administracijos parengtoje informacijoje jokių užuominų apie V.Margevičiaus atleidimą iš milicijos ir iškeltą baudžiamąją bylą nebuvo. Atvirkščiai - teisėjų veiklos vertinimo komisija V.Margevičiaus penkerių metų darbo rezultatus įvertino teigiamai. Sužinojus papildomą VSD informaciją dėl V.Margevičiaus, buvo padaryta kelių dienų pertrauka“.
„Aš informavau prezidentą apie viską, kas vyko Teismų taryboje. Tačiau prezidentas yra susaistytas reglamento - be Teismų tarybos patarimo negali teisėjo nei atleisti, nei pratęsti įgaliojimų, nei skirti į pareigas. O Teismų taryba pritarė V.Margevičiaus kandidatūrai“, - teisinosi prezidento patarėjas.
Biržų rajono apylinkės teismas pagarsėjo, kai jo pirmininkė teisėja Palmyra Linkevičienė įsipainiojo į kontrabandininkų skandalą ir su kitais dviem teismų pirmininkais buvo atleista. Atrodytų, jos įpėdinis pirmiausia savo nepriekaištinga reputacija turėtų grąžinti Biržų teismui gerą vardą.
Šalies vadovas V.Adamkus antradienį kreipėsi į Teismų tarybą, kurios paprašė įtraukti į artimiausio posėdžio darbotvarkę klausimą dėl V.Margevičiaus tinkamumo toliau eiti šio teismo pirmininko pareigas.
Tokį sprendimą šalies vadovas priėmė atsižvelgdamas į pastaruoju metu viešai keliamus klausimus, ar V.Margevičius gali dirbti teisėju. Prezidento įsitikinimu, teisėjo pareigas gali eiti tik nepriekaištingos reputacijos ir aukštais moraliniais principais savo gyvenime besivadovaujantys asmenys.