Šios premijos pernai skirtos aktorei Eglei Gabrėnaitei, rašytojai Danutei Kalinauskaitei, kompozitorei Justei Janulytei, scenografui Gintarui Makarevičiui, vizualaus meno kūrėjams Svajonei ir Pauliui Stanikams, fotografui Gintautui Trimakui.
Pastarasis į Prezidentūrą ketvirtadienį neatvyko. Jis neseniai sulaukė kaltinimų netinkamu elgesiu su studentėmis ir su tuo siejo savo sprendimą nedalyvauti ceremonijoje. Vilniaus dailės akademijos Senatas jo elgesį pripažino neetišku, fotografas yra įteikęs prašymą atleisti iš akademijos. Visgi Kultūros ministerijai atsiųstame laiške G. Trimakas teigė nesutinkantis su jo elgesio vertinimu, tačiau pažymi neturėjęs laiko ir galimybės pasiekti sprendimų panaikinimo. Anot jo, kol galioja „nepagrįsti ir neteisėti akademijos institucijų sprendimai“, jis negali atvykti į premijų teikimo ceremoniją.
Pati premija – 30 tūkst. 400 eurų – G. Trimakui jau yra išmokėta.
Sveikindama laureatus prezidentė apie G. Trimaką neužsiminė.
„Kad ir kaip stipriai mus atakuoja globalioji erdvė, kad ir kaip spaudžia gyvenimo tempas, kūryba ir kultūra, kaip ir visais laikais, yra tai, kas padeda žmogui išlikti žmogumi. Neištirpti minioje, nepavirsti sraigteliu, neprarasti gebėjimo pažvelgti į save ir pasaulį nauju žvilgsniu“, – apie meno reikšmę kalbėjo D. Grybauskaitė.
„Gerbiami laureatai, Lietuvai brangi Jūsų kūryba. Nacionalinė premija – tai padėka kiekvienam Jūsų ir drauge visam lietuviško meno pasauliui. Kaip visada, mes visi tikimės iš kūrybos žmonių aktyvaus dalyvavimo Lietuvos gyvenime, nes kiekvienas Jūsų žodis, Jūsų balsas, Jūsų mintys, idėjos turi ypatingo svorio. Todėl linkiu Jūsų kūrybai, Jūsų talentui daugybės ištikimų gerbėjų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, kuriame esate savo šalies kūrybiniai ambasadoriai“, – dėstė šalies vadovai.
Tuo metu Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė-Pakerienė subtilios temos nevengė – ji apgailestavo, kad „talentingi – ne visada taisyklingi“.
„Kartais išsitrina riba tarp aukštų kūrybos polėkių ir žemesnių asmens poelgių. Tik vieno neturime užmiršti – aukštosios kūrybos akimirkos, kuriomis ir sukuriame tai, kam lemta išlikti, yra moralios, tam tikra prasme idealios. Idealus jaučianti kūrėjo dvasia turėtų išlikti budri ir budinti, kad jos neužvaldytų žemieji instinktai. (...) Nacionalinė premija yra šviesi, bet ir sunki garbė, įpareigojanti kūrėjus nepažeisti jos aukšto pilietinio ir moralinio statuso. Bet talentingi – ne visada taisyklingi“, – kalbėjo V. Daujotytė-Pakerienė.
Į ceremoniją Prezidentūroje atvyko kitas neseniai taip pat netinkamu seksualiniu elgesiu su moterimis apkaltintas menininkas, 2003 metais Nacionalinės kultūros ir meno premija įvertintas režisierius Jonas Vaitkus. Ji žurnalistams teigė, kad mesti kaltinimai jam nėra kliūtis dalyvauti ceremonijoje.
„Aš nenoriu kalbėti apie tuos dalykus, nei vertinti G. Trimako ar savo elgesį. Aš čia atėjau, nes noriu pabūti ir tiek“, – sakė J. Vaitkus. Jo manymu, bijoti ateiti į Prezidentūrą yra nevyriška.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.