„Tai yra svarbi galimybė pasakyti, parodyti, kad visi Šiaurės Atlanto tarybos ambasadoriai pajustų, ką reiškia būti NATO pasienio valstybe, ką reiškia, kai šalia mūsų pasienio vyksta grėsmingos pratybos, ką reiškia turėti sudėtingus kaimynus. Tai yra labai naudinga, nes kartais jaučiame, kad šalys, kurios yra toliau nuo sudėtingų kaimynų, galbūt vertina grėsmes kitaip. Manyčiau, kad tai naudingas vizitas visiems, ir jis padės geriau pasiruošti Varšuvos susitikimui liepą“, – teigė D. Grybauskaitė interviu LRT radijui.
Prezidentės vertinimu, Lietuva pasirinkta neatsitiktinai, o kaip regiono simbolinis rodiklis, pagal kurį galima vertinti visam regionui kylančias grėsmes.
„Todėl pas mus tikrai verta atvažiuoti, mes geriausiai rengiamės tų grėsmių atgrasymui. Mes daugiausiai investuojame, žinome, ko norime, ir darome atitinkamus veiksmus – kaip finansavimo didinimas ir greitojo reagavimo kariuomenės sukūrimas jau pernai. Esame toji šalis šiame regione, kuri yra aktyvi, žino, ko nori ir ko reikia“, – teigė D. Grybauskaitė.
Pasak šalies vadovės, tarybos atvykimo tikslas yra susipažinti su saugumo padėtimi regione, labai išsamiai įvertinti kylančias grėsmes ir aptarti, ko reikia regionui tam, kad būtų užtikrintas jo saugumas.
Ketvirtadienį numatytas Prezidentės susitikimas su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Alexanderiu Vershbow ir NAC ambasadoriais.
Šiaurės Atlanto Taryba yra pagrindinė politinė NATO institucija, kuri priima sprendimus dėl kolektyvinės gynybos ir gali aktyvuoti Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį. Vizitas Lietuvoje yra pasirengimo liepą Varšuvoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui dalis. NAC Aljanso šalyse narėse lankosi tik išskirtiniais atvejais.
Viešėdami Lietuvoje NAC nariai apžiūrės Pažaislio vienuolyną, vyks į Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabą ir poligoną, kur Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika ir JAV pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas NAC nariams pristatys Baltijos šalyse veikiančių sąjungininkų pajėgas šiuolaikinių saugumo iššūkių kontekste.
Taryba buvo įsteigta Šiaurės Atlanto sutartimi. Ji gali susirinkti šalių narių nuolatinių atstovų, ministrų ar valstybių vadovų lygiu. Į Lietuvą ji vyks nuolatinių atstovų lygiu. Tarybai vizito metu vadovaus NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas A. Vershbow.
L. Linkevičius: NATO turi užtikrinti visapusišką Aljanso pasirengimą reaguoti į grėsmes
Artėjančiame NATO šalių narių vadovų susitikime Varšuvoje svarbu siekti sprendimų, kurie užtikrintų, kad Aljanso adaptacija besikeičiančiai saugumo aplinkai išlaikytų visapusišką jo pasirengimą reaguoti į grėsmes NATO šalims, teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kovo 23 dieną Vilniuje vykusiame Šiaurės Atlanto tarybos (North Atlantic Council, NAC) susitikime.
Teroro išpuoliai Briuselyje ir tebesitęsianti agresija Rytų Ukrainoje, pasak ministro, nuolat primena, kad NATO susiduria su rimtais saugumo iššūkiais, kylančiais iš rytų ir pietų, kuriems reikia deramo atsako.
L. Linkevičius, kaip rašoma pranešime spaudai, pabrėžė, kad politinės valios reaguoti į grėsmes neužtenka – reikia stiprinti turimus NATO gynybos bei atgrasymo pajėgumus, didinti visuomenių atsparumą.
Pasak ministro, NATO viduje vyrauja sutarimas, kad susiduriama su rimtais iššūkiais saugumui, todėl reikia užtikrinti, kad Aljanso adaptacijos procese nebūtų apsiribota tik Parengties veiksmų plano įgyvendinimu. Svarbu paliesti ir tokius esminius klausimus, kaip gynybos finansavimas, branduolinė doktrina, sprendimų proceso efektyvumas ir vadovavimo struktūros optimizavimas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į hibridines grėsmes: „Propaganda daro didžiulę moralinę žalą, jos poveikis žmonėms nėra mažiau svarbus negu karinė agresija, todėl ji neturi būti nuvertinama.“
Diskusijoje daug dėmesio skirta NATO dialogui su Rusija. Pasak L. Linkevičiaus, Lietuva, kaip artima kaimynė, yra ne mažiau nei kuri nors kita šalis suinteresuota gerais santykiais su Rusija, tačiau tolesnis bendravimas su Maskva turi būti grindžiamas ne iliuzijomis ar trumparegiškais tikslais, bet konkrečiais faktais.
„Tai, ką Rusija daro Ukrainoje ir Sirijoje, neturi nieko bendro su mūsų vertybėmis“, – pabrėžė ministras.
Jis pridūrė, kad dialogas su Rusija neturi būti tikslas savaime. Jo pagalba turi būti siekiama, kad Rusija pakeistų agresyvią laikyseną ir sugrįžtų prie tarptautinės teisės normų bei įsipareigojimų laikymosi.