Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė BNS sakė, kad sekmadienio iškilmėse D.Grybauskaitė nedalyvaus dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų.
"Dėl neatidėliotinų, su vidaus politika susijusių, klausimų prezidentė šiemet lapkričio 11 dieną nenuvyks į Lenkiją. Perduodama sveikinimus Nepriklausomybės dienos proga Lenkijos Prezidentui Bronislavui Komorovskiui, prezidentė pasiūlė Lietuvos ir Lenkijos žmonėms svarbius dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo klausimus aptarti darbo susitikime gruodžio pradžioje ar kitu Lenkijos prezidentui patogiu metu", - BNS pirmadienį sakė D.Ulbinaitė.
Lenkijos ambasada Lietuvoje BNS pirmadienį patvirtino, kad prezidentas B.Komorowskis pakvietė prezidentę D.Grybauskaitę į Nepriklausomybės dienos minėjimą Varšuvoje. Platesnių komentarų ambasada nepateikė.Tai pirmas kartas, kai prezidentė nevyks į Varšuvą pasveikinti lenkų Nepriklausomybės dienos proga. Lapkričio 11-ąją, Lenkijai minint nepriklausomybės atgavimą 1918 metais, prezidentė Varšuvoje viešėjo 2009, 2010 ir 2011 metais. Prieš tai šia proga į Lenkiją vykdavo ir tuometinis prezidentas Valdas Adamkus - jis Varšuvoje viešėjo 2007 ir 2008 metais.
Savo ruožtu Lenkijos prezidentai atvykdavo į Vilnių vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Lenkijos prezidentas B.Komorowskis Vilniuje šią dieną buvo pernai ir šiemet, o 2008 metų vasario 16-ąją Lietuvoje lankėsi tuometinis prezidentas Lechas Kaczynskis.
Balandžio mėnesį D.Grybauskaitė atsisakė vykti į Varšuvoje vykusį Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentų susitikimą aptarti saugumo klausimus. Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė BNS tuomet sakė, kad šalies vadovė buvo informuota apie "Lenkijos diplomatų pareiškimus Lietuvos diplomatams, jog jei nebus sprendžiamos tautinių mažumų problemos, Lenkija gali pergalvoti savo poziciją dėl oro policijos misijos".
Paskutinius kelerius metus Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties. Šiemet vasarą prezidentė pareiškė, kad "geriau kai kuriuose santykiuose daryti tam tikrą pauzę nei bandyti taisyti, kas šiuo metu nepataisoma".
Praeitą mėnesį prezidentės patarėja Jovita Neliupšienė BNS sakė, kad šalies vadovė pasisako už "pauzę ne aukščiausio lygio, o išimtinai ceremoniniams susitikimams".
BNS kalbinti Seimo užsienio reikalų komiteto nariai pabrėžė, kad aukščiausio lygio Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikimai yra svarbūs, ir sakė tikį, kad prezidentai susitiks kitu metu.
Liberalas Petras Auštrevičius teigė, kad porinkiminės koalicijos dėlionės yra svarbi priežastis nukelti susitikimą, tačiau jis pripažino įžvelgiantis neigiamą tendenciją.
"Aš manau, kad pas mus susitikimų perviršio tikrai nėra, ypač šiuo metu. Žinant, kad tik susitikimuose ir diskusijose galima rasti sprendimus, manau, kad tokia bendra tendencija nėra ypatingai gera", - BNS sakė P.Auštrevičius.
"Bet tikiuosi, kad pasiūlytas susitikimas vis dėlto sprendžia esminį klausimą - kad tai nėra atsisakymas susitikinėti, tiesiog atidedama susitikimo data paaiškinant tai rinkimais. Rinkimai bet kuriai valstybei yra rimtas argumentas, bet dabar reikėtų mūsų iniciatyvos iš karto neatidėliojant pasiūlyti vietą, laiką ir suderinti darbotvarkę, kuri tikrai yra kupina svarbių dalykų", - kalbėjo politikas.
Kitas Seimo URK narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis sakė, kad Lietuvai būtina aktyviau bendradarbiauti su Varšuva, Berlynu ir Maskva, ir tam išnaudoti visas galimybes, taip pat ir galimus vizitus.
"Mano įsitikinimu, Lietuvos užsienio politikoje yra labai svarbu vykdyti aktyvią regioninę kooperaciją su sostinėmis, kurios yra mums labai svarbios. Tai ne tik Ryga, Talinas ir Helsinkis, bet ir Berlynas, Varšuva ir Maskva. Todėl, man atrodo, kad šios trys sostinės - Berlynas, Varšuva ir Maskva, prezidento darbo planuose turėtų sulaukti ypatingo aktualumo ir dėmesio. Ir reikia išnaudoti visas įvairiausias galimybes, nes šiose sostinėse tikrai yra ką aptarti, nes mums reikia išjudinti šito regiono įšalą, kuris yra aplinkui", - sakė jis.
"Taigi, aš manau, kad prezidentės namų darbų sąrašuose Maskva, Varšuva ir Berlynas turėtų būti kaip prioritetai ir tuomet reikia naudotis visomis galimomis progomis. Prioritetai turi būti sudėlioti taip, kad kuo daugiau dėmesio būtų skiriama tokiems vizitams", - teigė socialdemokratas.
Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė lrt.lt sakė, kad tokie šventiniai vizitai vyksta nuo 2007 metų, o Lietuvos vadovai juose ligšiol dalyvaudavo kasmet. Lenkijos vadovai per tą laiką į Vasario 16-osios minėjimą buvo atvykę tris kartus – 2008, 2011 ir 2012 metais.
Paskutinis darbinis Lenkijos ir Lietuvos vadovų susitikimas vyko 2010 metais. „Tad Prezidentė ir siūlo Lenkijos prezidentui patogiu metu susitikti darbo pokalbio“, – kalbėjo šalies vadovės atstovė spaudai.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vladas Sirutavičius BNS sakė manantis, kad vizitas būtų buvęs naudingas siekiant gerinti dvišalius santykius.
"Kai išgirdau, pagalvojau, kad Lietuvą turbūt lieja koks nors potvynis, baisesnis nei užplūdo Niujorką. Tokiu atveju šalies vadovui tikrai reikėtų likti su savo piliečiais ir su savo tauta, rūpintis ar būti moraliniu pavyzdžiu. Bet turint omenyje, kad Lietuvoje įvyko tik rinkimai, rinkimuose yra laimėję ir pralaimėję, ir laimėję formuoja Vyriausybę - nemanau, kad yra didelis sukrėtimas ar krizė, kad nepadaryti simbolinio gesto ir nuvažiuoti. Juo labiau, kad tai išeina sekmadienis", - sakė V.Sirutavičius.
"Tai būtų geros valios gestas. Tokius dalykus reikėtų išnaudoti, nes santykiai savaime negerėja, savaime gal gali tik pablogėti. Taigi reikia imtis kažkokių žingsnių. Net ir toks simbolinis gestas būtų gerai priimtas ir suprastas. Matyt, ir čia absoliuti dauguma piliečių suprastų kaip visiškai normalų, tęsiantį tradiciją, žingsnį. Mano galva, čia buvo tik surastas pretekstas atsisakyti tokio vizito", - svarstė politikos ekspertas.